Greičiau nei naršyklėje!
51 santykiai: Absoliutusis nulis, Alfa dalelė, Angliavandenilis, Anglis, Atomas, Atominė masė, Atominės masės vienetas, Atomo branduolys, Atomo numeris, Šredingerio lygtis, Žemė, Berilis, Branduolių sąlaja, Cheminė formulė, Cheminis elementas, Degimo reakcija, Didysis sprogimas, Dujos, Elektrolizė, Elektronas, Elektronų konfigūracija, Fluoras, Gamtinės dujos, Helis, Inertinės dujos, Izotopas, Jonas (dalelė), Jungtinės Amerikos Valstijos, Kriogenika, Kvantinė mechanika, Litis, Lydymosi temperatūra, Materija (fizika), Metalurgija, Metanas, Neonas, Neutronas, Orbitalė, Organinis junginys, Pagrindinė seka, Periodinė elementų lentelė, Plazma, Protonas, Radioaktyvumas, Radiometrinis datavimas, Saulės užtemimas, Spektroskopija, Superlaidumas, Vandenilis, Vanduo, ..., Virimo temperatūra. Išplėsti indeksą (1 daugiau) »
Absoliutusis nulis
Nulis laipsnių Kelvino skalėje (−273,15 °C) yra absoliutusis nulis. Absoliutusis nulis – žemiausia įmanoma temperatūra, kurioje sustoja bet koks šiluminis atomų ir molekulių judėjimas ir nutrūksta šiluminis spinduliavimas.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Absoliutusis nulis · Žiūrėti daugiau »
Alfa dalelė
Alfa (α) dalelė – helio atomo branduolys.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Alfa dalelė · Žiūrėti daugiau »
Angliavandenilis
Angliavandenilis – organinis cheminis junginys, sudarytas tik iš dviejų cheminių elementų: anglies (simbolis: C) ir vandenilio (simbolis: H).
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Angliavandenilis · Žiūrėti daugiau »
Anglis
Anglis (Carbonium) – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas C, eilės numeris 6.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Anglis · Žiūrėti daugiau »
Atomas
Atomo schema Atomas (– ‘nedalus’) – mažiausia elektriškai neutrali ir chemiškai nedali cheminio elemento dalelė, turinti jo chemines ir fizikines savybes.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Atomas · Žiūrėti daugiau »
Atominė masė
Atominė masė, atominis svoris (M) – santykinis dydis, rodantis, kiek kartų cheminio elemento atomo masė didesnė už standartinį atominės masės vienetą(amv), kuris yra lygus 1/12 anglies izotopo 12C masės.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Atominė masė · Žiūrėti daugiau »
Atominės masės vienetas
Atominės masės vienetas (trumpai a.m.v.,, sutrumpinta amu arba biochemijoje Dalton sutr. Da,, trumpai pagal arba tik u) – mažas masės matavimo vienetas, vartojamas atomų ar molekulių fizikoje ir chemijoje.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Atominės masės vienetas · Žiūrėti daugiau »
Atomo branduolys
kvantinę mechaniką. Iš tiesų kiekvienas nukleonas turi keletąpadėčių vienų metu. Atomo branduolys – tankus regionas atomo centre, sudarytas iš protonų ir neutronų.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Atomo branduolys · Žiūrėti daugiau »
Atomo numeris
Cheminis elementas X ir jo masės (A) bei atomo (Z) numeris Atomo numeris, atominis numeris, atominis skaičius, (Z) – protonų skaičius atomo branduolyje.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Atomo numeris · Žiūrėti daugiau »
Šredingerio lygtis
Šredingerio lygtis – lygtis, aprašanti nereliatyvistinės kvantinės sistemos evoliucijąlaiko atžvilgiu.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Šredingerio lygtis · Žiūrėti daugiau »
Žemė
Žemė (🜨; Žemės rutulys, Pasaulis) – Saulės sistemos planeta.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Žemė · Žiūrėti daugiau »
Berilis
Berilis – cheminis elementas, periodinėje elementų lentelėje žymimas Be.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Berilis · Žiūrėti daugiau »
Branduolių sąlaja
Branduolių sąlaja – procesas, kurio metu susijungia dviejų lengvesnių atomų branduoliai, sudarydami vienądidesnį branduolį.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Branduolių sąlaja · Žiūrėti daugiau »
Cheminė formulė
