Turinys
9 santykiai: Imigracijos teisė, Konstitucinė teisė, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Nacionalinė teisė, Pilietybė, Subjektinė teisė, Tarptautinė teisė, Teisės norma, Viešoji teisė.
Imigracijos teisė
Imigracijos teisė - viešosios teisės (administracinės teisės) pošakis, reguliuojantis imigraciją.
Peržiūrėti Pilietybės teisė ir Imigracijos teisė
Konstitucinė teisė
Pamatines konstitucines normas įtvirtina Pagrindinis Įstatymas – Konstitucija. Foto: ES Konstitucija Europai Konstitucinė teisė ( – sudėjimas, sandara) – viešosios teisės šaka; visuma teisės normų, reguliuojančių valstybinę santvarką, sistemą, jos institucijas bei sistemos narių teisinius santykius, įgyvendinant politinę valdžią, dalyvaujant valstybinėse struktūrose (tiesiogiai arba per atstovus, institucijas) valdant politinę organizaciją(valstybė, savivaldybė).
Peržiūrėti Pilietybės teisė ir Konstitucinė teisė
Lietuvos Respublikos Konstitucija
Lietuvos Respublikos Konstitucija – 1992 m. spalio 25 d. referendumu priimtas pagrindinis Lietuvos įstatymas.
Peržiūrėti Pilietybės teisė ir Lietuvos Respublikos Konstitucija
Nacionalinė teisė
Nacionalinė teisė – konkrečios valstybės teisė, teisės sistema, sankcionuota kompetentingų valstybės institucijų, viešai paskelbtos, visuotinai privalomos teisės normos, galiojančios atitinkamoje valstybėje arba jų asmenų – piliečių ir nacionalinės priklausomybės juridinių asmenų – atžvilgiu.
Peržiūrėti Pilietybės teisė ir Nacionalinė teisė
Pilietybė
Pilietybė – asmens konstitucinis-teisinis ryšys su valstybe.
Peržiūrėti Pilietybės teisė ir Pilietybė
Subjektinė teisė
Subjektinė teisė – pretenzija į galimybę atlikti arba neatlikti kažkokius veiksmus, būti arba nebūti kažkokioje būsenoje, arba į tai, kad kitas asmuo atliktų ar neatliktų veiksmus, arba būtų ar nebūtų būsenoje.
Peržiūrėti Pilietybės teisė ir Subjektinė teisė
Tarptautinė teisė
Tarptautinė teisė – pasaulyje tarp valstybių pripažintų principų, sutartinių bei papročių, teisės normų, reguliuojančių teisinius santykius tarp valstybinių, tarptautinių (pvz., tarptautinių organizacijų) teisės subjektų, visuma.
Peržiūrėti Pilietybės teisė ir Tarptautinė teisė
Teisės norma
Teisės norma – kompetentingų asmenų (fizinių arba juridinių), organizacijų (pvz., valstybės, Bažnyčios, tarptautinės organizacijos) arba jų įgaliotų institucijų (pvz., valstybėje – parlamento) priimta, sankcionuota, formaliai apibrėžta privaloma taisyklė, kurios vykdymas garantuojamas santykio dalyvių poveikio mechanizmais (išoriniais arba vidiniais).
Peržiūrėti Pilietybės teisė ir Teisės norma
Viešoji teisė
Viešoji teisė - teisės sistemos dalis; visuma teisės normų, reguliuojančių viešąjį administravimą, viešosios valdžios subjektų (ir jų institucijų) statusą, organizaciją, santvarką, subjektų tarpusavio santykius ir santykius su privatinės teisės (ius privatum) subjektais.
Peržiūrėti Pilietybės teisė ir Viešoji teisė