Turinys
119 santykiai: Ašmenos apskritis, Abiejų Tautų Respublika, Abiejų Tautų Respublikos Seimas, Ariogalos valsčius, Šaukėnai, Šaukotas, Šiaulių apskritis, Šilėnai (Kuršėnai), Žaiginio šv. Antano Paduviečio bažnyčia, Žaiginys, Žarėnų valsčius, Žemaitija, Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Baltojo erelio ordinas, Baudžiava, Bžostovskių rūmai, Beržėnų valsčius, Berkinėnai, Bilevičiai, Džiuginėnų dvaras, Didžiųjų Dirvėnų valsčius, Dirvonai (Šiauliai), Dirvonėnai, Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia, Ginteniai, Gorskiai, Jasnagurka (Kražiai), Jokūbas Ignotas Nagurskis, Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, Jonas Nagurskis, Kajetonas Nagurskis, Kartena, Kavalerija, Kėdainių šv. Jurgio bažnyčia, Ketverių metų seimas, Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, Kuršėnų apylinkė, Kurtuvėnai, Kurtuvėnų šv. Jokūbo bažnyčia, Kurtuvėnų dvaras, Laukuva, Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba, Livonija, Martynas Knakfusas, Mazovija, Pažižmė, Paežeriai (Šiauliai), Paežerių dvaras (Šiauliai), ... Išplėsti indeksą (69 daugiau) »
Ašmenos apskritis
Ašmenos apskritis – buvęs administracinis-teritorinis vienetas Abiejų Tautų Respublikoje, Rusijos Imperijoje ir Lenkijos Respublikoje.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Ašmenos apskritis
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublikos Seimas
Varšuvos Karaliaus rūmuose Abiejų Tautų Respublikos Seimas – aukščiausias Lietuvos ir Lenkijos bendros valstybės – Abiejų tautų respublikos (lenk. Rzeczpospolita Obojga Narodów) įstatymų leidimo ir valstybinės valdžios organas, veikęs 1569–1795 m. Iš viso 1569–1793 m.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Abiejų Tautų Respublikos Seimas
Ariogalos valsčius
Ariogalos valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Ariogalos valsčius
Šaukėnai
Šaukėnai – miestelis Kelmės rajono savivaldybėje, 21 km į šiaurę nuo Kelmės, prie kelio.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Šaukėnai
Šaukotas
Šaukotas – miestelis Radviliškio rajono savivaldybėje, į pietus nuo Radviliškio, prie kelio Šeduva–Šiluva.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Šaukotas
Šiaulių apskritis
Šiaulių apskritis – 1995–2010 m. viena iš dešimties Lietuvos apskričių, valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas šalies šiaurinėje dalyje.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Šiaulių apskritis
Šilėnai (Kuršėnai)
Šilėnai – kaimas Šiaulių rajono savivaldybėje, Ventos kairiajame krante, 4 km į šiaurės vakarus nuo Kuršėnų, prie kelio.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Šilėnai (Kuršėnai)
Žaiginio šv. Antano Paduviečio bažnyčia
Žaiginio šv.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Žaiginio šv. Antano Paduviečio bažnyčia
Žaiginys
Žaiginys – miestelis Raseinių rajono savivaldybės šiaurės rytuose.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Žaiginys
Žarėnų valsčius
Žarėnų valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Žarėnų valsčius
Žemaitija
Žemaitija (anksčiau tiesiog Žemaičiai) – Lietuvos etnografinis regionas, taip pat geografinis ir istorinis regionas.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Žemaitija
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Baltojo erelio ordinas
Baltojo erelio ordinas Augusto Stipriojo Baltojo erelio ordinas 1730 m. Ordino žvaigždė XVII a. Baltojo erelio ordinas XVIII a. Baltojo erelio ordinas – aukščiausias Lenkijos valstybinis apdovanojimas už civilinius ir karinius nuopelnus.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Baltojo erelio ordinas
Baudžiava
VI-XII a. vergų ar baudžiauninkų kostiumai.Baudžiava – įteisinta feodalo galimybė naudotis valstiečio darbu, turtu ir asmeniu, tarp jų draudimas valstiečiams keisti šeimininką, keltis gyventi į miestą.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Baudžiava
Bžostovskių rūmai
Bžostovskių rūmai – pastatas Vilniaus senamiestyje, Universiteto/Domininkonų g. (Domininkonų g. 18/2).
