Greičiau nei naršyklėje!
35 santykiai: Albanų kalba, Anatolų kalbos, Armėnų kalba, Augmentas (kalbotyra), Balkanai, Baltų kalbos, Benjamin W. Fortson IV, Dakų kalba, Dalyvis (gramatika), Dunojus, Frygų kalba, Frygija, Graikų kalba, Gramatinė giminė, Herodotas, Hipotezė, Homeras, Ilyrų kalbos, Indoeuropiečių kalbos, Italija, Kalbinis sluoksnis, Kalbotyra, Mažoji Azija, Mesapių kalba, Priesaga, Satemizacija, Senoji venetų kalba, Senovės graikų kalba, Senovės makedonų kalba, Senovės Roma, Slavų kalbos, Trakų kalba, Trojos karas, Vakarų armėnų kalba, Vardininkas.
Albanų kalba
Albanų kalba (gjuha shqipe) – indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, kuriąvartoja apie 6,2 milijono albanų visame pasaulyje: daugiausia Albanijoje, Kosove, Juodkalnijoje, Makedonijoje, Graikijoje bei kitose Balkanų dalyse, rytinėje Italijos pakrantėje ir Sicilijoje, taip pat yra nemažų diasporų Skandinavijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Egipte, Australijoje, Turkijoje ir JAV.
Nauja!!: Paleobalkanų kalbos ir Albanų kalba · Žiūrėti daugiau »
Anatolų kalbos
Anatolų kalbos – indoeuropiečių kalbų atšaka, kuriai priskiriamos senosios kalbos, vartotos Mažosios Azijos pusiasalyje.
Nauja!!: Paleobalkanų kalbos ir Anatolų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Armėnų kalba
Armėnų kalba (Հայերեն) – armėnų tautos kalba, priklauso indoeuropiečių kalbų grupei, tarp kurių yra viena iš seniausių, turinčių rašto sistemą, ir sudaro atskirągrupę (su kai kuriomis išnykusiomis kalbomis bandoma įtraukti į paleobalkanų kalbų grupę).
Nauja!!: Paleobalkanų kalbos ir Armėnų kalba · Žiūrėti daugiau »
Augmentas (kalbotyra)
Augmentas ('priauginimas') – kaip priešdėlis prie veiksmažodžio jungiamas skiemuo būtajam laikui sudaryti.
Nauja!!: Paleobalkanų kalbos ir Augmentas (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Balkanai
Politinis žemėlapis 2005 m. – Balkanų šalys pažymėtos žaliai Balkanai arba Balkanų pusiasalis – pusiasalis Europos pietuose, rytinėje dalyje.
Nauja!!: Paleobalkanų kalbos ir Balkanai · Žiūrėti daugiau »
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Paleobalkanų kalbos ir Baltų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Benjamin W. Fortson IV
Bendžaminas Vinas Fortsonas IV – amerikiečių kalbininkas.
Nauja!!: Paleobalkanų kalbos ir Benjamin W. Fortson IV · Žiūrėti daugiau »
Dakų kalba
Spėjamai dakiškas įrašas graikų ir lotynų raidėmis ant keramikos dirbinio, rasto Pojanoje Dakų kalba – mirusi indoeuropiečių kalba, vartota dakų, kaip manoma iki VI a. Balkanuose ir priskiriama hipotetinėms paleobalkanų kalboms.
Nauja!!: Paleobalkanų kalbos ir Dakų kalba · Žiūrėti daugiau »
Dalyvis (gramatika)
Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.
Nauja!!: Paleobalkanų kalbos ir Dalyvis (gramatika) · Žiūrėti daugiau »
Dunojus
Dunojus (bulg.) – upė Europoje, antroji pagal ilgį po Volgos.
Nauja!!: Paleobalkanų kalbos ir Dunojus · Žiūrėti daugiau »
Frygų kalba
Frygų kalba – mirusi indoeuropiečių kalba, vartota Mažojoje Azijoje gyvenusių frygų maždaug tarp VIII a. pr. m. e. ir V a. m. e. Nėra sutarta dėl šios kalbos priskyrimo kokiai nors indoeuropiečių kalbų atšakai – vieni tyrinėtojai jąlinkę gretinti su graikų kalba, kiti – su italikų–keltų spėjama atšaka.
Nauja!!: Paleobalkanų kalbos ir Frygų kalba · Žiūrėti daugiau »
Frygija
Frygija, arba Frigija – istorinė–geografinė sritis bei buvusi karalystė Mažosios Azijos vakaruose.
Nauja!!: Paleobalkanų kalbos ir Frygija · Žiūrėti daugiau »
Graikų kalba
Graikų kalba – geneologiškai izoliuota indoeuropiečių kalbų šeimos kalba.
Nauja!!: Paleobalkanų kalbos ir Graikų kalba · Žiūrėti daugiau »
Gramatinė giminė
Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.
Nauja!!: Paleobalkanų kalbos ir Gramatinė giminė · Žiūrėti daugiau »
Herodotas
Herodotas (iš Halikarnaso,: Herodotos; 484 m. pr. m. e. – 425 m. pr. m. e.) – pirmasis pasaulyje istorikas, gyvenęs V a. pr.
Nauja!!: Paleobalkanų kalbos ir Herodotas · Žiūrėti daugiau »
Hipotezė
Hipotezė („spėjimas“).
Nauja!!: Paleobalkanų kalbos ir Hipotezė · Žiūrėti daugiau »
Homeras
Homero biustas Homeras – pirmasis senovės graikų ir Europos poetas.
