Greičiau nei naršyklėje!
15 santykiai: Ščiutinas, Žygimantas Kęstutaitis, Horodlė, Jaunius Valimantaitis, Jonas Goštautas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Načkus Ginvilaitis, Rimvydas Petrauskas, Trakų vaivada, 1433 m., 1436 m., 1440 m., 1442 m., 1450 m., 1452 m..
Ščiutinas
Ščiùtinas (arba Ščiùčinas) – miestas vakarų Baltarusijoje, Gardino rajone, 57 km į pietryčius nuo Gardino.
Nauja!!: Petras Leliušas ir Ščiutinas · Žiūrėti daugiau »
Žygimantas Kęstutaitis
Žygimanto Kęstutaičio didysis antspaudas Paminklas Pabaisko mūšiui atminti Žygimantas Kęstutaitis (~1365 m. Trakuose, Trakų pusiasalio pilyje – 1440 m. kovo 20 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1432–1440 m.), LDK submonarcho Kęstučio ir jo žmonos Birutės jauniausias sūnus.
Nauja!!: Petras Leliušas ir Žygimantas Kęstutaitis · Žiūrėti daugiau »
Horodlė
Horodlė – kaimas Lenkijoje, Liublino vaivadijos pietrytinėje dalyje, Bugo kairiajame krante, prie Ukrainos sienos.
Nauja!!: Petras Leliušas ir Horodlė · Žiūrėti daugiau »
Jaunius Valimantaitis
Jaunius Valimantaitis (krikšto vardas Jonas; apie 1380 m. – 1432 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas.
Nauja!!: Petras Leliušas ir Jaunius Valimantaitis · Žiūrėti daugiau »
Jonas Goštautas
Tikocino pilis Jonas Goštautas (g. prieš 1383 m. Geranainys – m. prieš 1458 m. rugsėjo 1 d. Vilnius) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, 1440–1443 m.
Nauja!!: Petras Leliušas ir Jonas Goštautas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Petras Leliušas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Načkus Ginvilaitis
Načkus Ginvilaitis (mirė po 1455 m.) – LDK didikas.
Nauja!!: Petras Leliušas ir Načkus Ginvilaitis · Žiūrėti daugiau »
Rimvydas Petrauskas
Rimvydas Petrauskas (g. 1972 m. spalio 21 d. Vilniuje) – Lietuvos istorikas, Vilniaus universiteto rektorius.
Nauja!!: Petras Leliušas ir Rimvydas Petrauskas · Žiūrėti daugiau »
Trakų vaivada
Trakų vaivadijos herbasTrakų vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a.Trakų vaivada – Trakų vaivadijos aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas, vaivadijos valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Nauja!!: Petras Leliušas ir Trakų vaivada · Žiūrėti daugiau »
1433 m.
1433 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Petras Leliušas ir 1433 m. · Žiūrėti daugiau »
1436 m.
1436 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Petras Leliušas ir 1436 m. · Žiūrėti daugiau »
1440 m.
1440 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Petras Leliušas ir 1440 m. · Žiūrėti daugiau »
1442 m.
1442 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Petras Leliušas ir 1442 m. · Žiūrėti daugiau »
1450 m.
1450 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Petras Leliušas ir 1450 m. · Žiūrėti daugiau »
1452 m.
1452 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Petras Leliušas ir 1452 m. · Žiūrėti daugiau »
