Greičiau nei naršyklėje!
16 santykiai: ATR–Rusijos karas (1654–1667), Kristupas Jesmanas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Naugarduko kaštelionas, Spalio 11, 1620 m., 1658 m., 1665 m., 1666 m., 1667 m., 1668 m., 1669 m., 1670 m., 1676 m., 1677 m., 1683 m..
ATR–Rusijos karas (1654–1667)
ATR–Rusijos karas (1654–1667) – Švedų tvano dalis, ketvirtasis karinis konfliktas tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos carystės.
Nauja!!: Mikalojus Vladislovas Pšezdzieckis ir ATR–Rusijos karas (1654–1667) · Žiūrėti daugiau »
Kristupas Jesmanas
Kristupas Jesmanas (? – 1697) – LDK valstybinis veikėjas, Vištyčio seniūnas 1669 metais, Minsko kaštelionas.
Nauja!!: Mikalojus Vladislovas Pšezdzieckis ir Kristupas Jesmanas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Mikalojus Vladislovas Pšezdzieckis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Naugarduko kaštelionas
Naugarduko vaivadijos herbas Naugarduko vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Naugarduko kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Naugarduko vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Naugarduko vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Nauja!!: Mikalojus Vladislovas Pšezdzieckis ir Naugarduko kaštelionas · Žiūrėti daugiau »
Spalio 11
Spalio 11 yra 284-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 285-a).
Nauja!!: Mikalojus Vladislovas Pšezdzieckis ir Spalio 11 · Žiūrėti daugiau »
1620 m.
1620 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Vladislovas Pšezdzieckis ir 1620 m. · Žiūrėti daugiau »
1658 m.
1658 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Vladislovas Pšezdzieckis ir 1658 m. · Žiūrėti daugiau »
1665 m.
1665 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Vladislovas Pšezdzieckis ir 1665 m. · Žiūrėti daugiau »
1666 m.
1666 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Vladislovas Pšezdzieckis ir 1666 m. · Žiūrėti daugiau »
1667 m.
1667 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Vladislovas Pšezdzieckis ir 1667 m. · Žiūrėti daugiau »
1668 m.
1668 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Vladislovas Pšezdzieckis ir 1668 m. · Žiūrėti daugiau »
1669 m.
1669 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Vladislovas Pšezdzieckis ir 1669 m. · Žiūrėti daugiau »
1670 m.
1670 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Vladislovas Pšezdzieckis ir 1670 m. · Žiūrėti daugiau »
1676 m.
1676 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Vladislovas Pšezdzieckis ir 1676 m. · Žiūrėti daugiau »
1677 m.
1677 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Vladislovas Pšezdzieckis ir 1677 m. · Žiūrėti daugiau »
1683 m.
1683 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Vladislovas Pšezdzieckis ir 1683 m. · Žiūrėti daugiau »