Nauja!!: Paleobalkanų kalbos ir Homeras · Žiūrėti daugiau »
Ilyrų kalbos
Ilyrų kalbos – mirusi grupė giminiškų kalbų, priklausanti indoeuropiečių kalboms, maždaug tarp VI a. pr. m. e. ir VI a. m. e. vartota ilyrų genčių.
Nauja!!: Paleobalkanų kalbos ir Ilyrų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Nauja!!: Paleobalkanų kalbos ir Indoeuropiečių kalbos · Žiūrėti daugiau »
Italija
290px Italija, oficialiai Italijos Respublika – valstybė Pietų Europoje.
Nauja!!: Paleobalkanų kalbos ir Italija · Žiūrėti daugiau »
Kalbinis sluoksnis
Kalbinis sluoksnis – kalbotyros terminas, reiškiantis vienoje kalboje esančius kitos kalbos įtakos požymius.
Nauja!!: Paleobalkanų kalbos ir Kalbinis sluoksnis · Žiūrėti daugiau »
Kalbotyra
Kalbotyra, arba lingvistika – bendras mokslų, tiriančių natūralias kalbas, pavadinimas.
Nauja!!: Paleobalkanų kalbos ir Kalbotyra · Žiūrėti daugiau »
Mažoji Azija
Mažoji Azija (žalia) Turkijos topografinis žemėlapis. Jos azijinė dalis sudaro AnatolijąMažoji Azija, arba Anatolija – pusiasalis Azijos žemyno vakaruose, tarp Juodosios jūros ir Viduržemio jūros, į rytus nuo Bosforo sąsiaurio ir Egėjo jūros.
Nauja!!: Paleobalkanų kalbos ir Mažoji Azija · Žiūrėti daugiau »
Mesapių kalba
Mesapių kalba – išnykusi indoeuropiečių kalba, maždaug tarp VI ir I a. pr. m. e. vartota Apeninų pusiasalio pietryčiuose, Apulijoje.
Nauja!!: Paleobalkanų kalbos ir Mesapių kalba · Žiūrėti daugiau »
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Nauja!!: Paleobalkanų kalbos ir Priesaga · Žiūrėti daugiau »
Satemizacija
Kentuminės (mėlyna) ir sateminės (raudona) kalbos Satemizacija – dalies kalbų, šiuo atveju − indoeuropiečių, fonetinė ypatybė, kai indoeuropiečių prokalbės minkštieji priebalsiai *ḱ, *ǵ, *ǵʰ yra virtę pučiamaisias priebalsiais arba afrikatomis.
Nauja!!: Paleobalkanų kalbos ir Satemizacija · Žiūrėti daugiau »
Senoji venetų kalba
Senoji venetų kalba – mirusi indoeuropiečių kalba, vartota venetų tautos, gyvenusios Adrijos jūros šiaurinėse pakrantėse, į šiaurės rytus nuo Po deltos (dab. Italijos Venetas, dalis Slovėnijos).
Nauja!!: Paleobalkanų kalbos ir Senoji venetų kalba · Žiūrėti daugiau »
Senovės graikų kalba
Senovės graikų kalba – senovės Graikijos civilizacijos kalba.
Nauja!!: Paleobalkanų kalbos ir Senovės graikų kalba · Žiūrėti daugiau »
Senovės makedonų kalba
Pelos užrašas Senovės makedonų kalba – senovės makedonų kalba arba senovės graikų kalbos tarmė, ar atskira helėnų kalba, kuri buvo vartojama Makedonijos karalystėje 1-ajame tūkstantmetyje pr.
Nauja!!: Paleobalkanų kalbos ir Senovės makedonų kalba · Žiūrėti daugiau »
Senovės Roma
Žaliai pažymėtos graikų apgyvendintos teritorijos, geltonai – etruskų, violetine spalva – kartaginiečių. Rytų Romos imperija Senovės Romos žemėlapis Senovės Roma – senovės civilizacija, išsivysčiusi iš mažos žemdirbių bendruomenės, įsikūrusios Apeninų pusiasalyje X amžiuje pr.
Nauja!!: Paleobalkanų kalbos ir Senovės Roma · Žiūrėti daugiau »
Slavų kalbos
Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.
Nauja!!: Paleobalkanų kalbos ir Slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Trakų kalba
Trakų kalba – indoeuropiečių šeimai priklausanti kalba, viena senųjų kalbų, vartotų Balkanuose Antikos laikais.
Nauja!!: Paleobalkanų kalbos ir Trakų kalba · Žiūrėti daugiau »
Trojos karas
Helenė (Evelyn de Morgan, 1898) „Elena ir Paris“, Jacques-Louis David paveikslas (1788 m.) Homero Graikija Trojos karas – dešimt metų trukęs legendinis karas, vienas iš pagrindinių įvykių graikų mitologijoje, turėjęs didelę įtakąantikinei kultūrai (literatūra, dramaturgija).
Nauja!!: Paleobalkanų kalbos ir Trojos karas · Žiūrėti daugiau »
Vakarų armėnų kalba
Vakarų armėnų kalba arba vakarų armėnų tarmės (արեւմտահայերէն.
Nauja!!: Paleobalkanų kalbos ir Vakarų armėnų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vardininkas
Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.
Nauja!!: Paleobalkanų kalbos ir Vardininkas · Žiūrėti daugiau »
