Greičiau nei naršyklėje!
79 santykiai: Aleksandras (reikšmės), Aleksandras Gintautas-Dzievalstovkis, Astrachanė, Balandžio 15, Balandžio 17, Eduard von der Ropp, Jan Cieplak, Jekaterina II, Jonas Paulius II, Kapitula, Katedra, Kazimieras Dmochovskis, Konsistorija, Latgala, Lietuvos bažnytinė provincija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Minsko vaivadija, Mogiliavas, Mstislavlio vaivadija, Nikolajus I, Pijus VI, Pijus XI, Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, Polocko vaivadija, Romos Katalikų Bažnyčia, Rusijos imperija, Saratovas, Sibiras, Simonas Martynas Kozlovskis, Spalio 17, Stanislovas Jonas Bohušas-Sestšencevičius, Tarybų Sąjunga, Telšių vyskupija, Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, Unitai, Vaclovas Žilinskis, Vatikanas, Vilniaus vyskupija, Vitebsko vaivadija, XIX amžius, 1772 m., 1773 m., 1782 m., 1783 m., 1795 m., 1798 m., 1826 m., 1828 m., 1829 m., 1831 m., ..., 1833 m., 1839 m., 1842 m., 1848 m., 1850 m., 1851 m., 1855 m., 1856 m., 1863 m., 1871 m., 1872 m., 1882 m., 1883 m., 1889 m., 1892 m., 1899 m., 1901 m., 1903 m., 1904 m., 1905 m., 1908 m., 1909 m., 1910 m., 1914 m., 1917 m., 1919 m., 1923 m., 1926 m., 1991 m.. Išplėsti indeksą (29 daugiau) »
Aleksandras (reikšmės)
Aleksandro vardu vadinami.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Aleksandras (reikšmės) · Žiūrėti daugiau »
Aleksandras Gintautas-Dzievalstovkis
Aleksandras Gintautas–Dzievalstovkis (1821 m. vasario 26 d. Vaiškoniuose, Rusijos imperija – 1889 m. rugpjūčio 26 d. Sankt Peterburge, Rusijos imperija) – katalikų dvasininkas, 1883–1889 m.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Aleksandras Gintautas-Dzievalstovkis · Žiūrėti daugiau »
Astrachanė
Astrachanė – Rusijos miestas, prie Kaspijos, 1534 km į pietryčius nuo Maskvos; srities centras.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Astrachanė · Žiūrėti daugiau »
Balandžio 15
Balandžio 15 yra 105-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 106-a).
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Balandžio 15 · Žiūrėti daugiau »
Balandžio 17
Balandžio 17 yra 107-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 108-a).
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Balandžio 17 · Žiūrėti daugiau »
Eduard von der Ropp
Eduardas fon Ropas (1851 m. gruodžio 2 d. Lyksnoje, Dinaburgo aps., dab. Latvijoje – 1939 m. liepos 25 d. Poznanėje, Lenkijoje) – katalikų vyskupas, religinis ir politinis veikėjas Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijoje.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Eduard von der Ropp · Žiūrėti daugiau »
Jan Cieplak
Janas Feliksas Cieplakas (Jan Feliks Cieplak, 1857 m. rugpjūčio 17 d. Dombrova Gurniča – 1926 m. vasario 17 d. Pasaiko mieste, Naujajame Džersyje, JAV) – Vilniaus arkivyskupas metropolitas, Mogiliovo sufraganas, Katalikų bažnyčios Dievo tarnas.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Jan Cieplak · Žiūrėti daugiau »
Jekaterina II
Jekaterina II, arba Kotryna II (1729 m. gegužės 2 d. – 1796 m. lapkričio 17 d.), žinoma kaip Jekaterina Didžioji – Rusijos imperatorė nuo 1762 m. liepos 9 d. iki 1796 m. lapkričio 17 d. Apšviestojo absoliutizmo atstovė.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Jekaterina II · Žiūrėti daugiau »
Jonas Paulius II
Popiežius priima teologijos studentus Vatikane 2002 m. Popiežius 2004-ųjų rugsėjį Atminimo lenta Vilniaus katedroje Jonas Paulius II (tikrasis vardas Karol Józef Wojtyła; 1920 m. gegužės 18 d. – 2005 m. balandžio 2 d.) – nuo 1978 m.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Jonas Paulius II · Žiūrėti daugiau »
