Greičiau nei naršyklėje!
69 santykiai: Ašmena, Adomas Naruševičius, Aleksandras Bogdanas Sapiega, Aleksandras Kristupas Naruševičius, Aleksandras Naruševičius, Anykščiai, Šalčininkai, Švedija, Žemaitijos kaštelionas, Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Didysis Šiaurės karas, Horodlės unija, Jėzuitai, Jonas Naruševičius, Kalvinizmas, Kazimieras Adomas Naruševičius, Kristupas Naruševičius, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas, Lietuvos didysis taurininkas, Liublino unija, Maskva, Medžioklis, Mikalojus Jonas Naruševičius, Mikalojus Naruševičius, Mstislavlio kaštelionas, Naugarduko vaivada, Petras Jonaitis Mangirdaitis, Povilas Naruševičius, Rusija, Sapiegos, Smolensko kaštelionas, Stanislovas Kristupas Naruševičius, Stanislovas Naruševičius, Trakų vaivada, Vilniaus universitetas, Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas, XVI amžius, XVIII amžius, 1476 m., 1480 m., 1482 m., 1486 m., 1487 m., 1489 m., 1490 m., 1497 m., 1544 m., 1560 m., 1561 m., ..., 1569 m., 1570 m., 1575 m., 1582 m., 1586 m., 1588 m., 1589 m., 1603 m., 1628 m., 1630 m., 1650 m., 1652 m., 1654 m., 1658 m., 1730 m., 1733 m., 1768 m., 1796 m., 1803 m.. Išplėsti indeksą (19 daugiau) »
Ašmena
Ašmenà – miestas Baltarusijoje, 50 km į pietryčius nuo Vilniaus.
Nauja!!: Naruševičiai ir Ašmena · Žiūrėti daugiau »
Adomas Naruševičius
Adomas Stanislovas Tadeušas Naruševičius (1733 m. spalio 20 d. Pinskas – 1796 m. liepos 8 d. Palenkės Januvas, Liublino vaivadija) – Abiejų Tautų Respublikos istorikas, poetas, vyskupas.
Nauja!!: Naruševičiai ir Adomas Naruševičius · Žiūrėti daugiau »
Aleksandras Bogdanas Sapiega
Aleksandras Bogdanas Sapiega (1585–1635 m. sausis) – LDK valstybinis veikėjas, karaliaus rotmistras, Vitebsko pakamaris (nuo 1606 m.), Oršos seniūnas (nuo 1610 m.), Vitebsko kaštelionas (1613–1615 m.), Propoisko ir Čečersko seniūnas (nuo 1622 m.), Kryčavo seniūnas (iki 1631 m.), Lietuvos didysis taurininkas (1631–1632 m.).
Nauja!!: Naruševičiai ir Aleksandras Bogdanas Sapiega · Žiūrėti daugiau »
Aleksandras Kristupas Naruševičius
Aleksandras Kristupas Naruševičius (g. po 1616 m. – 1668 m. birželio 21 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos diplomatas, valstybės veikėjas.
Nauja!!: Naruševičiai ir Aleksandras Kristupas Naruševičius · Žiūrėti daugiau »
Aleksandras Naruševičius
Aleksandras Naruševičius (g. apie 1582 m. – m. 1653 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos karinis, religinis ir valstybės veikėjas.
Nauja!!: Naruševičiai ir Aleksandras Naruševičius · Žiūrėti daugiau »
Anykščiai
Anykščiai – miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Aukštaitijoje, Utenos apskrityje, 33 km į vakarus nuo Utenos.
Nauja!!: Naruševičiai ir Anykščiai · Žiūrėti daugiau »
Šalčininkai
Šalčininkai – miestas Lietuvos pietryčiuose, Vilniaus apskrityje, Lydos aukštumoje, 45 km į pietus nuo Vilniaus.
Nauja!!: Naruševičiai ir Šalčininkai · Žiūrėti daugiau »
Švedija
Švedija, oficialiai Švedijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, Skandinavijos pusiasalyje.
Nauja!!: Naruševičiai ir Švedija · Žiūrėti daugiau »
Žemaitijos kaštelionas
Žemaitijos seniūnijos herbas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemėlapyje Žemaitijos kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Žemaitijos seniūno aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Žemaitijos seniūnijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Nauja!!: Naruševičiai ir Žemaitijos kaštelionas · Žiūrėti daugiau »
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Nauja!!: Naruševičiai ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija) · Žiūrėti daugiau »
Didysis Šiaurės karas
Karo veiksmai 1700–1709 m. – iki Poltavos mūšio Karo veiksmai 1709–1721 m. – nuo Poltavos mūšio Didysis Šiaurės karas įvyko tarp Rusijos, Danijos-Norvegijos ir Saksonijos-Abiejų Tautų Respublikos unijos koalicijos (nuo 1715 m. prie jos prisijungė Prūsija ir Hanoveris) ir Švedijos nuo 1700 iki 1721 m.
