Greičiau nei naršyklėje!
60 santykiai: Žemaitija, Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Gardinas, Jėzuitai, Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, Jokūbavo dvaras, Karolis Parčevskis, Konstantinas Parčevskis (1801), Konstantinas Parčevskis (1843), Kretingos senosios kapinės, Lenkai, Lenkijos karalystė, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mišučių dvaras, Nemenčinė, Nemenčinės Parčevskių koplyčia, Pamarys, Petras Parčevskis, Raištis (herbas), Raudondvaris (Nemenčinė), Rektorius, Rožė Parčevskytė, Rusėnai, Rusijos imperija, Sibiras, Stančiai (Kretinga), Telšių vyskupija, Vilniaus universitetas, Vincentas Parčevskis, Vyskupas, XIX amžius, XV amžius, XVI amžius, 1598 m., 1655 m., 1659 m., 1770 m., 1796 m., 1799 m., 1801 m., 1815 m., 1821 m., 1830–1831 m. sukilimas, 1831 m., 1843 m., 1849 m., 1852 m., 1855 m., 1860 m., ..., 1863 m., 1871 m., 1875 m., 1878 m., 1897 m., 1902 m., 1922 m., 1924 m., 1933 m., 1957 m.. Išplėsti indeksą (10 daugiau) »
Žemaitija
Žemaitija (anksčiau tiesiog Žemaičiai) – Lietuvos etnografinis regionas, taip pat geografinis ir istorinis regionas.
Nauja!!: Parčevskiai ir Žemaitija · Žiūrėti daugiau »
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Nauja!!: Parčevskiai ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija) · Žiūrėti daugiau »
Gardinas
Gar̃dinas – miestas vakarų Baltarusijoje, netoli sienos su Lenkija ir Lietuva, prie Nemuno upės.
Nauja!!: Parčevskiai ir Gardinas · Žiūrėti daugiau »
Jėzuitai
Jėzaus draugija (sutrumpintai SJ), žinomi kaip jėzuitai – Romos katalikų vienuolių ordinas, 1540 m. Ignaco Lojolos ir jo sekėjų įkurtas Romoje.
Nauja!!: Parčevskiai ir Jėzuitai · Žiūrėti daugiau »
Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčia
Jokūbavo Švč.
Nauja!!: Parčevskiai ir Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčia · Žiūrėti daugiau »
Jokūbavo dvaras
Jokūbavo dvaras (arba Stončių dvaras, Stančių dvaras) – buvusi dvaro sodyba Jokūbave, Kretingos rajone, tarpukaryje priklausiusi buvusiam Lietuvos prezidentui Aleksandrui Stulginskiui.
Nauja!!: Parčevskiai ir Jokūbavo dvaras · Žiūrėti daugiau »
Karolis Parčevskis
Karolis Parčevskis (1875 m. Jokūbave, Kartenos vls., Telšių aps., Kauno gub. – 1957 m. gruodžio 8 d. Lenkijoje) – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Nałęcz herbo bajoras, Parčevskių giminės Jokūbavo šakos atstovas, spaudos bendradarbis, gydytojas terapeutas, medicinos profesorius.
Nauja!!: Parčevskiai ir Karolis Parčevskis · Žiūrėti daugiau »
Konstantinas Parčevskis (1801)
Konstantinas Parčevskis (1801 m. rugpjūčio 19 d. Raudondvaryje, Vilniaus aps., Vilniaus gubernija – 1855 m. rugsėjo 8 d. Osere, Prancūzija) – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Nałęcz herbo bajoras, Vilniaus pavieto 1831 m. sukilėlių vadas, politinis emigrantas.
Nauja!!: Parčevskiai ir Konstantinas Parčevskis (1801) · Žiūrėti daugiau »
Konstantinas Parčevskis (1843)
Konstantinas Parčevskis (1843 m. balandžio 23 d. Raudondvaryje, Vilniaus apskr., Vilniaus gub. – 1902 m. kovo 26 d. Jokūbave, Telšių apskr., Kauno gub.) – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Raiščio (Nałęcz) herbo bajoras, Parčevskių giminės Jokūbavo šakos pradininkas.
Nauja!!: Parčevskiai ir Konstantinas Parčevskis (1843) · Žiūrėti daugiau »
Kretingos senosios kapinės
Tiškevičiaus neogotikinė koplyčia iki restauracijos Šv. Jurgio koplyčia ir „paminklas lietuvių kančioms“ Partizanų kapas Kretingos Senosios kapinės – kapinės, esančios Kretingos mieste, Vilniaus g., šalia Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios.
