64 santykiai: Algirdas, Andrius Algirdaitis, Askoldas, Baltai, Baltarusių kalba, Baltarusija, Baltarusijos kalvynas, Berezina, Bizantija, Dalinė kunigaikštystė, Didysis Naugardas, Dniepras, Drucko kunigaikštystė, Gediminaičių dinastija, Gerdenis, IX amžius, Iziaslavo kunigaikštystė, Jersika, Jogaila, Jotvingiai, Kelias iš variagų pas graikus, Kijevo kunigaikštystė, Kijevo Rusia, Krėvos sutartis, Krivičiai, Kyjivas, Latgaliai, Latvija, Lietuviai (rytiniai senlietuviai), Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis kunigaikštis, Livonijos ordinas, Mindaugas, Minsko kunigaikštystė, Minsko sritis, Mogiliavo sritis, Nalšia, Naugardo respublika, Polockas, Polocko vaivadija, Pskovo respublika, Riurikaičių dinastija, Rusia, Rusios kunigaikštystės, Rygos arkivyskupija, Rytų Europos lyguma, Senoji bažnytinė slavų kalba, Skandinavija, Skirgaila, Smolenskas, ..., Smolensko kunigaikštystė, Tautvilas, Turovo-Pinsko kunigaikštystė, Vainius, Variagai, Vilniaus kunigaikštystė, Vitebsko kunigaikštystė, Vitebsko sritis, Vladimiras, Vokiečių ordinas, Vytenis, XII amžius, 1101 m., 1186 m.. Išplėsti indeksą (14 daugiau) »
Algirdas
Algirdas (1296 m. vasario 11 d. – 1377 m. gegužės 24 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1345-1377 m.), Vitebsko kunigaikštis (apie 1318-1345).
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Algirdas · Žiūrėti daugiau »
Andrius Algirdaitis
Andrius Algirdaitis (lietuviškas vardas Vingaudas, lenkiškai Vingoldas, krikšto vardas Andrius, 1325–1399 m. rugpjūčio 12 d.) – Pskovo (1342–1348 m.; valdė per vietininką) ir Polocko (1342–1387 m.) kunigaikštis.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Andrius Algirdaitis · Žiūrėti daugiau »
Askoldas
Askoldas (žuvo 882 m.) buvo vienas iš dviejų greičiausiai legendinių variagų bajorų (antrasis buvo Diras), kuriems rusų metraščiuose priskiriamas Kijevo užkariavimas bei Kijevo kunigaikštystės įkūrimas, tuo pat metu kai variagai Riurikaičiai įkūrė Naugardo kunigaikštystę.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Askoldas · Žiūrėti daugiau »
Baltai
Baltų genčių teritorija XII a. (pagal MarijąGimbutienę) Varpinių kapų kultūra Baltai, aisčiai – šiaurės rytų Europos gentys, kalbėjusios indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Baltai · Žiūrėti daugiau »
Baltarusių kalba
Baltarusių (gudų) kalba (белару́ская мо́ва) – viena iš trijų rytų slavų kalbų, daugiausia paplitusi Baltarusijoje ir rytų Lenkijoje.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Baltarusių kalba · Žiūrėti daugiau »
Baltarusija
Baltarusija (blrs. ir), arba Gudija, oficialiai Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Baltarusija · Žiūrėti daugiau »
Baltarusijos kalvynas
Baltarusijos kalvynas yra Rytų Europos lygumoje, nusidriekęs per Lenkijąir Baltarusiją.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Baltarusijos kalvynas · Žiūrėti daugiau »
Berezina
Berezina (arba Biarezina, Bereza, Beržūnė) – upė Baltarusijoje; Dniepro dešinysis intakas.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Berezina · Žiūrėti daugiau »
Bizantija
Bizantijos imperija 476-1400 m. Bizantijos imperija, taip pat vadinama Rytų Romos imperija, arba tiesiog Bizantija – istoriografinis terminas, naudojamas nuo XIX a. apibūdinti imperijai rytinėje Viduržemio jūros dalyje, kuri susikūrė vėlyvojoje Antikoje iš rytinės Romos imperijos dalies ir galutinai žlugo 1453 m.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Bizantija · Žiūrėti daugiau »
Dalinė kunigaikštystė