Peržiūrėti Nagurskiai ir Bžostovskių rūmai
Beržėnų valsčius
Beržėnų valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas šiaurės vakarų Lietuvoje.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Beržėnų valsčius
Berkinėnai
Berkinėnai – kaimas Telšių rajono savivaldybėje, 2 km į pietvakarius nuo Telšių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Berkinėnai
Bilevičiai
Bilevičiai (arba Biliūnai) – Žemaičių bajorų giminė.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Bilevičiai
Džiuginėnų dvaras
Džiuginėnų dvaras – dvaras Džiuginėnuose, Telšių rajone.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Džiuginėnų dvaras
Didžiųjų Dirvėnų valsčius
Didžiųjų Dirvėnų valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas šiaurės vakarų Lietuvoje.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Didžiųjų Dirvėnų valsčius
Dirvonai (Šiauliai)
Dirvonai – kaimas Šiaulių rajono savivaldybės pietinėje dalyje, į pietus nuo kelio, 5 km į pietvakarius nuo Bubių, dviračių tako Šiauliai–Kurtuvėnai asfaltuotos dalies pabaigoje.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Dirvonai (Šiauliai)
Dirvonėnai
Dirvonėnai – kaimas Šiaulių rajono savivaldybėje, prie kelio Kuršėnai–Luokė, 11 km į pietvakarius nuo Kuršėnų.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Dirvonėnai
Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia
Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia
Ginteniai
Ginteniai – kaimas Telšių rajono savivaldybės šiaurės vakarinėje dalyje, 3 km į rytus nuo Balninkų.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Ginteniai
Gorskiai
Gorskiai, Gurskiai – nuo XVI a. žinoma Žemaitijos bajorų giminė.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Gorskiai
Jasnagurka (Kražiai)
Jasnagurka – buvęs kaimas Kelmės rajono savivaldybėje, netoli Kražių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Jasnagurka (Kražiai)
Jokūbas Ignotas Nagurskis
Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios rūsyje Jokūbas Ignotas Nagurskis (g. apie 1734 m. – m. po 1796 m., palaidotas Kurtuvėnuose, Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios rūsio kriptoje po Didžiuoju altoriumi) – Žemaitijos ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos politinis, karinis ir visuomenės veikėjas.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Jokūbas Ignotas Nagurskis
Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčia
Jokūbavo Švč.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčia
Jonas Nagurskis
Jonas Nagurskis (g. apie 1755 m. Kurtuvėnai – m. 1796 m. spalio 25 d. Viena) – Žemaitijos ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos politinis, karinis ir visuomenės veikėjas.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Jonas Nagurskis
Kajetonas Nagurskis
Kajetonas Nagurskis (g. apie 1757 m. Kurtuvėnai – m. 1802 m. balandžio mėn. Vienoje) – Žemaitijos ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos politinis, karinis ir visuomenės veikėjas.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Kajetonas Nagurskis
Kartena
Kartena – miestelis Kretingos rajono savivaldybėje, 15 km į rytus nuo Kretingos, Minijos vingyje, dešiniojo upės kranto terasoje.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Kartena
Kavalerija
Prancūzų garbės sargyba - 2005, gegužės 8 d. šventė Kavalerija – karinis vienetas, į kurio sudėtį įeina karys ir gyvūnas (dažniausiai žirgas).
Peržiūrėti Nagurskiai ir Kavalerija
Kėdainių šv. Jurgio bažnyčia
Kėdainių šv.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Kėdainių šv. Jurgio bažnyčia
Ketverių metų seimas
Gegužės 3-iosios Konstitucijos priėmimas 1791 m. (Kazimieras Vojnakovskis, 1806) Ketverių metų seimas – 1788–1792 m. veikęs Abiejų Tautų Respublikos seimas, kuris ruošė valstybės reformas ir naująvalstybės konstituciją.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Ketverių metų seimas
Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia
Kražių Švč.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia
Kuršėnų apylinkė
Kuršėnų apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas šiaurės Lietuvoje.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Kuršėnų apylinkė
Kurtuvėnai
Kurtuvėnai – miestelis Šiaulių rajono savivaldybės pietvakariuose, šalia kelio, 20 km į pietvakarius nuo Šiaulių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Kurtuvėnai
Kurtuvėnų šv. Jokūbo bažnyčia
Kurtuvėnų šv.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Kurtuvėnų šv. Jokūbo bažnyčia
Kurtuvėnų dvaras
Kurtuvėnų dvaras išlikęs Kurtuvėnuose.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Kurtuvėnų dvaras
Laukuva
Laukuva – miestelis Šilalės rajono savivaldybėje, 16 km į šiaurę nuo Šilalės, prie Žemaičių plento.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Laukuva
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Lenkija
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba
Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės vyriausybė, veikusi 1794 m. sukilimo metais balandžio 24 d. – birželio 11 d. Vilniuje.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba
Livonija
Livonija (vok., šved., dan. Livland, sen.,,, m.) – istorinis regionas dabartinės Latvijos ir Estijos teritorijoje.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Livonija
Martynas Knakfusas
Martynas Knakfusas (Marcin Knakfus, prieš 1742 m. Wólka Ostrożeńska – m. po 1821 m. Vilnius) – iš Lenkijos kilęs Lietuvos vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo pradininkas Lietuvoje, architektas, žinomas projektuotais klasicistiniais pastatais Vilniuje.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Martynas Knakfusas
Mazovija
Mazovija – geografinė ir istorinė sritis rytų Lenkijoje, kurios istorinė sostinė ir seniausias miestas yra Plockas.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Mazovija
Pažižmė
Pažižmė – kaimas Šiaulių rajono savivaldybėje, 9 km į šiaurės vakarus nuo Kuršėnų, prie kelio Ringuvėnai–Pažižmė kryžkelės su keliu Švendriai–Pakepšteniai, Žyžmos dešiniajame krante, Pažižmės-Tryškių miškuose.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Pažižmė
Paežeriai (Šiauliai)
Paežeriai – kaimas Šiaulių rajono savivaldybėje, 4 km į pietryčius nuo Dirvonėnų, rytiniame Paežerių ežero krante.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Paežeriai (Šiauliai)
Paežerių dvaras (Šiauliai)
Paežerių dvaras – dvaras Paežerių km., Šiaulių rajone, šalia Nelindos ežero.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Paežerių dvaras (Šiauliai)
Pavenčiai
Pavenčiai – pietinė Kuršėnų miesto dalis kairiajame Ventos krante.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Pavenčiai
Prancūzų kalba
Prancūzų kalba (français) – indoeuropiečių romanų kalbų grupės kalba.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Prancūzų kalba
Prancūzija
Prancūzija, oficialiai Prancūzijos Respublika – valstybė Vakarų Europoje, turinti užjūrio teritorijų visame pasaulyje.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Prancūzija
Pranciškus Vladislovas Nagurskis
Kurtuvėnų dvaro svirnas Pranciškus Vladislovas Nagurskis (m. 1751 m. pab. ar 1752 m. pr. palaidotas Tytuvėnų bažnyčioje) – Žemaitijos ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos politinis, karinis ir visuomenės veikėjas.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Pranciškus Vladislovas Nagurskis
Pulkininkas
Pulkininkas Teodoras Ruzveltas (vėliau – JAV prezidentas) Prancūzijos kariuomenės pulkininkas ''Théophile Marie Brébant'' (1959 m.) Pulkininkas – aukštesniojo karininko laipsnis, kuris egzistuoja beveik visų pasaulio šalių kariuomenėse.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Pulkininkas
Raseinių apskritis
Raseinių apskritis – buvęs administracinis-teritorinis vienetas (1764-1950 m.) dabartinės Lietuvos vakaruose, pietryčių Žemaitijoje.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Raseinių apskritis
Rita Regina Trimonienė
Rita Regina Trimonienė (g. 1962 m. kovo 4 d. Kaune) – Lietuvos pedagogė, istorikė, humanitarinių mokslų daktarė.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Rita Regina Trimonienė
Rotmistras
Rotmistras (angl. ir) – kavalerijos karininkas kai kurių Europos šalų ar carinės Rusijos kariuomenėje, kurio laipsnis yra analogiškas pėstininkų kapitonui (ir kazokų esaului).
Peržiūrėti Nagurskiai ir Rotmistras
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Rusija
Ryškėnai
Ryškėnai – kaimas Telšių rajono savivaldybėje, 4 km į pietus nuo Telšių, prie kelio Telšiai–Žarėnai.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Ryškėnai
Seniūnas
Seniūnas – dažniausiai rinktas bendruomenės atstovas, pareigūnas, turintis specialius įstatymo ar bendruomenės suteiktus įgaliojimus.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Seniūnas
Spalio 25
Spalio 25 yra 298-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 299-a).