Nauja!!: Parčevskiai ir Kretingos senosios kapinės · Žiūrėti daugiau »
Lenkai
šiaurėje) išplitimas 1880 metais Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus po Rusijos kariuomenės išvedimo per Pirmąjį pasaulinį karą. Lenkai – Vidurio Europos vakarų slavų tauta, gausiausiai gyvenanti Lenkijoje, bet dėl XIX-XX a. vykusios lenkų tautos migracijos sutinkama ir daugelyje kitų pasaulio valstybių.
Nauja!!: Parčevskiai ir Lenkai · Žiūrėti daugiau »
Lenkijos karalystė
Lenkijos karalystė (tam tikrais etapais vadinta Lenkijos kunigaikštyste) – istorinė valstybė dabartinės Lenkijos ir aplinkinių šalių teritorijoje, egzistavusi nuo XI a. I pusės iki XVI a. vidurio.
Nauja!!: Parčevskiai ir Lenkijos karalystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Nauja!!: Parčevskiai ir Lietuva · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Parčevskiai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Mišučių dvaras
Mišučių dvaras – istorinė dvarvietė Kretingos rajono savivaldybėje, 10 km į rytus nuo Kretingos, Nausodžio kaime (Žalgirio seniūnija), Minijos kairiajame krante.
Nauja!!: Parčevskiai ir Mišučių dvaras · Žiūrėti daugiau »
Nemenčinė
Nemenčinė – miestas Vilniaus rajono savivaldybėje, 20 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus, abipus Neries, ties Nemenčios žiotimis.
Nauja!!: Parčevskiai ir Nemenčinė · Žiūrėti daugiau »
Nemenčinės Parčevskių koplyčia
Nemenčinės Parčevskių koplyčia – mūrinė koplyčia su laidojimo rūsiu, stovinti Nemenčinėje, Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios šventoriuje, priekyje, iš kairės nuo įėjimo vartelių.
Nauja!!: Parčevskiai ir Nemenčinės Parčevskių koplyčia · Žiūrėti daugiau »
Pamarys
Pamarys, arba Pomeranija – istorinė sritis Baltijos jūros pietinėje pakrantėje (abipus Oderio žemupio), dabartinėje šiaurės rytų Vokietijoje (Meklenburgo-Pomeranijos žemė) ir šiaurės vakarų Lenkijoje (Vakarų Pamario vaivadija).
Nauja!!: Parčevskiai ir Pamarys · Žiūrėti daugiau »
Petras Parčevskis
Petras Parčevskis (1590–1658 m. gruodžio 6 d.) – LDK Romos katalikų veikėjas.
Nauja!!: Parčevskiai ir Petras Parčevskis · Žiūrėti daugiau »
Raištis (herbas)
Raištis (Nalęcz) – kilmingųjų herbas, naudotas Lenkijos Karalystėje, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Abiejų Tautų Respublikoje, Rusijos imperijoje, Čekijoje.
Nauja!!: Parčevskiai ir Raištis (herbas) · Žiūrėti daugiau »
Raudondvaris (Nemenčinė)
Raudondvaris – kaimas Vilniaus rajono savivaldybėje, 5 km į šiaurės rytus nuo Nemenčinės (pakeliui link Pabradės).
Nauja!!: Parčevskiai ir Raudondvaris (Nemenčinė) · Žiūrėti daugiau »
Rektorius
Rektorius ('valdytojas') – universiteto ir kai kurių aukštųjų mokyklų vadovas.
Nauja!!: Parčevskiai ir Rektorius · Žiūrėti daugiau »
Rožė Parčevskytė
Rožė Parčevskytė (1799 m. rugsėjo 20 d. – 1852 m. spalio 10 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorė (Nałęcz herbas), tapytoja.
Nauja!!: Parčevskiai ir Rožė Parčevskytė · Žiūrėti daugiau »
Rusėnai
Rusėnų arealas (lenkiškas žemėlapis, 1927 m.) Rusėnai tautiniais rūbais 1860 m. Rusėnai iš įvairių sričių Chelmo rusėnai 1861 m. Rusėnai, rytų slavų etnosas (nepainioti su LDK teritorijoje gyvavusia „politine rusėnų tauta“), davęs pradžiądabartinėms baltarusių (gudų) ir iš dalies rusų bei ukrainiečių etninėms tautoms.
Nauja!!: Parčevskiai ir Rusėnai · Žiūrėti daugiau »
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Nauja!!: Parčevskiai ir Rusijos imperija · Žiūrėti daugiau »
Sibiras
       Sibiro federalinė apygarda        Geografinis Sibiras        Sibiras plačiąja (tradicine) prasme Sibiras – didelis gamtinis regionas, užimantis rytinę Rusijos dalį ir iš dalies sutampantis su Šiaurės Azija.