Dalinė kunigaikštystė – XII–XVI a. Kijevo Rusioje ir vakarų slavų kraštuose paplitęs politinis-administracinis vienetas, kurio tradicijos vėliau perimtos ir LDK.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Dalinė kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Didysis Naugardas
Didysis Naugardas (iki 1999 m. Naugardas arba Novgorodas;; sen.gr: Νεμογαρδαϛ (Nemogardas) – miestas vakarų Rusijoje, prie Volchovo upės, netoli Ilmenio ežero. Srities administracinis centras, taip pat verslo ir pramonės centras. Regione išvystytas žemės ūkis. Pramonė: žemės ūkio, trąšų, maisto, baldų, porceliano. Mieste išlikę ankstyvosios rusų architektūros paminklų – paminėtini kremlius (tvirtovė) ir Šv. Sofijos soboras (abu iš XI a.).
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Didysis Naugardas · Žiūrėti daugiau »
Dniepras
Dniepras – viena didžiausių rytų Europos upių.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Dniepras · Žiūrėti daugiau »
Drucko kunigaikštystė
Drucko kunigaikštystė – XII a. – XVI a. pradžioje dalinė kunigaikštystė Dniepro intako Drucės aukštupio baseine.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Drucko kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Gediminaičių dinastija
Gediminaičių dinastija – ilgiausiai valdžiusi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dinastija.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Gediminaičių dinastija · Žiūrėti daugiau »
Gerdenis
Gerdenis (arba Girdenis, g. apie XIII a. 3-iąjį dešimtmetį – m. apie 1267 m. pradžiąar birželio mėn.) – Polocko ir Nalšios kunigaikštis 1264–1267 m.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Gerdenis · Žiūrėti daugiau »
IX amžius
Devintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 900 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir IX amžius · Žiūrėti daugiau »
Iziaslavo kunigaikštystė
Iziaslavo kunigaikštystė – XII–XIII a. Rusios kunigaikštystė prie Svisločiaus aukštupio (dab. Baltarusija).
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Iziaslavo kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Jersika
Jersika – istorinė latgalių žemė ir jos centras Latgaloje.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Jersika · Žiūrėti daugiau »
Jogaila
Jogaila (1352 m. – 1434 m. birželio 1 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1401), taip pat tituluotas „Rusios valdovu ir tėvoniu“, ir Lenkijos karalius (1386–1434) Vladislovas II Jogaila.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Jogaila · Žiūrėti daugiau »
Jotvingiai
Prūsų ir jotvingių gentys XIII a. pagal H. Lovmianskį Jotvingių pilkapio draustinis netoli Suvalkų Jotvingiai (dar vadinti sūduviais, poleksėnais) – baltų genčių grupė, gyvenusi dabartinėje Lenkijos Palenkės vaivadijoje, dalyje Vakarų Baltarusijos ir pietvakarinėje Dzūkijos dalyje.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Jotvingiai · Žiūrėti daugiau »
Kelias iš variagų pas graikus
Variagų prekybiniai keliai. Violetine spalva pažymėtas kelias iš variagų pas graikus Kelias iš variagų pas graikus – vandens (upių ir jūrų) kelias iš Skandinavijos, per Rytų Europąiki Bizantijos, naudotas VIII–XIII a. Tai vienas iš variagų (rytų vikingų) ekspansijos ir prekybos kelių.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Kelias iš variagų pas graikus · Žiūrėti daugiau »
Kijevo kunigaikštystė
Kijevo kunigaikštystė (senoji rusų kalba: Киевское князство) – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XII–XV a. Dniepro vidurupyje ir į vakarus nuo jo.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Kijevo kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Kijevo Rusia
