Greičiau nei naršyklėje!
23 santykiai: Balstogė, Balstogės apskritis, Kaimas, Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Liublino unija, Nevodnica (upė), Nevodnica Košcelnos Šv. Antano Paduviečio parapija, Nevodnica Košcelnos Šv. Antano Paduviečio sanktuariumas, Nievodnica Košcielna geležinkelio stotis, Palenkės vaivadija, Sanktuariumas, Sausio 30, Tripucių geležinkelio stotelė, Turosnė, Turosnės valsčius, XIII amžius, XIV amžius, XVI amžius, 1569 m., 1596 m., 1884 m., 1889 m..
Balstogė
Bal̃stogė (arba Bialystòkas, Belostòkas) – didžiausias miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos ir Balstogės apskrities administracinis centras.
Nauja!!: Nevodnica Košcelna ir Balstogė · Žiūrėti daugiau »
Balstogės apskritis
Balstogės apskritis – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje.
Nauja!!: Nevodnica Košcelna ir Balstogės apskritis · Žiūrėti daugiau »
Kaimas
Šuminų kaimas Beržynės kaimas Dirvonėnų kaimas Kaimas – istoriškai susiklostęs teritorinis (Lietuvoje iki 1945 m. ir administracinis bendruomeninis) vienetas su gyvenviete, kuri mažesnė už miestą.
Nauja!!: Nevodnica Košcelna ir Kaimas · Žiūrėti daugiau »
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Nevodnica Košcelna ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Nevodnica Košcelna ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Liublino unija
Liublino unijos aktas Liublino unija () – 1569 m.
Nauja!!: Nevodnica Košcelna ir Liublino unija · Žiūrėti daugiau »
Nevodnica (upė)
Nevodnica – upė šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadidoje, Balstogės apskrityje.
Nauja!!: Nevodnica Košcelna ir Nevodnica (upė) · Žiūrėti daugiau »
Nevodnica Košcelnos Šv. Antano Paduviečio parapija
Nevodnica Košcelnos Šv.
Nauja!!: Nevodnica Košcelna ir Nevodnica Košcelnos Šv. Antano Paduviečio parapija · Žiūrėti daugiau »
Nevodnica Košcelnos Šv. Antano Paduviečio sanktuariumas
Nevodnica Košcelnos Šv.
Nauja!!: Nevodnica Košcelna ir Nevodnica Košcelnos Šv. Antano Paduviečio sanktuariumas · Žiūrėti daugiau »
Nievodnica Košcielna geležinkelio stotis
Nievodnica Košcielna geležinkelio stotis – geležinkelio stotis Nevodnica Košcelnos kaime, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Balstogės apskrityje, Turosnės valsčiuje.
Nauja!!: Nevodnica Košcelna ir Nievodnica Košcielna geležinkelio stotis · Žiūrėti daugiau »
Palenkės vaivadija
Palenkės vaivadija – tai viena iš 16 Lenkijos vaivadijų, esanti šalies šiaurės rytuose.
Nauja!!: Nevodnica Košcelna ir Palenkės vaivadija · Žiūrėti daugiau »
Sanktuariumas
Dievo Gailestingumo šventovė Vilniuje Sanktuariumas (Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013 – tikinčiųjų gausiai lankoma ir svarbi šventovė, bažnyčia ar kita šventa vieta, kurioje saugomos šventenybės, relikvijos, votai. Sanktuariume gausiau teikiamos išganymo malonės, skelbiamas Dievo žodis, puoselėjamas liturginis gyvenimas ir ypatingos liaudiškojo pamaldumo formos. Paprastai sanktuariumas yra bažnyčia ar jos dalis. Katalikų bažnyčioje sanktuariumų egzistavimąpagal Kanonų teisės kodeksąsankcionuoja kompetentinga bažnytinė valdžia. Vyskupijos sanktuariumus tvirtina tos vyskupijos vyskupas ordinaras, tautinius sanktuariumus – vyskupų konferencijos, tarptautinius – Apaštalų Sostas. Sanktuariumui vadovauja rektorius ar kitas dvasininkas, kurio užduotis yra rūpintis piligrimais, suteikti jiems laisvąprieigąprie liturginės formos pamaldų (sakramentų), taip pat praktikuoti liaudiškąjį pamaldumą. Jis renka ir saugo dokumentus, dovanojamus votus.
Nauja!!: Nevodnica Košcelna ir Sanktuariumas · Žiūrėti daugiau »
Sausio 30
Sausio 30 yra 30-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Nevodnica Košcelna ir Sausio 30 · Žiūrėti daugiau »
Tripucių geležinkelio stotelė
Tripucių geležinkelio stotelė – geležinkelio stotelė Tripucių kaime, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Balstogės apskrityje, Turosnės valsčiuje.
Nauja!!: Nevodnica Košcelna ir Tripucių geležinkelio stotelė · Žiūrėti daugiau »
Turosnė
Turosnė – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, 13 km į pietvakarius nuo vaivadijos centro Balstogės.
Nauja!!: Nevodnica Košcelna ir Turosnė · Žiūrėti daugiau »
Turosnės valsčius
Turosnės valsčius – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Balstogės apskrityje.
Nauja!!: Nevodnica Košcelna ir Turosnės valsčius · Žiūrėti daugiau »
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Nevodnica Košcelna ir XIII amžius · Žiūrėti daugiau »
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Nevodnica Košcelna ir XIV amžius · Žiūrėti daugiau »
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Nevodnica Košcelna ir XVI amžius · Žiūrėti daugiau »
1569 m.
1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Nevodnica Košcelna ir 1569 m. · Žiūrėti daugiau »
1596 m.
1596 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Nevodnica Košcelna ir 1596 m. · Žiūrėti daugiau »
1884 m.
1884 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Nevodnica Košcelna ir 1884 m. · Žiūrėti daugiau »
1889 m.
1889 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Nevodnica Košcelna ir 1889 m. · Žiūrėti daugiau »