Nauja!!: Parčevskiai ir Sibiras · Žiūrėti daugiau »
Stančiai (Kretinga)
Stančiai – buvęs viensėdis Kretingos rajono savivaldybėje, 3 km į šiaurės rytus nuo Jokūbavo.
Nauja!!: Parčevskiai ir Stančiai (Kretinga) · Žiūrėti daugiau »
Telšių vyskupija
Telšių vyskupija – viena iš septynių Lietuvos vyskupijų, didžiausia pagal plotą.
Nauja!!: Parčevskiai ir Telšių vyskupija · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus universitetas
Vilniaus universitetas (VU) – seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas.
Nauja!!: Parčevskiai ir Vilniaus universitetas · Žiūrėti daugiau »
Vincentas Parčevskis
Vincentas Parčevskis (1871 m. gegužės 17 d. – 1922 m. birželio 3 d. Jokūbave, Kretingos vls., Kretingos apskr.) – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Nałęcz herbo bajoras, Parčevskių giminės Jokūbavo šakos atstovas.
Nauja!!: Parčevskiai ir Vincentas Parčevskis · Žiūrėti daugiau »
Vyskupas
Eugenijų Bartulį (sodinamas į sostą) per pastarojo ingresąVyskupo herbo elementai Vyskupas ('prižiūrėtojas, globotojas') – krikščionių dvasininkas, turintis aukščiausio laipsnio šventinimus.
Nauja!!: Parčevskiai ir Vyskupas · Žiūrėti daugiau »
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Parčevskiai ir XIX amžius · Žiūrėti daugiau »
XV amžius
Penkioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1500 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Parčevskiai ir XV amžius · Žiūrėti daugiau »
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Parčevskiai ir XVI amžius · Žiūrėti daugiau »
1598 m.
1598 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Parčevskiai ir 1598 m. · Žiūrėti daugiau »
1655 m.
1655 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Parčevskiai ir 1655 m. · Žiūrėti daugiau »
1659 m.
1659 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Parčevskiai ir 1659 m. · Žiūrėti daugiau »
1770 m.
1770 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Parčevskiai ir 1770 m. · Žiūrėti daugiau »
1796 m.
1796 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Parčevskiai ir 1796 m. · Žiūrėti daugiau »
1799 m.
1799 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Parčevskiai ir 1799 m. · Žiūrėti daugiau »
1801 m.
1801 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Parčevskiai ir 1801 m. · Žiūrėti daugiau »
1815 m.
1815 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Parčevskiai ir 1815 m. · Žiūrėti daugiau »
1821 m.
1821 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Parčevskiai ir 1821 m. · Žiūrėti daugiau »
1830–1831 m. sukilimas
Žemėlapis, rodantis pagrindinius sukilimo pradžios įvykius Varšuvoje naktį iš 1830 m. lapkričio 29 d. į lapkričio 30 d. 1830–1831 m.
Nauja!!: Parčevskiai ir 1830–1831 m. sukilimas · Žiūrėti daugiau »
1831 m.
1831 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Parčevskiai ir 1831 m. · Žiūrėti daugiau »
1843 m.
1843 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Parčevskiai ir 1843 m. · Žiūrėti daugiau »
1849 m.
1849 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Parčevskiai ir 1849 m. · Žiūrėti daugiau »
1852 m.
1852 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Parčevskiai ir 1852 m. · Žiūrėti daugiau »
1855 m.
1855 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Parčevskiai ir 1855 m. · Žiūrėti daugiau »
1860 m.
1860 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Parčevskiai ir 1860 m. · Žiūrėti daugiau »
1863 m.
1863 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Parčevskiai ir 1863 m. · Žiūrėti daugiau »
1871 m.
1871 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Parčevskiai ir 1871 m. · Žiūrėti daugiau »
1875 m.
1875 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Parčevskiai ir 1875 m. · Žiūrėti daugiau »
1878 m.
1878 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Parčevskiai ir 1878 m. · Žiūrėti daugiau »
1897 m.
1897 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Parčevskiai ir 1897 m. · Žiūrėti daugiau »
1902 m.
1902 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Parčevskiai ir 1902 m. · Žiūrėti daugiau »
1922 m.
1922 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Parčevskiai ir 1922 m. · Žiūrėti daugiau »
1924 m.
1924 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Parčevskiai ir 1924 m. · Žiūrėti daugiau »
1933 m.
1933 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Parčevskiai ir 1933 m. · Žiūrėti daugiau »
1957 m.
1957 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Parčevskiai ir 1957 m. · Žiūrėti daugiau »