Nauja!!: Naruševičiai ir Didysis Šiaurės karas · Žiūrėti daugiau »
Horodlės unija
Horodlės unijaHorodlės unija (arba Horodlės susitarimai, Horodlės privilegija) – 3 aktų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ir Lenkijos karalystės atstovų susitarimas, sudarytas 1413 m. spalio 2 d. Horodlėje, Lenkijoje.
Nauja!!: Naruševičiai ir Horodlės unija · Žiūrėti daugiau »
Jėzuitai
Jėzaus draugija (sutrumpintai SJ), žinomi kaip jėzuitai – Romos katalikų vienuolių ordinas, 1540 m. Ignaco Lojolos ir jo sekėjų įkurtas Romoje.
Nauja!!: Naruševičiai ir Jėzuitai · Žiūrėti daugiau »
Jonas Naruševičius
Jonas Naruševičius (g. apie 1558 m. – 1616 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos karinis ir valstybės veikėjas.
Nauja!!: Naruševičiai ir Jonas Naruševičius · Žiūrėti daugiau »
Kalvinizmas
Kalvinizmas – krikščioniškosios teologijos sistema bei požiūris į krikščioniškąjį gyvenimą, suformuluotas XVI a. protestanto Jono Kalvino ir jo bei Kalvino Šventojo Rašto interpretacijos šalininkų ir pasekėjų.
Nauja!!: Naruševičiai ir Kalvinizmas · Žiūrėti daugiau »
Kazimieras Adomas Naruševičius
Kazimieras Adomas Naruševičius (1730–1803 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir religinis veikėjas.
Nauja!!: Naruševičiai ir Kazimieras Adomas Naruševičius · Žiūrėti daugiau »
Kristupas Naruševičius
Kristupas Naruševičius (g. apie 1570 m. – m. 1630 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos karinis ir valstybės veikėjas.
Nauja!!: Naruševičiai ir Kristupas Naruševičius · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Naruševičiai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas – aukščiausias luominis Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės įstatymų leidimo ir valstybinės valdžios organas, veikęs 1445–1569 m. Seimąšaukė Didysis kunigaikštis, o tarpuvaldžiu – Ponų taryba.
Nauja!!: Naruševičiai ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos didysis taurininkas
Taurininko herbas Lietuvos didysis taurininkas – vienas iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos dvaro valdžios pareigūnų.
Nauja!!: Naruševičiai ir Lietuvos didysis taurininkas · Žiūrėti daugiau »
Liublino unija
Liublino unijos aktas Liublino unija () – 1569 m.
Nauja!!: Naruševičiai ir Liublino unija · Žiūrėti daugiau »
Maskva
Maskva – Rusijos Federacijos sostinė, vienas iš trijų šalies federalinių miestų bei Centrinės federalinės apygardos ir Maskvos srities administracinis centras.
Nauja!!: Naruševičiai ir Maskva · Žiūrėti daugiau »
Medžioklis
Medžioklis – vienas iš žemesniųjų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos žemietijų valdžios pareigūnų.
Nauja!!: Naruševičiai ir Medžioklis · Žiūrėti daugiau »
Mikalojus Jonas Naruševičius
Mikalojus Jonas Naruševičius (m. 1575 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos karinis, religinis ir valstybės veikėjas.
Nauja!!: Naruševičiai ir Mikalojus Jonas Naruševičius · Žiūrėti daugiau »
Mikalojus Naruševičius
Mikalojus Naruševičius (g. apie 1560 m. – m. 1603 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos karinis ir valstybės veikėjas.
Nauja!!: Naruševičiai ir Mikalojus Naruševičius · Žiūrėti daugiau »
Mstislavlio kaštelionas
Mstislavlio vaivadijos herbas Mstislavlio vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Mstislavlio vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Mstislavlio kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Mstislavlio vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos Mstislavlio vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Nauja!!: Naruševičiai ir Mstislavlio kaštelionas · Žiūrėti daugiau »
Naugarduko vaivada
Naugarduko vaivadijos herbas Naugarduko vaivadija XVII amžiuje Naugarduko vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Naugarduko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Naugarduko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
Nauja!!: Naruševičiai ir Naugarduko vaivada · Žiūrėti daugiau »
Petras Jonaitis Mangirdaitis
Petras Jonaitis Mangirdaitis (m. po 1497 m.) – LDK didikas.
Nauja!!: Naruševičiai ir Petras Jonaitis Mangirdaitis · Žiūrėti daugiau »
Povilas Naruševičius
Povilas Naruševičius (m. 1544 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas.
