Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Plonka Košcelna

Indeksas Plonka Košcelna

Plonka Košcelna – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Lapių valsčiuje, Balstogės apskrityje, Palenkės vaivadijoje.

25 santykiai: Antanas Karosas, Avisa, Balstogė, Balstogės apskritis, Jonas Sobieskis, Kaimas, Konradas I Mazovietis, Lapų geležinkelio stotis, Lapų valsčius, Lapos, Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Liublino unija, Palenkės vaivadija, Plonka Košcelnos Šv. Archangelo Mykolo bažnyčia, Plonkos geležinkelio stotelė, Rugpjūčio 15, Vysla, XIII amžius, XIV amžius, 1203 m., 1502 m., 1569 m., 1906 m., 1913 m..

Antanas Karosas

Antanas Karosas (1856 m. vasario 7 d. Vėjeliškiuose, Anykščių valsčius – 1947 m. liepos 6 d. Marijampolėje) – Lietuvos kunigas kanauninkas, vyskupas, teologas.

Nauja!!: Plonka Košcelna ir Antanas Karosas · Žiūrėti daugiau »

Avisa

Avisa – upė šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadidoje.

Nauja!!: Plonka Košcelna ir Avisa · Žiūrėti daugiau »

Balstogė

Bal̃stogė (arba Bialystòkas, Belostòkas) – didžiausias miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos ir Balstogės apskrities administracinis centras.

Nauja!!: Plonka Košcelna ir Balstogė · Žiūrėti daugiau »

Balstogės apskritis

Balstogės apskritis – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje.

Nauja!!: Plonka Košcelna ir Balstogės apskritis · Žiūrėti daugiau »

Jonas Sobieskis

Jonas III Sobieskis (1629 m. rugpjūčio 17 d. – 1696 m. birželio 17 d.) – Lenkijos didikas ir karvedys, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1674–1696 m.). Jo valdymo metu, kuriam būdingos nuolatinės kovos su Osmanų imperija, Abiejų Tautų Respublika paskutinį kartąiškilo kaip viena iš Europos didžiųjų valstybių.

Nauja!!: Plonka Košcelna ir Jonas Sobieskis · Žiūrėti daugiau »

Kaimas

Šuminų kaimas Beržynės kaimas Dirvonėnų kaimas Kaimas – istoriškai susiklostęs teritorinis (Lietuvoje iki 1945 m. ir administracinis bendruomeninis) vienetas su gyvenviete, kuri mažesnė už miestą.

Nauja!!: Plonka Košcelna ir Kaimas · Žiūrėti daugiau »

Konradas I Mazovietis

Konradas I Mazovietis (1187 m. ar 1188 m. – 1247 m. rugpjūčio 31 d.) – nuo 1202 m.

Nauja!!: Plonka Košcelna ir Konradas I Mazovietis · Žiūrėti daugiau »

Lapų geležinkelio stotis

Lapų geležinkelio stotis – geležinkelio stotis Lapių mieste, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Balstogės apskrityje, Lapių valsčiuje.

Nauja!!: Plonka Košcelna ir Lapų geležinkelio stotis · Žiūrėti daugiau »

Lapų valsčius

Lapų valsčius – kaimo-miesto valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Balstogės apskrityje.

Nauja!!: Plonka Košcelna ir Lapų valsčius · Žiūrėti daugiau »

Lapos

Lãpos – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Lapų valsčiuje, Balstogės apskrityje, Palenkės vaivadijoje.

Nauja!!: Plonka Košcelna ir Lapos · Žiūrėti daugiau »

Lenkija

Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.

Nauja!!: Plonka Košcelna ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Nauja!!: Plonka Košcelna ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Liublino unija

Liublino unijos aktas Liublino unija () – 1569 m.

Nauja!!: Plonka Košcelna ir Liublino unija · Žiūrėti daugiau »

Palenkės vaivadija

Palenkės vaivadija – tai viena iš 16 Lenkijos vaivadijų, esanti šalies šiaurės rytuose.

Nauja!!: Plonka Košcelna ir Palenkės vaivadija · Žiūrėti daugiau »

Plonka Košcelnos Šv. Archangelo Mykolo bažnyčia

Plonka Košcelnos Šv.

Nauja!!: Plonka Košcelna ir Plonka Košcelnos Šv. Archangelo Mykolo bažnyčia · Žiūrėti daugiau »

Plonkos geležinkelio stotelė

Plonkos geležinkelio stotelė – geležinkelio stotelė Plonka Košcelnos kaime, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Balstogės apskrityje, Lapių valsčiuje.

Nauja!!: Plonka Košcelna ir Plonkos geležinkelio stotelė · Žiūrėti daugiau »

Rugpjūčio 15

Rugpjūčio 15 yra 227-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 228-a).

Nauja!!: Plonka Košcelna ir Rugpjūčio 15 · Žiūrėti daugiau »

Vysla

Vysla (lenk. Wisła, prūs. *Wīksla.

Nauja!!: Plonka Košcelna ir Vysla · Žiūrėti daugiau »

XIII amžius

Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Plonka Košcelna ir XIII amžius · Žiūrėti daugiau »

XIV amžius

Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Plonka Košcelna ir XIV amžius · Žiūrėti daugiau »

1203 m.

1203 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Plonka Košcelna ir 1203 m. · Žiūrėti daugiau »

1502 m.

1502 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Plonka Košcelna ir 1502 m. · Žiūrėti daugiau »

1569 m.

1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Plonka Košcelna ir 1569 m. · Žiūrėti daugiau »

1906 m.

1906 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Plonka Košcelna ir 1906 m. · Žiūrėti daugiau »

1913 m.

1913 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Plonka Košcelna ir 1913 m. · Žiūrėti daugiau »

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »