Greičiau nei naršyklėje!
28 santykiai: Antakalnis, Atikas, ATR–Švedijos karas (1600–1611), Aušros vartai, Gaičiūniškės, Gotika, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Livonijos karas, Manierizmas, Nyderlandai, Olandai, Orderis (architektūra), Panemunės pilis, Renesansas, Sapiegų rūmai, Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika, Vilniaus miesto gynybinė siena, Vilnius, XVI amžius, XVII amžius, 1550 m., 1604 m., 1609 m., 1610 m., 1613 m., 1624 m., 1633 m..
Antakalnis
Antakalnis – Vilniaus miesto dalis, įsikūrusi į šiaurės rytus nuo miesto centro, kairiajame Neries krante, aukščiau Vilnios žiočių.
Nauja!!: Peter Nonhart ir Antakalnis · Žiūrėti daugiau »
Atikas
Romoje atikas su įrašu Atikas (– ‘kilęs iš Atikos’) – dekoratyvinė statinio stogo sienelė virš viršutinio karnizo, pridengianti stogąir užbaigianti fasadą.
Nauja!!: Peter Nonhart ir Atikas · Žiūrėti daugiau »
ATR–Švedijos karas (1600–1611)
ATR–Švedijos karas (1600–1611) – Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos konfliktų serijos dėl Livonijos ordino žemių padalinimo, prasidėjusių XVI a., tęsinys.
Nauja!!: Peter Nonhart ir ATR–Švedijos karas (1600–1611) · Žiūrėti daugiau »
Aušros vartai
Aušros vartai – statinys Vilniuje, Aušros Vartų gatvėje, vienas svarbiausių istorinių, kultūrinių ir religinių monumentų Vilniuje, pasaulietinio ir religinio turizmo objektas, istorijos ir architektūros paminklas.
Nauja!!: Peter Nonhart ir Aušros vartai · Žiūrėti daugiau »
Gaičiūniškės
Gaičiūniškės – kaimas Gudijoje, Gardino srityje, Varenavo rajone, prie Žižmos ir Vaišelkos santakos, 14 km į šiaurės rytus nuo Varenavo, 3 km nuo Lietuvos sienos.
Nauja!!: Peter Nonhart ir Gaičiūniškės · Žiūrėti daugiau »
Gotika
Kauno Šv. Gertrūdos bažnyčia Gotika (pagal germanų genčių gotų pavadinimą) – XII-XVI a. Europos architektūros ir dailės stilius.
Nauja!!: Peter Nonhart ir Gotika · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai – buvusi Vilniaus žemutinės pilies komplekso dalis.
Nauja!!: Peter Nonhart ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Peter Nonhart ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Livonijos karas
Livonijos karas (1558–1583) buvo ilga karų serija tarp Rusijos carystės ir jos vakarinių kaimynų (Danijos-Norvegijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos karalystės ir Švedijos karalystės) dėl buvusio Livonijos ordino teritorijos kontrolės.
Nauja!!: Peter Nonhart ir Livonijos karas · Žiūrėti daugiau »
Manierizmas
Antikinė skulptūra „Belvederio torsas“. Dailininkai manieristai sėmėsi įkvėpimo ir pavyzdžio iš antikinių skulptūrų ir Mikelandželo „Paskutinis teismas“ (1537–41) figūra, įkvėpta „Belvederio torso“ Manierizmas – XVI a. vėlyvojo renesanso dailės ir architektūros stilistika.
Nauja!!: Peter Nonhart ir Manierizmas · Žiūrėti daugiau »
Nyderlandai
Nyderlandai, arba Olandija, oficialiai Nyderlandų Karalystė – valstybė Vakarų Europoje, prie Šiaurės jūros, turinti užjūrio teritorijų Karibų jūroje.
Nauja!!: Peter Nonhart ir Nyderlandai · Žiūrėti daugiau »
Olandai
Olandai arba nyderlandiečiai – indoeuropiečių tauta, gyvenanti pajūrio žemumose į rytus nuo Šiaurės jūros (Nyderlanduose, Belgijoje, Šiaurės Prancūzijoje), bet šiuo metu emigrantų bendruomenių esama visame pasaulyje.
Nauja!!: Peter Nonhart ir Olandai · Žiūrėti daugiau »
Orderis (architektūra)
prancūziškoje enciklopedijoje. Viršutinėje eilėje – toskaninis ir dorėninis orderiai, vidurinėje – dvi jonėninio orderio atmainos, apatinėje – korintinis ir kompozitinis orderiai Orderis (– eilė, tvarka), architektūrinis orderis – pastato kolonų ir jų laikomų konstrukcijų formomis bei deriniu pagrįstas architektūrinės kompozicijos tipas.
Nauja!!: Peter Nonhart ir Orderis (architektūra) · Žiūrėti daugiau »
Panemunės pilis
Panemunės pilis – renesanso stiliaus rezidencinė pilis Jurbarko rajone, Pilies I (arba Vytėnų) gyvenvietėje, pastatyta ant aukšto Nemuno kranto.
Nauja!!: Peter Nonhart ir Panemunės pilis · Žiūrėti daugiau »
Renesansas
Florencija – Renesanso gimtinė. Renesansas (– ‘atgimimas’) – Europos istorijos laikotarpis (nuo XIV iki XVII amžiaus), laikomas perėjimu iš Viduramžių į Naujųjų laikų istoriją.
Nauja!!: Peter Nonhart ir Renesansas · Žiūrėti daugiau »
Sapiegų rūmai
Sapiegų rūmų kompleksas – brandžiojo baroko stiliaus rūmai, Trinitorių vienuolynas su Išganytojo bažnyčia, buvusios Sapiegos ligoninės pastatai ir parkas.
Nauja!!: Peter Nonhart ir Sapiegų rūmai · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika
Vilniaus šv.
Nauja!!: Peter Nonhart ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus miesto gynybinė siena
Vilniaus miesto gynybinė siena – akmeninė ir mūrinė Vilniaus miesto siena, pastatyta XVI a. pradžioje.
Nauja!!: Peter Nonhart ir Vilniaus miesto gynybinė siena · Žiūrėti daugiau »
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Nauja!!: Peter Nonhart ir Vilnius · Žiūrėti daugiau »
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Peter Nonhart ir XVI amžius · Žiūrėti daugiau »
XVII amžius
Septynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1700 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Peter Nonhart ir XVII amžius · Žiūrėti daugiau »
1550 m.
1550 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Peter Nonhart ir 1550 m. · Žiūrėti daugiau »
1604 m.
1604 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Peter Nonhart ir 1604 m. · Žiūrėti daugiau »
1609 m.
1609 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Peter Nonhart ir 1609 m. · Žiūrėti daugiau »
1610 m.
1610 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Peter Nonhart ir 1610 m. · Žiūrėti daugiau »
1613 m.
1613 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Peter Nonhart ir 1613 m. · Žiūrėti daugiau »
1624 m.
1624 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Peter Nonhart ir 1624 m. · Žiūrėti daugiau »
1633 m.
1633 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Peter Nonhart ir 1633 m. · Žiūrėti daugiau »