Cheminė formulė – formulė, kurioje cheminių elementų simboliais pateikiama informacija apie cheminę junginių sudėtį ir sandarą.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Cheminė formulė · Žiūrėti daugiau »
Cheminis elementas
Cheminis elementas – tai cheminiais metodais nesuskaidoma medžiaga.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Cheminis elementas · Žiūrėti daugiau »
Degimo reakcija
Degimo reakcija Degimo reakcija, arba degimo procesas – egzoterminė reakcija kurios metu vyksta degiosios medžiagos oksidacija.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Degimo reakcija · Žiūrėti daugiau »
Didysis sprogimas
Visatos kūrimasis iš Didžiojo sprogimo Didysis sprogimas – sąvoka, Didžiojo sprogimo teorijoje nusakanti Visatos atsiradimo momentą.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Didysis sprogimas · Žiūrėti daugiau »
Dujos
Dujos – viena iš medžiagos agregatinių būsenų.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Dujos · Žiūrėti daugiau »
Elektrolizė
Elektrolizės schema. Elektrolizė – chemijoje ir pramoninėje gamyboje vadinamas metodas, kuriuo atskiriami susijungę cheminiai elementai bei junginiai, per juos leidžiant elektros srovę.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Elektrolizė · Žiūrėti daugiau »
Elektronas
Elektronas (e−) – stabili elementarioji dalelė, turinti neigiamąkrūvį (-1,6022·10-19 C) ir 9,1094·10-31 kg arba 0,0005486 a.m.v masę.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Elektronas · Žiūrėti daugiau »
Elektronų konfigūracija
Elektronų atominės ir molekulinės orbitalės Elektronų konfigūracija – atominėje fizikoje ir kvantinėje chemijoje naudojama sąvoka, reiškianti elektronų išsidėstymąatome, molekulėje arba kitose fizinėse struktūrose, pvz., kristaluose.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Elektronų konfigūracija · Žiūrėti daugiau »
Fluoras
Fluoras – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas F, eilės numeris 9.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Fluoras · Žiūrėti daugiau »
Gamtinės dujos
Gamtinės dujos – natūraliai susidariusių degiųjų dujų mišinys, naudojamas kaip kuras.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Gamtinės dujos · Žiūrėti daugiau »
Helis
Helio atomas Helis – bespalvis, bekvapis ir beskonis cheminis elementas, priklausantis inertinių dujų grupei.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Helis · Žiūrėti daugiau »
Inertinės dujos
Inertinės dujos Inertinės dujos (tauriosios dujos, retosios dujos) – periodinės elementų sistemos VIII grupės pagrindinio pogrupio cheminiai elementai – helis (He), neonas (Ne), argonas (Ar), kriptonas (Kr), ksenonas (Xe), radonas (Rn).
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Inertinės dujos · Žiūrėti daugiau »
Izotopas
Izotopai – cheminių elementų atmainos, turinčios vienodąbranduolio krūvį, bet skirtingąatominę masę.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Izotopas · Žiūrėti daugiau »
Jonas (dalelė)
elektronus, ekvivalentūs žymėjimai. Jonas – krūvį turinti dalelė (atomas, molekulė).
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Jonas (dalelė) · Žiūrėti daugiau »
Jungtinės Amerikos Valstijos
Jungtinės Amerikos Valstijos, trumpiau Jungtinės Valstijos arba JAV, vadinama Amerika – valstybė Šiaurės Amerikoje.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Jungtinės Amerikos Valstijos · Žiūrėti daugiau »
Kriogenika
Kriogenika – mokslo šaka, kurioje tiriamas labai žemų – paprastai ir žemesnių – temperatūrų poveikis medžiagoms.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Kriogenika · Žiūrėti daugiau »
Kvantinė mechanika
Kvantinė mechanika (kartais vadinama kvantine fizika) – fizikos teorija, atsiradusi XX a. pradžioje.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Kvantinė mechanika · Žiūrėti daugiau »
Litis
Litis – sidabriškai baltas šarminis metalas, atvirame ore apsineša tamsiai pilku apnašu (Li2O ir Li3N).