Peržiūrėti Nagurskiai ir Spalio 25
Telšiai
Telšiai – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaičių aukštumoje, prie Masčio ežero ir Durbinio upelio, 69 km į vakarus nuo Šiaulių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Telšiai
Telšių šv. Antano Paduviečio katedra
Telšių šv.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Telšių šv. Antano Paduviečio katedra
Telšių valsčius
Telšių valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Telšių valsčius
Titvydiškė
Titvydiškė – kaimas Kelmės rajono savivaldybėje, 1 km nuo Šaukėnų.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Titvydiškė
Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia
Tytuvėnų Švč.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia
Upytės apskritis
Upytės apskritis Vilniaus gubernijoje 1795 m. Upytės apskritis (Upytės pavietas) buvo vidurio Lietuvoje, Nevėžio ir Mūšos upynuose.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Upytės apskritis
Vėliavininkas (Rytų Europa)
Karūnos didysis vėliavininkas Sebastianas Sobieskis 1605 m. Gardino žemės vėliava Vėliavininkas, chorunžas, arba karūžas – vienas iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos dvaro ir žemietijų valdžios pareigūnų bei Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenės jaunesnysis karininkas.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Vėliavininkas (Rytų Europa)
Venecija
Venecija – miestas šiaurės rytų Italijoje, Venecijos įlankos (Adrijos jūra) sudarytoje lagūnoje, išsidėstęs salelėse.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Venecija
Viena
Viena – didžiausias Austrijos miestas, sostinė ir kartu viena iš devynių Austrijos žemių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Viena
Vilniaus universitetas
Vilniaus universitetas (VU) – seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas.
Peržiūrėti Nagurskiai ir Vilniaus universitetas
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Nagurskiai ir XIX amžius
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Nagurskiai ir XVI amžius
XVII amžius
Septynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1700 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Nagurskiai ir XVII amžius
XVIII amžius
Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Nagurskiai ir XVIII amžius
1594 m.
1594 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1594 m.
1659 m.
1659 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1659 m.
1681 m.
1681 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1681 m.
1683 m.
1683 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1683 m.
1703 m.
1703 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1703 m.
1711 m.
1711 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1711 m.
1715 m.
1715 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1715 m.
1717 m.
1717 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1717 m.
1718 m.
1718 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1718 m.
1719 m.
1719 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1719 m.
1728 m.
1728 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1728 m.
1734 m.
1734 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1734 m.
1749 m.
1749 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1749 m.
1751 m.
1751 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1751 m.
1752 m.
1752 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1752 m.
1753 m.
1753 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1753 m.
1760 m.
1760 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1760 m.
1761 m.
1761 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1761 m.
1769 m.
1769 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1769 m.
1770 m.
1770 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1770 m.
1772 m.
1772 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1772 m.
1775 m.
1775 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1775 m.
1776 m.
1776 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1776 m.
1778 m.
1778 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1778 m.
1779 m.
1779 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1779 m.
1782 m.
1782 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1782 m.
1783 m.
1783 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1783 m.
1785 m.
1785 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1785 m.
1787 m.
1787 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1787 m.
1788 m.
1788 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1788 m.
1790 m.
1790 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1790 m.
1791 m.
1791 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1791 m.
1792 m.
1792 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1792 m.
1794 m. sukilimas
Kosčiuškos sukilimas Paminklas T.Kosčiuškai Krokuvoje Šiaulių apskrities sukilėlių aktas Sukilėlių atsišaukimas lietuvių kalba ATR prieš padalijimą1794 m. sukilimas (Kosciuškos sukilimas) – sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje prieš Rusijos imperijąir Prūsijos karalystę, vadovaujamas Tado Kosciuškos.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1794 m. sukilimas
1796 m.
1796 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1796 m.
1797 m.
1797 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1797 m.
1800 m.
1800 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1800 m.
1802 m.
1802 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1802 m.
1803 m.
1803 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1803 m.
1862 m.
1862 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1862 m.
1902 m.
1902 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1902 m.
1920 m.
1920 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1920 m.
1938 m.
1938 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Nagurskiai ir 1938 m.