Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Molekulinis debesis

Indeksas Molekulinis debesis

Nuo molekulinio debesies atplėštas Kilio ūkas. Šalia matomos naujai susiformavusios žvaigždės, paraudusios dėl tarpžvaigždinių dulkių poveikio. Nuotrauka padaryta 1999 metais Hablo kosminis teleskopas. Ji apima maždaug dviejų šviesmečių sritį. Molekulinis debesis – tarpžvaigždinių debesų tipas.

23 santykiai: Amoniakas, Anglies monoksidas, Džinso nestabilumas, Didysis Oriono ūkas, E (skaičius), Galaktika, Garso greitis, Globulė (astronomija), Gravitacija, H II sritis, Hablo kosminis teleskopas, IRAS kosminė observatorija, Koreliacija, Molekulė, Parsekas, Paukščių Takas, Saulė, Saulės masė, Slėgis, Tamsusis debesis, Turbulencija, Vandenilis, 1984 m..

Amoniakas

Amoniakas, NH3 – dujinis azoto ir vandenilio junginys.

Nauja!!: Molekulinis debesis ir Amoniakas · Žiūrėti daugiau »

Anglies monoksidas

Anglies monoksidas, cheminė formulė CO, yra bespalvės, bekvapės, beskonės, degios, paprastai lengvesnės už orąir labai toksiškos dujos.

Nauja!!: Molekulinis debesis ir Anglies monoksidas · Žiūrėti daugiau »

Džinso nestabilumas

Džinso nestabilumas – tarpžvaigždinių (aplinkžvaigždinių) debesų kolapso (susitraukimo) ir žvaigždėdaros priežastis.

Nauja!!: Molekulinis debesis ir Džinso nestabilumas · Žiūrėti daugiau »

Didysis Oriono ūkas

Didysis Oriono ūkas regimoje šviesoje Hablo teleskopu daryta nuotrauka Didysis Oriono ūkas, M42, NGC 1976 – ryškus difuzinis ūkas Oriono žvaigždyne žemiau Oriono juostos, netoli θ Ori ir ι Ori.

Nauja!!: Molekulinis debesis ir Didysis Oriono ūkas · Žiūrėti daugiau »

E (skaičius)

e – matematinė konstanta (arba Eulerio skaičius) yra natūralaus logaritmo funkcijos pagrindas, kurio apytikslė reikšmė yra: Kartu su skaičiumi π ir menamuoju vienetu i, e yra viena iš svarbiausių matematinių konstantų.

Nauja!!: Molekulinis debesis ir E (skaičius) · Žiūrėti daugiau »

Galaktika

žvaigždyne. Galaktika (sen.gr. γᾰλαξίας – „Pieno takas“, iš γάλα, γάλακτος – „pienas“) – didžiulė, gravitacijos susieta žvaigždžių, tarpžvaigždinių dujų, dulkių bei tamsiosios medžiagos sistema.

Nauja!!: Molekulinis debesis ir Galaktika · Žiūrėti daugiau »

Garso greitis

FA-18 naikintuvas peržengia garso barjerąGarso greitis – atstumas, kurį per laiko vienetąįveikia garso banga, sklindanti tam tikroje terpėje.

Nauja!!: Molekulinis debesis ir Garso greitis · Žiūrėti daugiau »

Globulė (astronomija)

Hablo teleskopu Globulė arba Boko globulė – tamsus dujų-dulkių debesis, kuriame kartais gali vykti žvaigždėdara.

Nauja!!: Molekulinis debesis ir Globulė (astronomija) · Žiūrėti daugiau »

Gravitacija

Gravitacija – masyvių materialių kūnų tarpusavio traukos sąveikąnusakantis fizikinis reiškinys.

Nauja!!: Molekulinis debesis ir Gravitacija · Žiūrėti daugiau »

H II sritis

Trikampio galaktikoje. H II sritis – atskirose emisinėse linijose švytinčių dujų ir plazmos debesis, esantis aktyvios žvaigždėdaros zonoje.