Kapitula
Vilniaus vyskupijos kapitulos herbas Kapitula (– „galvelė“) – krikščionių (katalikų, evangelikų) bažnyčios vyskupijos patariamoji institucija.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Kapitula · Žiūrėti daugiau »
Katedra
Paryžiuje. Katedra (– „sostas, kėdė“) – religinis pastatas, priklausantis konkrečiai krikščionių denominacijai, ir vyskupijos centras.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Katedra · Žiūrėti daugiau »
Kazimieras Dmochovskis
Kazimieras Dmochovskis (1780 m. birželio 24 d. Zabalacė, dab. Vitebsko sritis – 1851 m. sausio 11 d. Sankt Peterburgas, palaidotas Sankt Peterburgo Smolensko kapinėse, 1901 m. palaikai perkelti į Vyborgo kapines) – Lietuvos Katalikų bažnyčios arkivyskupas.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Kazimieras Dmochovskis · Žiūrėti daugiau »
Konsistorija
Pijaus X Konsistorija ('pasitarimo, susirinkimo vieta') – kardinolų susirinkimas, kuriam pirmininkauja popiežius, skirtas aptarti Romos Katalikų Bažnyčiai svarbius klausimus; evangelikų liuteronų Bažnyčios valdymo organas; stačiatikių vyskupijos įstaiga, atliekanti bažnytinės administracijos ir bažnytinio teismo funkcijas.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Konsistorija · Žiūrėti daugiau »
Latgala
Latgala – vienas iš 3 (ar 5) etninės Latvijos etnokultūrinių regionų ir kartu vienas iš 4 Latvijos konstitucija įteisintų Latvijos istorinių etnografinių regionų (dab. Latvijos rytinė dalis; „konstitucinė“ Latgala apima ne visąetnokultūrinę Latgalą, t. y., teritoriją, kurioje kalbama latvių aukštaičių tarme, – šios tarmės arealo vakarinis pakraštys dabar yra priskirtas „konstitucinėms“ Vidžemei ir Žemgalai); „Latgalos“ vardu vadinamas nuo XIX a. pab.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Latgala · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos bažnytinė provincija
Lietuvos bažnytinė provincija – Romos Katalikų Bažnyčios administracinis teritorinis vienetas Lietuvos teritorijoje, buvęs tiesiogiai pavaldus Apaštalų Sostui nuo 1926 m. iki 1991 m.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Lietuvos bažnytinė provincija · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Minsko vaivadija
Minsko vaivadija – nuo 1566 m.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Minsko vaivadija · Žiūrėti daugiau »
Mogiliavas
Mogiliãvas (arba Mogiliovas, Mahiliovas;,, psn. Magiliavas) – miestas rytų Baltarusijoje, nutolęs 200 km į rytus nuo Minsko.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Mogiliavas · Žiūrėti daugiau »
Mstislavlio vaivadija
Mstislavlio vaivadija – nuo 1566 m.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Mstislavlio vaivadija · Žiūrėti daugiau »
Nikolajus I
Nikolajaus I monograma Nikolajus I (kitaip dar – Mikalojus I,; lietuviškai dar vadinamas – Mikalojus I; 1796 m. liepos 6 d. – 1855 m. kovo 2 d.) – nuo 1825 iki 1855 metų buvo Rusijos imperatorius.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Nikolajus I · Žiūrėti daugiau »
Pijus VI
Pijus VI (gimė kaip Giovanni Angelo Braschi 1717 m. gruodžio 27 – mirė 1799 m. rugpjūčio 29 d.) – popiežius nuo 1775 m. vasario 15 d. iki mirties 1799 m.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Pijus VI · Žiūrėti daugiau »
Pijus XI
Pijus XI (Pijus XI; tikrasis vardas Ambrogio Damiano Achille Ratti; 1857 m. gegužės 31 d. Dezijus, Lombardija – 1939 m. vasario 10 d. Romoje) – 259-asis Romos katalikų popiežius.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Pijus XI · Žiūrėti daugiau »
Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas
Abiejų Tautų Respublika po pirmojo padalinimo Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas buvo pirmasis iš trijų Abiejų Tautų Respublikos padalijimų, vykusių XVIII a. pabaigoje.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Žiūrėti daugiau »
Polocko vaivadija
Polocko vaivadija – nuo 1504 m.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Polocko vaivadija · Žiūrėti daugiau »
Romos Katalikų Bažnyčia
Romos katalikų paplitimas pasaulyje. Šventojo Petro bazilika Vatikane Romos Katalikų Bažnyčia (Katalikų Bažnyčia) – pagal tikinčiųjų skaičių yra didžiausia krikščionių bažnyčia pasaulyje.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Romos Katalikų Bažnyčia · Žiūrėti daugiau »
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Rusijos imperija · Žiūrėti daugiau »
Saratovas
Saratovas – miestas pietinėje Rusijoje, srities centras.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Saratovas · Žiūrėti daugiau »
Sibiras
       Sibiro federalinė apygarda        Geografinis Sibiras        Sibiras plačiąja (tradicine) prasme Sibiras – didelis gamtinis regionas, užimantis rytinę Rusijos dalį ir iš dalies sutampantis su Šiaurės Azija.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Sibiras · Žiūrėti daugiau »
Simonas Martynas Kozlovskis
Simonas Martynas Kozlovskis (1819 m. lapkričio 5 d. Alytuje, Rusijos imperija – 1899 m. lapkričio 26 d. Sankt Peterburge, Rusijos imperija) – dvasininkas, teologas, Biblijos tyrinėtojas, Sankt Peterburgo dvasinės akademijos rektorius, Lucko ir Žytomyro vyskupas bei Kamenecko apaštališkosios vyskupijos administratorius, Mogiliavo arkivyskupas ir Minsko apaštališkosios vyskupijos administratorius.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Simonas Martynas Kozlovskis · Žiūrėti daugiau »
Spalio 17
Spalio 17 yra 290-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 291-a).
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Spalio 17 · Žiūrėti daugiau »
Stanislovas Jonas Bohušas-Sestšencevičius
Stanislovas Jonas Bohušas-Sestšencevičius, taip pat Stanislovas Sestrencevičius (1731 m. rugsėjo 3 d. Zankai, Trakų vaivadija, ATR – 1826 m. gruodžio 1 d. Sankt Peterburgas, Rusijos imperija) – Romos katalikų bažnyčių Rusijoje metropolitas, Vilniaus vyskupijos administratorius, pirmasis Mogiliavo arkivyskupas, Imperatoriškosios Sankt Peterburgo akademijos narys, Maltos ordino riteris Rusijoje.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Stanislovas Jonas Bohušas-Sestšencevičius · Žiūrėti daugiau »
Tarybų Sąjunga
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR SąjungaArvydas Anušauskas.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Tarybų Sąjunga · Žiūrėti daugiau »
Telšių vyskupija
Telšių vyskupija – viena iš septynių Lietuvos vyskupijų, didžiausia pagal plotą.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Telšių vyskupija · Žiūrėti daugiau »
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas – 1795 m. įvykęs Lietuvos ir Lenkijos (ATR) padalijimas, visiems laikams sunaikinęs šiąvalstybę.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Žiūrėti daugiau »
Unitai
Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčia Unitai, arba Ukrainos graikų apeigų katalikai – Lietuvos ir Lenkijos valstybės stačiatikiai, 1596 m.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Unitai · Žiūrėti daugiau »
Vaclovas Žilinskis
Vaclovas Žilinskis (1803 m. kovo 1 d. Merkinė – 1863 m. gegužės 5 d. Sankt Peterburgas) – katalikų dvasininkas, Vilniaus vyskupas (1848-1856), Mogiliovo arkivyskupas (1856-1863).