Nauja!!: Naruševičiai ir Povilas Naruševičius · Žiūrėti daugiau »
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Nauja!!: Naruševičiai ir Rusija · Žiūrėti daugiau »
Sapiegos
Didysis Sapiegų herbas (F. Régamey litografija, 1858–1859 m. Sapiegos – rusėnų kilmės LDK didikų giminė, labiausiai sustiprėjusi XVII amžiuje.
Nauja!!: Naruševičiai ir Sapiegos · Žiūrėti daugiau »
Smolensko kaštelionas
Smolensko vaivadijos herbas Smolensko vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Smolensko kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Smolensko vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Smolensko vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Nauja!!: Naruševičiai ir Smolensko kaštelionas · Žiūrėti daugiau »
Stanislovas Kristupas Naruševičius
Stanislovas Kristupas Naruševičius (g. prieš 1610 m. – m. 1650 m. birželio 21 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos diplomatas, valstybės veikėjas.
Nauja!!: Naruševičiai ir Stanislovas Kristupas Naruševičius · Žiūrėti daugiau »
Stanislovas Naruševičius
Stanislovas Naruševičius (m. 1589 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos karinis, religinis ir valstybės veikėjas.
Nauja!!: Naruševičiai ir Stanislovas Naruševičius · Žiūrėti daugiau »
Trakų vaivada
Trakų vaivadijos herbasTrakų vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a.Trakų vaivada – Trakų vaivadijos aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas, vaivadijos valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Nauja!!: Naruševičiai ir Trakų vaivada · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus universitetas
Vilniaus universitetas (VU) – seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas.
Nauja!!: Naruševičiai ir Vilniaus universitetas · Žiūrėti daugiau »
Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas
Tribunolo knyga (rusėnų kalb.), 1586 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiasis Tribunolas, Lietuvos Tribunolas – bajorų luomo aukščiausios instancijos apeliacinis teismas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Nauja!!: Naruševičiai ir Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas · Žiūrėti daugiau »
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Naruševičiai ir XVI amžius · Žiūrėti daugiau »
XVIII amžius
Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Naruševičiai ir XVIII amžius · Žiūrėti daugiau »
1476 m.
1476 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naruševičiai ir 1476 m. · Žiūrėti daugiau »
1480 m.
1480 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naruševičiai ir 1480 m. · Žiūrėti daugiau »
1482 m.
1482 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naruševičiai ir 1482 m. · Žiūrėti daugiau »
1486 m.
1486 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naruševičiai ir 1486 m. · Žiūrėti daugiau »
1487 m.
1487 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naruševičiai ir 1487 m. · Žiūrėti daugiau »
1489 m.
1489 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naruševičiai ir 1489 m. · Žiūrėti daugiau »
1490 m.
1490 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naruševičiai ir 1490 m. · Žiūrėti daugiau »
1497 m.
1497 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naruševičiai ir 1497 m. · Žiūrėti daugiau »
1544 m.
1544 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naruševičiai ir 1544 m. · Žiūrėti daugiau »
1560 m.
1560 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naruševičiai ir 1560 m. · Žiūrėti daugiau »
1561 m.
1561 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naruševičiai ir 1561 m. · Žiūrėti daugiau »
1569 m.
1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naruševičiai ir 1569 m. · Žiūrėti daugiau »
1570 m.
1570 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naruševičiai ir 1570 m. · Žiūrėti daugiau »
1575 m.
1575 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naruševičiai ir 1575 m. · Žiūrėti daugiau »
1582 m.
1582 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naruševičiai ir 1582 m. · Žiūrėti daugiau »
1586 m.
1586 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naruševičiai ir 1586 m. · Žiūrėti daugiau »
1588 m.
1588 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naruševičiai ir 1588 m. · Žiūrėti daugiau »
1589 m.
1589 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naruševičiai ir 1589 m. · Žiūrėti daugiau »
1603 m.
1603 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naruševičiai ir 1603 m. · Žiūrėti daugiau »
1628 m.
1628 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naruševičiai ir 1628 m. · Žiūrėti daugiau »
1630 m.
1630 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naruševičiai ir 1630 m. · Žiūrėti daugiau »
1650 m.
1650 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naruševičiai ir 1650 m. · Žiūrėti daugiau »
1652 m.
1652 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naruševičiai ir 1652 m. · Žiūrėti daugiau »
1654 m.
1654 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naruševičiai ir 1654 m. · Žiūrėti daugiau »
1658 m.
1658 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naruševičiai ir 1658 m. · Žiūrėti daugiau »
1730 m.
1730 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naruševičiai ir 1730 m. · Žiūrėti daugiau »
1733 m.
1733 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naruševičiai ir 1733 m. · Žiūrėti daugiau »
1768 m.
1768 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naruševičiai ir 1768 m. · Žiūrėti daugiau »
1796 m.
1796 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naruševičiai ir 1796 m. · Žiūrėti daugiau »
1803 m.
1803 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naruševičiai ir 1803 m. · Žiūrėti daugiau »
