Greičiau nei naršyklėje!
42 santykiai: Abiejų Tautų Respublika, Aleksandras, Borisas Godunovas, Dmitrijus Apsišaukėlis, Gediminaičių dinastija, Ivanas Rūstusis, Jaunutis, Kazanė, Kunigaikštis, Lengvenis Algirdaitis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Livonija, Maskvos didžioji kunigaikštystė, Mstislavlio kunigaikštystė, Rugpjūčio 27, Vasario 22, Vasilijus III, Vladislovas Vaza, XVI amžius, XVII amžius, Zigmantas Vaza, 1499 m., 1514 m., 1526 m., 1529 m., 1536 m., 1540 m., 1548 m., 1552 m., 1559 m., 1560 m., 1565 m., 1576 m., 1584 m., 1585 m., 1586 m., 1598 m., 1606 m., 1607 m., 1610 m., 1613 m., 1622 m..
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Nauja!!: Mstislavskiai ir Abiejų Tautų Respublika · Žiūrėti daugiau »
Aleksandras
Aleksandras (1461 m. rugpjūčio 5 d. Krokuvoje – 1506 m. rugpjūčio 19 d. arba 20 d. Vilniuje), Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1492 m. iki mirties) ir Lenkijos karalius (nuo 1501 m. spalio pradžios iki mirties).
Nauja!!: Mstislavskiai ir Aleksandras · Žiūrėti daugiau »
Borisas Godunovas
Borisas Godunovas (1552 m. – 1605 m. balandžio 23 d.) – totorių kilmės bojarinas, Rusijos caras (1598–1605 m.).
Nauja!!: Mstislavskiai ir Borisas Godunovas · Žiūrėti daugiau »
Dmitrijus Apsišaukėlis
Dmitrijus Apsišaukėlis (g. apie 1582 m. – m. 1606 m. gegužės 17 d. Maskva) – 1605-1606 m. Rusijos caras.
Nauja!!: Mstislavskiai ir Dmitrijus Apsišaukėlis · Žiūrėti daugiau »
Gediminaičių dinastija
Gediminaičių dinastija – ilgiausiai valdžiusi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dinastija.
Nauja!!: Mstislavskiai ir Gediminaičių dinastija · Žiūrėti daugiau »
Ivanas Rūstusis
Ivanas Vasiljevičius (pramintas Ivanu Rūsčiuoju (Žiauriuoju), vėliau Ivanu: Ioanu IV; 1530 m. rugpjūčio 25 d. Kolomenskojės k. – 1584 m. kovo 18 d. Maskvoje) – Maskvos didysis kunigaikštis ir pirmasis Rusijos caras (nuo 1547 m.) valdęs 1533 m. – 1584 m. (išskyrus 1575–1576 m., kai nominaliai caru buvo Simeonas Bekbulatovičius). Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus III ir Elenos Glinskajos sūnus. Tėvo linija buvo kilęs iš Ivano Kalitos dinastijos, motinos linija – iš Mamajaus, kuris buvo laikomas Lietuvos kunigaikščių Glinskių giminės pradininku. Pramotė Sofija Paleolog buvo kilusi iš Bizantijos imperatorių dinastijos. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto proproanūkis.
Nauja!!: Mstislavskiai ir Ivanas Rūstusis · Žiūrėti daugiau »
Jaunutis
Jaunutis (rusėn. Jevnutij ir pan.; g. apie 1300 m. − m. po 1366 m.) – Lietuvos didysis kunigaikštis, paveldėjęs sostąpo tėvo Gedimino mirties.
Nauja!!: Mstislavskiai ir Jaunutis · Žiūrėti daugiau »
Kazanė
Kazanė – Rusijos Tatarstano respublikos sostinė ir didžiausias respublikos miestas.
Nauja!!: Mstislavskiai ir Kazanė · Žiūrėti daugiau »
Kunigaikštis
Kunigaikštis – feodalinės monarchinės valstybės arba atskiro politinio vieneto valdovas IX – XVI a. pas slavus, baltus ir kai kurias kitas tautas; feodalinės aristokratijos atstovas; vėliau – dvariškio titulas.
Nauja!!: Mstislavskiai ir Kunigaikštis · Žiūrėti daugiau »
Lengvenis Algirdaitis
Lengvenis Algirdaitis (arba Simonas,, 1360 m. – 1431 m. birželio 19 d.) – Naugardo ir Mstislavlio kunigaikštis, žymus LDK veikėjas.
Nauja!!: Mstislavskiai ir Lengvenis Algirdaitis · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Mstislavskiai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Livonija
Livonija (vok., šved., dan. Livland, sen.,,, m.) – istorinis regionas dabartinės Latvijos ir Estijos teritorijoje.
Nauja!!: Mstislavskiai ir Livonija · Žiūrėti daugiau »
Maskvos didžioji kunigaikštystė
Maskvos didžioji kunigaikštystė – XIV–XVI a. pr.
Nauja!!: Mstislavskiai ir Maskvos didžioji kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Mstislavlio kunigaikštystė
Mstislavlio kunigaikštystė – dalinė kunigaikštystė Smolensko žemės pietinėje dalyje, egzistavusi XII-XVI a.
Nauja!!: Mstislavskiai ir Mstislavlio kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Rugpjūčio 27
Rugpjūčio 27 yra 239-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 240-a).
Nauja!!: Mstislavskiai ir Rugpjūčio 27 · Žiūrėti daugiau »
Vasario 22
Vasario 22 yra 53-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mstislavskiai ir Vasario 22 · Žiūrėti daugiau »
Vasilijus III
Vasilijus III (gimė – 1479 m.; mirė – 1533 m.) – Maskvos didysis kunigaikštis (nuo 1505 m.).
Nauja!!: Mstislavskiai ir Vasilijus III · Žiūrėti daugiau »
Vladislovas Vaza
Vladislovas Vaza (1595 m. birželio 9 d. Lobzove, prie Krokuvos – 1648 m. gegužės 20 d. Merkinėje) – Lenkijos karalius Vladislovas IV ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas II Vaza (1632–1648 m.). 1610 m. penkiolikmetį Vladislovągrupė Maskvos bojarinų (Septyni bojarinai) buvo išrinkę caru, tačiau Maskvos sosto jis neužėmė, nes tam pasipriešino tėvas, o Rusijoje kilo liaudies sukilimas.
Nauja!!: Mstislavskiai ir Vladislovas Vaza · Žiūrėti daugiau »
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Mstislavskiai ir XVI amžius · Žiūrėti daugiau »
XVII amžius
Septynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1700 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Mstislavskiai ir XVII amžius · Žiūrėti daugiau »
Zigmantas Vaza
Zigmantas Vaza (1566 m. birželio 20 d. – 1632 m. balandžio 30 d.) – Lenkijos karalius (1587–1632 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1588–1632 m.), Švedijos karalius nuo 1592 m. iki buvo nuverstas 1599 m. Jis buvo Švedijos karaliaus Jono III ir jo pirmosios žmonos Kotrynos Jogailaitės sūnus.
Nauja!!: Mstislavskiai ir Zigmantas Vaza · Žiūrėti daugiau »
1499 m.
1499 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mstislavskiai ir 1499 m. · Žiūrėti daugiau »
1514 m.
1514 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mstislavskiai ir 1514 m. · Žiūrėti daugiau »
1526 m.
1526 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mstislavskiai ir 1526 m. · Žiūrėti daugiau »
1529 m.
1529 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mstislavskiai ir 1529 m. · Žiūrėti daugiau »
1536 m.
1536 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mstislavskiai ir 1536 m. · Žiūrėti daugiau »
1540 m.
1540 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mstislavskiai ir 1540 m. · Žiūrėti daugiau »
1548 m.
1548 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mstislavskiai ir 1548 m. · Žiūrėti daugiau »
1552 m.
1552 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mstislavskiai ir 1552 m. · Žiūrėti daugiau »
1559 m.
1559 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mstislavskiai ir 1559 m. · Žiūrėti daugiau »
1560 m.
1560 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mstislavskiai ir 1560 m. · Žiūrėti daugiau »
1565 m.
1565 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mstislavskiai ir 1565 m. · Žiūrėti daugiau »
1576 m.
1576 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mstislavskiai ir 1576 m. · Žiūrėti daugiau »
1584 m.
1584 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mstislavskiai ir 1584 m. · Žiūrėti daugiau »
1585 m.
1585 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mstislavskiai ir 1585 m. · Žiūrėti daugiau »
1586 m.
1586 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mstislavskiai ir 1586 m. · Žiūrėti daugiau »
1598 m.
1598 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mstislavskiai ir 1598 m. · Žiūrėti daugiau »
1606 m.
1606 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mstislavskiai ir 1606 m. · Žiūrėti daugiau »
1607 m.
1607 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mstislavskiai ir 1607 m. · Žiūrėti daugiau »
1610 m.
1610 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mstislavskiai ir 1610 m. · Žiūrėti daugiau »
1613 m.
1613 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mstislavskiai ir 1613 m. · Žiūrėti daugiau »
1622 m.
1622 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mstislavskiai ir 1622 m. · Žiūrėti daugiau »