Rusia, arba Kijevo Rusia (sen. rusų kalba рѹсьскаѧ землѧ; gudų k. Кіеўская Русь), nuo IX a. II pusės iki XII a. vidurio daugiausia Nevos, Narvos, Volchovo, Dauguvos aukštupio bei vidurupio, Dniepro, Dniestro aukštupio, Volgos aukštupio ir Okos baseinuose egzistavusi r. slavų ankstyvojo feodalizmo valstybė.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Kijevo Rusia · Žiūrėti daugiau »
Krėvos sutartis
Krėvos pilyje'' Krėvos sutartis, Krėvos unija – 1385 m.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Krėvos sutartis · Žiūrėti daugiau »
Krivičiai
thumb Krivičiai arba kriviai – rytų slavų genčių grupė, gyvenusi VIII–XII a. dabartinių Rusijos, Baltarusijos ir Latvijos pasienio kraštuose.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Krivičiai · Žiūrėti daugiau »
Kyjivas
Kyjivas, arba Kijevas – Ukrainos sostinė.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Kyjivas · Žiūrėti daugiau »
Latgaliai
Latgaliai – baltų gentis, gyvenusi dabartinėje šiaurės rytų Latvijoje.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Latgaliai · Žiūrėti daugiau »
Latvija
Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Latvija · Žiūrėti daugiau »
Lietuviai (rytiniai senlietuviai)
Aukštaičiai arba lietuviai (rytiniai senlietuviai) – sen.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Lietuviai (rytiniai senlietuviai) · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos didysis kunigaikštis
Lietuvos didysis kunigaikštis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo titulas.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Lietuvos didysis kunigaikštis · Žiūrėti daugiau »
Livonijos ordinas
Vokiečių ordino Livonijos kraštas (LO) – Vokiečių ordino šaka, 1237–1561 m.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Livonijos ordinas · Žiūrėti daugiau »
Mindaugas
Mindaugas (apie 1200 m. – 1263 m. rugsėjo 12 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (~1236–1253 m.), taip pat pirmasis Lietuvos karalius (1253–1263 m.). Jo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybinė šventė.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Mindaugas · Žiūrėti daugiau »
Minsko kunigaikštystė
Minsko kunigaikštystė – XI a. – XIII a. senovės rusėnų, XIII a. – XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos dalinė kunigaikštystė Berezinos, Drucės, Svisločiaus baseinuose, dab.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Minsko kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Minsko sritis
Vilijos ir Naročiaus upių santaka Molodečnas Pelkinis ežerėlis netoli Minsko Minsko sritis – didžiausia ir daugiausiai gyventojų turinti Baltarusijos sritis.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Minsko sritis · Žiūrėti daugiau »
Mogiliavo sritis
Mogiliavo sritis – sritis rytų Baltarusijoje.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Mogiliavo sritis · Žiūrėti daugiau »
Nalšia
Nalšia, arba Nalšėnai (vok. Nalsen, Naalse; rusėnų k. Нальщаны, Нальщане), tiksliai neidentifikuotos atskiros rytų baltų nalšėnų genties ar aukštaičių genčių žemė.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Nalšia · Žiūrėti daugiau »
Naugardo respublika
Naugardo respublika (rusų kalba: Новгородская республика) – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XI–XV amžiais dabartinės europinės Rusijos šiaurinėse teritorijoje.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Naugardo respublika · Žiūrėti daugiau »
Polockas
Pòlockas – miestas šiaurės Baltarusijoje, prie Dauguvos upės prie vietos, kur į jąįteka Polota (nulėmusi miesto vardą).
