Greičiau nei naršyklėje!
27 santykiai: Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Benediktas Tiškevičius, Biržai, Darbėnai, Dominykas Jeronimas Radvila, Grafas (titulas), Grūšlaukė, Juozapas Ignotas Tiškevičius, Juozapas Mykolas Tiškevičius, Leliva, Liepos 13, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Napoleonas Bonapartas, Palanga, Rugsėjo 4, Tiškevičiai, 1761 m., 1777 m., 1786 m., 1802 m., 1811 m., 1812 m., 1813 m., 1816 m., 1824 m., 1839 m., 1873 m..
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Nauja!!: Mykolas Juozapas Tiškevičius ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija) · Žiūrėti daugiau »
Benediktas Tiškevičius
Benediktas Tiškevičius (1801 m. – 1866 m. rugpjūčio 11 d. Paryžiuje, palaidotas Raudondvaryje) – Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas.
Nauja!!: Mykolas Juozapas Tiškevičius ir Benediktas Tiškevičius · Žiūrėti daugiau »
Biržai
Biržai – miestas šiaurės Lietuvoje, Aukštaitijoje, Panevėžio apskrityje, 66 km į šiaurę nuo Panevėžio, 201 km į šiaurę nuo Vilniaus, 27 km į šiaurės rytus nuo Pasvalio, 90 km į pietus nuo Rygos, netoli Latvijos sienos.
Nauja!!: Mykolas Juozapas Tiškevičius ir Biržai · Žiūrėti daugiau »
Darbėnai
Darbėnai – miestelis Kretingos rajono savivaldybės šiaurės vakarinėje dalyje, prie kelio ir geležinkelio ruožo Kretinga–Skuodas, 16 km į šiaurę nuo Kretingos.
Nauja!!: Mykolas Juozapas Tiškevičius ir Darbėnai · Žiūrėti daugiau »
Dominykas Jeronimas Radvila
Dominykas Jeronimas Radvila (1786 m. rugpjūčio 4 d. Palenkės Bialoje – 1813 m. lapkričio 11 d. prie Hanau, Vokietija) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
Nauja!!: Mykolas Juozapas Tiškevičius ir Dominykas Jeronimas Radvila · Žiūrėti daugiau »
Grafas (titulas)
Grafas – kilmingųjų titulas, žymintis rangąžemesnį nei markizo ar markgrafo (arba kunigaikščio, šalyse, kur markizo titulo nėra).
Nauja!!: Mykolas Juozapas Tiškevičius ir Grafas (titulas) · Žiūrėti daugiau »
Grūšlaukė
Grūšlaukė – kaimas šiaurinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 11 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų ir 10 km į vakarus nuo Salantų.
Nauja!!: Mykolas Juozapas Tiškevičius ir Grūšlaukė · Žiūrėti daugiau »
Juozapas Ignotas Tiškevičius
Juozapas Ignotas Tiškevičius (1724 m. – 1815 m. gruodžio 22 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
Nauja!!: Mykolas Juozapas Tiškevičius ir Juozapas Ignotas Tiškevičius · Žiūrėti daugiau »
Juozapas Mykolas Tiškevičius
Juozapas Mykolas Tiškevičius (1805 m. Palangoje – 1844 m. gruodžio 28 d. Vilniuje, palaidotas Trakų Vokėje) – Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas.
Nauja!!: Mykolas Juozapas Tiškevičius ir Juozapas Mykolas Tiškevičius · Žiūrėti daugiau »
Leliva
Leliva – šlėktos giminių herbas.
Nauja!!: Mykolas Juozapas Tiškevičius ir Leliva · Žiūrėti daugiau »
Liepos 13
Liepos 13 yra 194-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 195-a).
Nauja!!: Mykolas Juozapas Tiškevičius ir Liepos 13 · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Mykolas Juozapas Tiškevičius ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Napoleonas Bonapartas
Napoleonas Bonapartas (pasivadinęs Napoleonu I; 1769 m. rugpjūčio 15 d. Ajačas, Korsika – 1821 m. gegužės 5 d. Šv. Elenos sala) – pirmasis Prancūzijos imperatorius (1804 m. gruodžio 2 d. – 1814 m. balandžio 6 d., taip pat 1815 m. kovo 1 d. – birželio 22 d.). Antrasis Karolio Bonaparto ir Leticijos Ramolino sūnus Napoleonas Bonapartas buvo Pirmosios Prancūzijos respublikos revoliucinės armijos, vedlys generolas.
Nauja!!: Mykolas Juozapas Tiškevičius ir Napoleonas Bonapartas · Žiūrėti daugiau »
Palanga
Palanga – miestas Žemaitijoje, prie Baltijos jūros, 25 km į šiaurę nuo Klaipėdos, klimatinis ir balneologinis kurortas.
Nauja!!: Mykolas Juozapas Tiškevičius ir Palanga · Žiūrėti daugiau »
Rugsėjo 4
Rugsėjo 4 yra 247-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 248-a).
Nauja!!: Mykolas Juozapas Tiškevičius ir Rugsėjo 4 · Žiūrėti daugiau »
Tiškevičiai
Tiškevičių rūmai Trakuose Tiškevičiai – rusėnų kilmės LDK didikų giminė, iškilusi XVI a. antroje pusėje.
Nauja!!: Mykolas Juozapas Tiškevičius ir Tiškevičiai · Žiūrėti daugiau »
1761 m.
1761 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mykolas Juozapas Tiškevičius ir 1761 m. · Žiūrėti daugiau »
1777 m.
1777 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mykolas Juozapas Tiškevičius ir 1777 m. · Žiūrėti daugiau »
1786 m.
1786 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mykolas Juozapas Tiškevičius ir 1786 m. · Žiūrėti daugiau »
1802 m.
1802 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mykolas Juozapas Tiškevičius ir 1802 m. · Žiūrėti daugiau »
1811 m.
1811 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mykolas Juozapas Tiškevičius ir 1811 m. · Žiūrėti daugiau »
1812 m.
1812 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mykolas Juozapas Tiškevičius ir 1812 m. · Žiūrėti daugiau »
1813 m.
1813 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mykolas Juozapas Tiškevičius ir 1813 m. · Žiūrėti daugiau »
1816 m.
1816 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mykolas Juozapas Tiškevičius ir 1816 m. · Žiūrėti daugiau »
1824 m.
1824 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mykolas Juozapas Tiškevičius ir 1824 m. · Žiūrėti daugiau »
1839 m.
1839 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mykolas Juozapas Tiškevičius ir 1839 m. · Žiūrėti daugiau »
1873 m.
1873 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mykolas Juozapas Tiškevičius ir 1873 m. · Žiūrėti daugiau »
