Greičiau nei naršyklėje!
13 santykiai: Aleksandras Sluška, Žemaitijos kaštelionas, Dysna (miestas), Jonas Alfonsas Liackis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Petras Viesiolovskis, Spalio 19, 1611 m., 1623 m., 1626 m., 1630 m., 1633 m., 1634 m..
Aleksandras Sluška
Aleksandras Sluška (apie 1580–1647 m. liepa) – LDK valstybinis veikėjas, Minsko (1618–1628 m.) ir Žemaitijos kaštelionas (1628–1638 m.), Minsko vaivada (1633–1638 m.), Naugarduko (1638–1642 m.) ir Trakų vaivada (1642–1647 m.). Rečicko, Propoisko, Gomelio, Loevo ir Mozyriaus seniūnas.
Nauja!!: Mikalojus Viesiolovskis ir Aleksandras Sluška · Žiūrėti daugiau »
Žemaitijos kaštelionas
Žemaitijos seniūnijos herbas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemėlapyje Žemaitijos kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Žemaitijos seniūno aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Žemaitijos seniūnijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Nauja!!: Mikalojus Viesiolovskis ir Žemaitijos kaštelionas · Žiūrėti daugiau »
Dysna (miestas)
Dysnà – miestas šiaurės Baltarusijoje, prie Dauguvos ir Dysnos upių santakos.
Nauja!!: Mikalojus Viesiolovskis ir Dysna (miestas) · Žiūrėti daugiau »
Jonas Alfonsas Liackis
Jonas Alfonsas Liackis (? – 1646 m. lapkričio 30 d.) – LDK valstybinis veikėjas.
Nauja!!: Mikalojus Viesiolovskis ir Jonas Alfonsas Liackis · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Mikalojus Viesiolovskis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Petras Viesiolovskis
Petras Viesiolovskis (? – 1621 m. rugsėjo 10 d.) – 1611–1621 m.
Nauja!!: Mikalojus Viesiolovskis ir Petras Viesiolovskis · Žiūrėti daugiau »
Spalio 19
Spalio 19 yra 292-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 293-a).
Nauja!!: Mikalojus Viesiolovskis ir Spalio 19 · Žiūrėti daugiau »
1611 m.
1611 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Viesiolovskis ir 1611 m. · Žiūrėti daugiau »
1623 m.
1623 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Viesiolovskis ir 1623 m. · Žiūrėti daugiau »
1626 m.
1626 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Viesiolovskis ir 1626 m. · Žiūrėti daugiau »
1630 m.
1630 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Viesiolovskis ir 1630 m. · Žiūrėti daugiau »
1633 m.
1633 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Viesiolovskis ir 1633 m. · Žiūrėti daugiau »
1634 m.
1634 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Viesiolovskis ir 1634 m. · Žiūrėti daugiau »