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Litis · Žiūrėti daugiau »
Lydymosi temperatūra
Lydymosi temperatūra – temperatūra, kurioje medžiaga lydosi, tai yra agregatinė būsena pasikeičia iš kietos medžiagos į skystį.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Lydymosi temperatūra · Žiūrėti daugiau »
Materija (fizika)
Materija – fizikoje vartojama, labai aiškaus apibrėžimo neturinti savoka, apytikriai nusakoma kaip fizikinė tikruma, iš kurios sudaryta Visata.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Materija (fizika) · Žiūrėti daugiau »
Metalurgija
Auksinė kaktos juosta iš kapo Tebuose (750-700 m.p.m.e) (saugoma Kopenhagos muziejuje) Metalurgija – medžiagotyros dalis, tirianti cheminių elementų metalų fizikines ir chemines savybes, jų tarpusavio junginius ir junginius su kitais elementais, vadinamus lydiniais.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Metalurgija · Žiūrėti daugiau »
Metanas
Metanas – pats paprasčiausias alkanų atstovas, kurio molekulės formulė: CH4.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Metanas · Žiūrėti daugiau »
Neonas
Neonas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Ne, eilės numeris 10.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Neonas · Žiūrėti daugiau »
Neutronas
Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitronąarba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitronąarba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutrinąir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimąarba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimąDžeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Neutronas · Žiūrėti daugiau »
Orbitalė
Orbitalė – erdvė aplink atomo branduolį arba molekulėje, kur gali būti laikoma iki dviejų elektronų.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Orbitalė · Žiūrėti daugiau »
Organinis junginys
Metanas – vienas iš paprasčiausių organinių junginių Organinis junginys – junginys priklausantis didelei cheminių junginių grupei.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Organinis junginys · Žiūrėti daugiau »
Pagrindinė seka
Pagrindinė seka– HR diagramos vieta, kurioje išsidėsto žvaigždės, centre „deginančios“ vandenilį, kuris virsta heliu(t. y. vyksta termobranduolinė reakcija).
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Pagrindinė seka · Žiūrėti daugiau »
Periodinė elementų lentelė
D. Mendelejevas Periodinė (cheminių) elementų lentelė (kitaip dar gali būti vadinama Mendelejevo lentelė, Periodinė elementų sistema ir pan.) – lentelinis chemijos periodinio dėsnio pavidalas, kuriame žinomi cheminiai elementai išdėstyti pagal atominį skaičių.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Periodinė elementų lentelė · Žiūrėti daugiau »
Plazma
Plazminė lempa Plazma – iš dalies arba visiškai jonizuotos dujos, kurių teigiamųjų ir neigiamųjų krūvių tankis praktiškai vienodas.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Plazma · Žiūrėti daugiau »
Protonas
Protonas (prōton – pìrma) – stabili subatominė dalelė, turinti teigiamąvieno bazinio vieneto krūvį (1,602 × 10−19 kulonų) ir masę 938,3 MeV/c² (1,6726 × 10−27 kg, arba maždaug 1836 kartais didesnę masę nei elektrono).
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Protonas · Žiūrėti daugiau »
Radioaktyvumas
250x250px Radioaktyvumas arba radioaktyvusis skilimas – spontaniškas nestabilių kurio nors cheminio elemento izotopų virsmas kito elemento izotopais, išspinduliuojant elementarias daleles arba branduolius.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Radioaktyvumas · Žiūrėti daugiau »
Radiometrinis datavimas
Radiometrinis datavimas – uolienų, fosilijų, archeologinių radinių bei gyvūnų ar augalų liekanų amžiaus nustatymas, remiantis juose esančių radioaktyviųjų cheminių elementų ir jų skilimo produktų gausa.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Radiometrinis datavimas · Žiūrėti daugiau »
Saulės užtemimas
2009 m. liepos 22 d. saulės užtemimas. Saulės užtemimas – reiškinys, kai Mėnulis atsiduria tarp Žemės ir Saulės, taip uždengdamas Saulės diską.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Saulės užtemimas · Žiūrėti daugiau »
Spektroskopija
Spektroskopijos pavyzdys yra tiriamosios šviesos išsisklaidymas jai pereinant per prizmę. Spektroskopija – sąveikos tarp medžiagos ir spinduliuojamos energijos tyrimas.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Spektroskopija · Žiūrėti daugiau »
Superlaidumas
azotu. Čia pasireiškia Meisnerio efektas. Superlaidumas – reiškinys, pasireiškiantis kai kurioms medžiagoms žemoje temperatūroje ir pasižymintis absoliučiai nuline elektrine varža ir vidinio magnetinio lauko pašalinimu (Meisnerio efektas).
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Superlaidumas · Žiūrėti daugiau »
Vandenilis
Vandenilis – cheminis elementas periodinėje elementų lentelėje, žymimas H. Vandenilio atominis skaičius – 1, tai pats lengviausias ir labiausiai paplitęs elementas visatoje.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Vandenilis · Žiūrėti daugiau »
Vanduo
Vanduo – labiausiai paplitęs Žemėje junginys.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Vanduo · Žiūrėti daugiau »
Virimo temperatūra
Virimo temperatūra – medžiagos temperatūra, kurioje vyksta skysčio fazinis virsmas į dujinį visame medžiagos tūryje.
Nauja!!: Pirmojo periodo elementas ir Virimo temperatūra · Žiūrėti daugiau »
