Greičiau nei naršyklėje!
9 santykiai: Adoracija, Diakonas, Fizinis asmuo, Jėzus Kristus, Liturgija, Parapija, Procesija, Ritualas, Vilniaus arkivyskupija.
Adoracija
Adoracija – Švč. Sakramento kultas.
Nauja!!: Ministrantas ir Adoracija · Žiūrėti daugiau »
Diakonas
Romos katalikų diakonas Diakonas (gr. διάκονος diakonos.
Nauja!!: Ministrantas ir Diakonas · Žiūrėti daugiau »
Fizinis asmuo
Fizinis asmuo – teisės subjektas; asmuo, kuris nėra juridinis asmuo.
Nauja!!: Ministrantas ir Fizinis asmuo · Žiūrėti daugiau »
Jėzus Kristus
„Jėzus gydo akluosius“. XII amžiaus romėnų mozaika pavaizduota Monrealės katedroje, Sicilijoje. Gerardo van Honthorsto paveiksle XI a. tapytas Jėzaus portretas Jėzus Kristus (Jėzus „Jahvė gelbėja“; Kristus,, – „mesijas“, „pateptasis“; gimė apie 7 ar 4 m. pr. m. e., mirė apie 30 m.) arba Jėzus iš Nazareto – I amžiaus žydų pamokslininkas ir religinis lyderis.
Nauja!!: Ministrantas ir Jėzus Kristus · Žiūrėti daugiau »
Liturgija
Liturgija (iš gr. λειτουργια leitourgia) – viešoji tarnyba iš λειτος leitos – viešas iš λαος laos – tauta ir εργον érgon kūrinys, tarnyba) – iš anksto nustatyta ritualinių veiksmų visuma, būdinga kiekvienai religinei bendruomenei. Jos reikšmė yra dvejopa: liturgija reiškia tarnystę Dievui ir Dievo tarnystę, pagalbą. Liturgija apima žodinę formą, giesmes, gestus, veiksmus, judėjimą, eiseną, liturginių reikmenų naudojimą. Tikima, kad nuolat kartojant tokius pat veiksmus reguliariai sustiprinamas maldos poveikis. Liturginiai indai: Patena – lėkštelė, skirta ostijoms. Ampulės – ąsotėliai vynui ir vandeniui. Komuninė – sudedamos ostijos. Pagrindinės liturginės spalvos ir jų naudojimas: Žalia – eiliniam laikui; Violetinė – reiškia atgailą, laukimą, naudojama per Adventąir Gavėnią; Balta arba geltona/auksinė – iškilmių laikui, naudojama per Kalėdas ir Velykas; Raudona – naudojama kankinių arba Šv. Dvasios Mišioms. Du kartus per metus gali būti rožinė spalva.
Nauja!!: Ministrantas ir Liturgija · Žiūrėti daugiau »
Parapija
Parapija ('rajonas') – pirminis organizacinis religinės bendruomenės vienetas, padalinys.
Nauja!!: Ministrantas ir Parapija · Žiūrėti daugiau »
Procesija
Pasijų procesija, Stuttgart-Bad Cannstatt Argentinoje Basas ''Perdoni'', Tarentas Procesija (– žengimas į priekį, pasirodymas) – religinis ritualas, kurio metu žmonių grupė pagal tam tikras taisykles eina pėsčiomis tam tikra kryptimi ar vietoje, paprastai nešant kokiąnors relikviją, vėliavas, palydint kokį nors asmenį.
Nauja!!: Ministrantas ir Procesija · Žiūrėti daugiau »
Ritualas
Šokis ratu išreiškia ritualinį veiksmąRusijos stačiatikių ritualas – Epifanijos nakties maudymasis lediniame vandenyje Ritualas (Julius Pokorny, Indogermanisches etymologisches Wörterbuch. Tübingen–Bern–Munich: A. Francke. p. 55-61. apeiga. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-12-05. – nustatyta apeiginių veiksmų tvarka, kuria pagerbiama šventybė. Viena esminių religinio kulto dalių. Platesne prasme – ritualas yra bet koks socialiai formalizuotas apeiginis elgesys. Ritualas yra istoriškai susiklosčiusi ir simboliškai kodifikuota veiksmų seka, išreiškianti tam tikrus socialinius ir kultūrinius tarpusavio santykius (kokių nors vertybių, autoritetų pripažinimas, esamos socionormatyvinės sistemos patvirtinimas ir pan.). Ritualas yra konservatyviausia, mažiausiai kintanti religinio elgesio dalis. Ritualas glaudžiai susijęs su visuomenės elgesio normų ir socialinės tvarkos patvirtinimu: rituališkumas būdingas etiketui, papročiams, diplomatiniam etiketui. Arnoldas van Genepas išskyrė pagrindines tris ritualo struktūrines dalis: atsiskyrimas, perėjimo akimirka, įsitraukimas. Tokias struktūras jis pastebėjo šeimos švenčių metu, keičiantis žmogaus statusui (gimtuvės, krikštynos, vestuvės, laidotuvės), kalendorinių papročių cikluose. Ritualas socialinę klasifikacijąir kultūrinę tvarkąįveda į gamtinės aplinkos bei socialinius žmonių gyvenimo reikalus. Pasak Viktoro Ternerio, ritualas susideda iš simbolių, kurie atspindi ne tik struktūrą, bet ir nestruktūruotumą. Ternerio teigimu, ritualas yra formalizuotas, priskirtinis (tačiau nerutininis, nekasdienis) elgesys, atliekamas tikėjimų į mistines būtybes ar galias progomis.Vytis Čiubrinskas.. Kaunas: VDU, 2007. Struktūralistai, tokie kaip Klodas Levi-Strosas, ritualątraktavo kaip simbolinę kalbą, pasiduodančiąstruktūrinės kalbotyros metodinei analizei. Vladimiras Toporovas ritualąlaikė tapačiu mitui ir pažymėjo, kad tiek mitas, tiek ritualas išreiškia perėjimąnuo gamtiško ir biologiško, prie kultūros ir socialumo. Ritulas įcentrina simbolinį kosmosą, suteikia jam turinį. Ritualo tvarkos pažeidimas traktuojamas kaip pasaulio tvarkos sugriovimas, turintis sociumui žalingų pasekmių. Toporovas pabrėžia, kad ritualo metu įvairios simbolinės sistemos (kalba, gestai, mimika, pantomima, choreografija, daina, muzika, spalvos, garsai ir kt.) susilieja į nedalomąvisumą. Tokiu požiūriu, ritualas yra ir įvairių menų ištaka.
Nauja!!: Ministrantas ir Ritualas · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus arkivyskupija
Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika yra arkivyskupijos centras Vilniaus arkivyskupija – 1925 m. sudaryta vyskupija.
Nauja!!: Ministrantas ir Vilniaus arkivyskupija · Žiūrėti daugiau »
