Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Diegti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Nova Viešas (Kosuv Lackų valsčius)

Indeksas Nova Viešas (Kosuv Lackų valsčius)

Nova Viešas – kaimas Lenkijos rytuose, Kosuv Lackų valsčiuje, Palenkės Sokoluvo apskrityje, Mazovijos vaivadijoje.

13 santykiai: Kaimas, Kosuv Lackų valsčius, Lenkija, Liackų Kosuvas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Liublino unija, Mazovijos vaivadija, Palenkės Sokoluvas, Palenkės Sokoluvo apskritis, Varšuva, XIII amžius, XIV amžius, 1569 m..

Kaimas

Šuminų kaimas Beržynės kaimas Dirvonėnų kaimas Kaimas – istoriškai susiklostęs teritorinis (Lietuvoje iki 1945 m. ir administracinis bendruomeninis) vienetas su gyvenviete, kuri mažesnė už miestą.

Nauja!!: Nova Viešas (Kosuv Lackų valsčius) ir Kaimas · Žiūrėti daugiau »

Kosuv Lackų valsčius

Kosuv Lackų valsčius – kaimo-miesto valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Mazovijos vaivadijoje, Palenkės Sokoluvo apskrityje.

Nauja!!: Nova Viešas (Kosuv Lackų valsčius) ir Kosuv Lackų valsčius · Žiūrėti daugiau »

Lenkija

Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.

Nauja!!: Nova Viešas (Kosuv Lackų valsčius) ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »

Liackų Kosuvas

Kosuv Lackai – miestas Lenkijos rytuose, Kosuv Lackų valsčiuje, Palenkės Sokoluvo apskrityje, Mazovijos vaivadijoje.

Nauja!!: Nova Viešas (Kosuv Lackų valsčius) ir Liackų Kosuvas · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Nauja!!: Nova Viešas (Kosuv Lackų valsčius) ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Liublino unija

Liublino unijos aktas Liublino unija () – 1569 m.

Nauja!!: Nova Viešas (Kosuv Lackų valsčius) ir Liublino unija · Žiūrėti daugiau »

Mazovijos vaivadija

Mazovijos vaivadija – didžiausia ir labiausiai apgyvendinta Lenkijos vaivadija, esanti šalies rytinėje dalyje.

Nauja!!: Nova Viešas (Kosuv Lackų valsčius) ir Mazovijos vaivadija · Žiūrėti daugiau »

Palenkės Sokoluvas

Palénkės Sokòluvas – miestas Lenkijos rytuose, Palenkės Sokoluvo apskrityje, Mazovijos vaivadijoje.

Nauja!!: Nova Viešas (Kosuv Lackų valsčius) ir Palenkės Sokoluvas · Žiūrėti daugiau »

Palenkės Sokoluvo apskritis

Apskrities administracinis suskirstymas Palenkės Sokoluvo apskritis – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Mazovijos vaivadijoje.

Nauja!!: Nova Viešas (Kosuv Lackų valsčius) ir Palenkės Sokoluvo apskritis · Žiūrėti daugiau »

Varšuva

Váršuva – Lenkijos sostinė ir didžiausias miestas, miestas-apskritis.

Nauja!!: Nova Viešas (Kosuv Lackų valsčius) ir Varšuva · Žiūrėti daugiau »

XIII amžius

Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Nova Viešas (Kosuv Lackų valsčius) ir XIII amžius · Žiūrėti daugiau »

XIV amžius

Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Nova Viešas (Kosuv Lackų valsčius) ir XIV amžius · Žiūrėti daugiau »

1569 m.

1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Nova Viešas (Kosuv Lackų valsčius) ir 1569 m. · Žiūrėti daugiau »

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »