Greičiau nei naršyklėje!
13 santykiai: Eustachijus Kurčas, Jonas Zaviša, Kristupas Kiška, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mikalojus Radvila Juodasis, Samuelis Šimonas Sanguška, Vitebsko kaštelionas, Vitebsko vaivada, 1585 m., 1625 m., 1626 m., 1638 m., 1647 m..
Eustachijus Kurčas
Eustachijus Kurčas (? – 1647) – LDK valstybinis veikėjas. Pernu (1599–1602) ir Gardino pakamaris (nuo 1617), Vitebsko kaštelionas (nuo 1639). Buvo Siano, Usnačo, Berestavicos, valdytojas. Turėjo Upytės seniūnijąnuo (nuo 1618).
Nauja!!: Mikalojus Zaviša ir Eustachijus Kurčas · Žiūrėti daugiau »
Jonas Zaviša
Jonas Zaviša (apie 1550–1626 m.) – LDK valstybinis veikėjas.
Nauja!!: Mikalojus Zaviša ir Jonas Zaviša · Žiūrėti daugiau »
Kristupas Kiška
Kristupas Kiška (1590–1646 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, Mstislavlio vaivada, Vitebsko vaivada, Lietuvos vyriausiojo tribunolo maršalka, vienas turtingiausių Lietuvos didikų.
Nauja!!: Mikalojus Zaviša ir Kristupas Kiška · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Mikalojus Zaviša ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Mikalojus Radvila Juodasis
Mikalojus Radvila Juodasis (1515 m. vasario 4 d. Nesvyžiuje –1565 m. gegužės 28 d. Lukiškėse) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, ir reformacijos veikėjas.
Nauja!!: Mikalojus Zaviša ir Mikalojus Radvila Juodasis · Žiūrėti daugiau »
Samuelis Šimonas Sanguška
Kunigaikštis Samuelis Šimonas Sanguška (1570–1638 m. lapkritis) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas, Oršos maršalka ir Mstislavlio kaštelionas (nuo 1620 metų), Vitebsko kaštelionas (1621–1626), Vitebsko vaivada (1626–1638), Suražo seniūnas.
Nauja!!: Mikalojus Zaviša ir Samuelis Šimonas Sanguška · Žiūrėti daugiau »
Vitebsko kaštelionas
Vitebsko vaivadijos herbas Vitebsko vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Vitebsko kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Vitebsko vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Vitebsko vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Nauja!!: Mikalojus Zaviša ir Vitebsko kaštelionas · Žiūrėti daugiau »
Vitebsko vaivada
Vitebsko vaivadijos herbas Vitebsko vaivadija XVII a. (pažymėta raudonai) Vitebsko vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Vitebsko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Vitebsko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
Nauja!!: Mikalojus Zaviša ir Vitebsko vaivada · Žiūrėti daugiau »
1585 m.
1585 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Zaviša ir 1585 m. · Žiūrėti daugiau »
1625 m.
1625 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Zaviša ir 1625 m. · Žiūrėti daugiau »
1626 m.
1626 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Zaviša ir 1626 m. · Žiūrėti daugiau »
1638 m.
1638 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Zaviša ir 1638 m. · Žiūrėti daugiau »
1647 m.
1647 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Zaviša ir 1647 m. · Žiūrėti daugiau »