Nauja!!: Molekulinis debesis ir H II sritis · Žiūrėti daugiau »

Hablo kosminis teleskopas

Hablo kosminis teleskopas (arba HST) – teleskopas, skriejantis orbita aplink Žemę.

Nauja!!: Molekulinis debesis ir Hablo kosminis teleskopas · Žiūrėti daugiau »

IRAS kosminė observatorija

IRAS kosminė observatorija IRAS kosminė observatorija yra JAV, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų kosminė observatorija (Infrared Astronomy Satelite) su 57 cm skersmens teleskopu ir infraraudonųjų spindulių imtuvais.

Nauja!!: Molekulinis debesis ir IRAS kosminė observatorija · Žiūrėti daugiau »

Koreliacija

Koreliacijos pavyzdžiai. Koreliacija (arba koreliacijos koeficientas) tikimybių teorijoje ir statistikoje yra statistinis ryšys tarp kintamųjų.

Nauja!!: Molekulinis debesis ir Koreliacija · Žiūrėti daugiau »

Molekulė

Vandens (H2O) molekulė Molekulė (lotyniškai molecula – mažybinė žodžio moles (masė) forma), mažiausia medžiagos dalelė, turinti esmines tos medžiagos chemines savybes.

Nauja!!: Molekulinis debesis ir Molekulė · Žiūrėti daugiau »

Parsekas

1 parsekas ('''E''' – Žemė, '''S''' – Saulė Parsekas (pc) – astronominis ilgio vienetas, lygus 3,085678×1013 km (3,26 šviesmečio).

Nauja!!: Molekulinis debesis ir Parsekas · Žiūrėti daugiau »

Paukščių Takas

Paukščių Takas arba Paukščių Tako Galaktika – šviesi juosta, stebima danguje nakties metu, dažniausiai vasarą.

Nauja!!: Molekulinis debesis ir Paukščių Takas · Žiūrėti daugiau »

Saulė

Saulė (simbolis: ☉) – artimiausia Žemei pagrindinės sekos geltonoji nykštukė žvaigždė, ryškiausias mūsų dangaus objektas.

Nauja!!: Molekulinis debesis ir Saulė · Žiūrėti daugiau »

Saulės masė

Saulės masė sudaro daugiau nei 95 % visos Saulės sistemos masės Saulė masė (žymima) – nesisteminis masės matavimo vienetas, dažnai naudojamas astronomijoje.

Nauja!!: Molekulinis debesis ir Saulės masė · Žiūrėti daugiau »

Slėgis

Matuoklis matuojantis padangos slėgį Slėgis – fizikinis dydis, jėgos veikimas į plotą.

Nauja!!: Molekulinis debesis ir Slėgis · Žiūrėti daugiau »

Tamsusis debesis

Žinomiausias tamsusis debesis Arklio galvos ūkas. Tamsusis debesis (kartais naudojamas terminas tamsusis ūkas) – tarpžvaigždinis debesis, kuris yra toks tankus, jog užstoja šviesąiš emisinio arba atspindžio ūkų (pavyzdžiui, Arklio galvos ūkas), arba toks, kuris užstoja toliau esančias žvaigždes (pavyzdžiui, Angliamaišis).

Nauja!!: Molekulinis debesis ir Tamsusis debesis · Žiūrėti daugiau »

Turbulencija

Vandens srautui tekant aplink kliūtis susidaro turbulencija Turbulencija – skysčių ir dujų tekėjimo/judėjimo būdas, kuriam yra būdingas chaotiškumas, sūkurių buvimas.

Nauja!!: Molekulinis debesis ir Turbulencija · Žiūrėti daugiau »

Vandenilis

Vandenilis – cheminis elementas periodinėje elementų lentelėje, žymimas H. Vandenilio atominis skaičius – 1, tai pats lengviausias ir labiausiai paplitęs elementas visatoje.

Nauja!!: Molekulinis debesis ir Vandenilis · Žiūrėti daugiau »

1984 m.

1984 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Molekulinis debesis ir 1984 m. · Žiūrėti daugiau »

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »