Greičiau nei naršyklėje!
12 santykiai: Šviesa, Žemė, Chemija, Elektromagnetinė sąveika, Gama spinduliai, Infraraudonieji spinduliai, Palydovas, Planeta, Radijo bangos, Regimasis spektras, Rentgeno spinduliai, Ultravioletiniai spinduliai.
Šviesa
Šviesa ciko lapus Šviesa − regimojo spektro elektromagnetinis spinduliavimas − 380−750 nm elektromagnetinių bangų spektro dalis; elektromagnetinių bangų spektras nuo infraraudonųjų iki ultravioletinių spindulių.
Nauja!!: Planetų fizika ir Šviesa · Žiūrėti daugiau »
Žemė
Žemė (🜨; Žemės rutulys, Pasaulis) – Saulės sistemos planeta.
Nauja!!: Planetų fizika ir Žemė · Žiūrėti daugiau »
Chemija
Chemikalai buteliukuose Helio atomas Chemija ( – skystis) – mokslas, tiriantis cheminius elementus bei jų sudaromų vieninių ir sudėtinių medžiagų struktūrą, savybes ir kitimus, vykstančius cheminių reakcijų metu.
Nauja!!: Planetų fizika ir Chemija · Žiūrėti daugiau »
Elektromagnetinė sąveika
Elektromagnetinė sąveika – viena iš keturių pagrindinių fundamentaliųjų sąveikų.
Nauja!!: Planetų fizika ir Elektromagnetinė sąveika · Žiūrėti daugiau »
Gama spinduliai
Gama spinduliuotė, sklindanti iš atomo branduolio. Gama spinduliai (γ spinduliai) – elektromagnetinės bangos, kurių bangos ilgis trumpesnis negu 0,01 nm (3\cdot 10^ Hz), o fotonų energija >100 keV.
Nauja!!: Planetų fizika ir Gama spinduliai · Žiūrėti daugiau »
Infraraudonieji spinduliai
Šuns nuotrauka infraraudonajame diapazone Infraraudonieji spinduliai (sutr. IR) – elektromagnetinės bangos, kurių ilgis didesnis nei matomos šviesos, bet mažesnis nei radijo bangų.
Nauja!!: Planetų fizika ir Infraraudonieji spinduliai · Žiūrėti daugiau »
Palydovas
Enceladas Palydovas – bet koks gamtinis objektas, tam tikra orbita skriejantis apie kitąuž save didesnį (astronominį) objektą – mėnuliai, kometos, asteroidai, žvaigždės ar galaktikos.
Nauja!!: Planetų fizika ir Palydovas · Žiūrėti daugiau »
Planeta
Venera (dvi apatinės eilės yra žemiau esančiame paveikslėlyje) Haumėja Planeta – dangaus kūnas kuris (a) sukasi apie žvaigždę (tarp jų ir Saulę), (b) turi pakankamąmasę, kad gravitacijos veikiamas dėl hidrostatinės pusiausvyros jis įgautų beveik sferinę formą, (c) jis nebūtų toks masyvus, kad jo viduje prasidėtų termobranduolinės reakcijos, (d) yra dominuojantis kūnas savo orbitoje (išvalęs kaimyninę erdvę aplink savo orbitą).
Nauja!!: Planetų fizika ir Planeta · Žiūrėti daugiau »
Radijo bangos
Radijo bangos – laisvai erdvėje sklindančios elektromagnetinės bangos, ilgesnės nei 0,1 mm (10-4m).
Nauja!!: Planetų fizika ir Radijo bangos · Žiūrėti daugiau »
Regimasis spektras
Balta spalva praeina per prizmę ir virsta spalvų spektru. Spektras Regimasis spektras arba optinis spektras – šviesos intensyvumo pasiskirstymas pagal dažnius (energijas) (buitinėje kalboje – pagal spalvas), gaunamas, pvz., perleidus baltos šviesos spindulį per trikampę prizmę (arba difrakcinę gardelę).
Nauja!!: Planetų fizika ir Regimasis spektras · Žiūrėti daugiau »
Rentgeno spinduliai
'''K''' – katodas (spinduliuoja elektronus, įelektrintas neigiamai) '''A''' – anodas (įelektrintas teigiamai) '''X''' – rentgeno geju spinduliuotė '''Uh''' – katodo kaitinimo įtampa '''Ua''' – greitinančioji įtampa Rentgeno nuotrauką. Vilhelmas Rentgenas, 1895 metais atrado Rentgeno spindulius. Rentgeno spinduliai – elektromagnetinės bangos, kurių bangos ilgis yra 10–0,01 nm, dažnis nuo 30 iki 30 000 PHz (1 P Hz.
Nauja!!: Planetų fizika ir Rentgeno spinduliai · Žiūrėti daugiau »
Ultravioletiniai spinduliai
mineralai, apšviečiant UV spinduliais Ultravioletiniai spinduliai (sutr. UV) – tai elektromagnetinių bangų spektro dalis, prasidedanti nuo bangos ilgio 200 nm ir siekianti violetinės matomos šviesos bangų ilgį (400 nm).
Nauja!!: Planetų fizika ir Ultravioletiniai spinduliai · Žiūrėti daugiau »