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Vaclovas Žilinskis · Žiūrėti daugiau »
Vatikanas
Vatikanas, oficialiai Vatikano Miesto Valstybė – miestas-valstybė, anklavas Italijos sostinės Romos vakarinėje dalyje, ant Vatikano kalvos, popiežiaus rezidencija.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Vatikanas · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus vyskupija
Vilniaus katedra Vilniaus vyskupija – Lietuvos vyskupija, veikusi iki 1925 m., kai tapo Vilniaus arkivyskupija.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »
Vitebsko vaivadija
Vitebsko vaivadija – nuo 1503 m.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir Vitebsko vaivadija · Žiūrėti daugiau »
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir XIX amžius · Žiūrėti daugiau »
1772 m.
1772 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1772 m. · Žiūrėti daugiau »
1773 m.
1773 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1773 m. · Žiūrėti daugiau »
1782 m.
1782 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1782 m. · Žiūrėti daugiau »
1783 m.
1783 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1783 m. · Žiūrėti daugiau »
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1795 m. · Žiūrėti daugiau »
1798 m.
1798 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1798 m. · Žiūrėti daugiau »
1826 m.
1826 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1826 m. · Žiūrėti daugiau »
1828 m.
1828 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1828 m. · Žiūrėti daugiau »
1829 m.
1829 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1829 m. · Žiūrėti daugiau »
1831 m.
1831 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1831 m. · Žiūrėti daugiau »
1833 m.
1833 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1833 m. · Žiūrėti daugiau »
1839 m.
1839 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1839 m. · Žiūrėti daugiau »
1842 m.
1842 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1842 m. · Žiūrėti daugiau »
1848 m.
1848 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1848 m. · Žiūrėti daugiau »
1850 m.
1850 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1850 m. · Žiūrėti daugiau »
1851 m.
1851 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1851 m. · Žiūrėti daugiau »
1855 m.
1855 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1855 m. · Žiūrėti daugiau »
1856 m.
1856 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1856 m. · Žiūrėti daugiau »
1863 m.
1863 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1863 m. · Žiūrėti daugiau »
1871 m.
1871 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1871 m. · Žiūrėti daugiau »
1872 m.
1872 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1872 m. · Žiūrėti daugiau »
1882 m.
1882 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1882 m. · Žiūrėti daugiau »
1883 m.
1883 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1883 m. · Žiūrėti daugiau »
1889 m.
1889 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1889 m. · Žiūrėti daugiau »
1892 m.
1892 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1892 m. · Žiūrėti daugiau »
1899 m.
1899 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1899 m. · Žiūrėti daugiau »
1901 m.
1901 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1901 m. · Žiūrėti daugiau »
1903 m.
1903 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1903 m. · Žiūrėti daugiau »
1904 m.
1904 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1904 m. · Žiūrėti daugiau »
1905 m.
1905 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1905 m. · Žiūrėti daugiau »
1908 m.
1908 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1908 m. · Žiūrėti daugiau »
1909 m.
1909 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1909 m. · Žiūrėti daugiau »
1910 m.
1910 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1910 m. · Žiūrėti daugiau »
1914 m.
1914 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1914 m. · Žiūrėti daugiau »
1917 m.
1917 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1917 m. · Žiūrėti daugiau »
1919 m.
1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1919 m. · Žiūrėti daugiau »
1923 m.
1923 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1923 m. · Žiūrėti daugiau »
1926 m.
1926 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1926 m. · Žiūrėti daugiau »
1991 m.
1991 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį, kurie baigiasi taip pat antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mogiliavo arkivyskupija ir 1991 m. · Žiūrėti daugiau »