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Polockas · Žiūrėti daugiau »
Polocko vaivadija
Polocko vaivadija – nuo 1504 m.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Polocko vaivadija · Žiūrėti daugiau »
Pskovo respublika
Pskovo Respublika buvo viduramžių valstybė šiaurės rytų Europoje, kurios santvarka buvo feodalinė respublika, sukurta Naugardo respublikos pavyzdžiu.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Pskovo respublika · Žiūrėti daugiau »
Riurikaičių dinastija
Pirmųjų riurikaičių herbai Riurikaičių dinastija – kunigaikščių dinastija ir giminė, kuri valdė Kijevo Rusiąir nuo jos atskilusias kunigaikštystes nuo IX a. iki 1598 m., kai nepalikęs palikuonių mirė Rusijos caras Fiodoras I.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Riurikaičių dinastija · Žiūrėti daugiau »
Rusia
Rusia (arba Rutenia) – kultūrinis-istorinis rytų slavų žemių istorinis regionas, egzistavęs Rytų Europos lygumos teritorijose, kurios šiuo metu apima Europinę Rusijos dalį, Baltarusiją, šiaurinę pusę Ukrainos, pietrytinį Lenkijos (Liublino, Pakarpatės, Palenkės vaivadijų) pakraštį.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Rusia · Žiūrėti daugiau »
Rusios kunigaikštystės
Rusios kunigaikštystės – valstybiniai dariniai, atskilę nuo Kijevo Rusios, egzistavę Rytų Europoje, dab.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Rusios kunigaikštystės · Žiūrėti daugiau »
Rygos arkivyskupija
Rygos arkivyskupija – arkivyskupija Latvijoje, egzistuojanti nuo 1918 metų.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Rygos arkivyskupija · Žiūrėti daugiau »
Rytų Europos lyguma
Rytų Europos lyguma Rytų Europos lyguma – lyguma rytinėje Europos dalyje.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Rytų Europos lyguma · Žiūrėti daugiau »
Senoji bažnytinė slavų kalba
Senoji bažnytinė slavų kalba (senoji bulgarų kalba) – pirmoji literatūrinė slavų kalba, sudaryta X a. Salonikų apylinkėse, Graikijos Makedonijoje vartotos slavų tarmės pagrindu.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Senoji bažnytinė slavų kalba · Žiūrėti daugiau »
Skandinavija
Skandinavija – regionas Šiaurės Europoje.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Skandinavija · Žiūrėti daugiau »
Skirgaila
Skirgaila (1383 ar 1384 m. apsikrikštijęs pagal katalikiškas apeigas gavo vardąKazimieras, valdydamas Kijevąnuo 1395 m. vadinosi stačiatikišku vardu Ivanas, apie 1353 m. – 1397 m. sausio 11 d.) – lietuvių kunigaikštis.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Skirgaila · Žiūrėti daugiau »
Smolenskas
Smolenskas – miestas Rusijoje, prie Dniepro upės, srities centras, geležinkelio mazgas.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Smolenskas · Žiūrėti daugiau »
Smolensko kunigaikštystė
Smolensko kunigaikštystė (baltarusių kalba: Смаленскае княства) – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XI–XVI amžiais dabartinės Rusijos Smolensko srityje, ir gretimose teritorijose Kalugos, Tverės ir Mogiliovo srityse (pastaroji – Baltarusijos rytinėje teritorijoje).
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Smolensko kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Tautvilas
Tautvilas arba Tautvila (m. 1263 m.) – XIII amžiaus Lietuvos kunigaikštis.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Tautvilas · Žiūrėti daugiau »
Turovo-Pinsko kunigaikštystė
Turovo-Pinsko kunigaikštystė – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XII-XIV amžiais dabartinės Baltarusijos pietvakarių teritorijoje.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Turovo-Pinsko kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Vainius
Vainius – Polocko kunigaikštis, Gedimino giminės atstovas, laikomas Gedimino broliu.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Vainius · Žiūrėti daugiau »
Variagai
Variagų prekybos keliai Variagai – vikingai, IX-X a. keliavę po Rytų Europą(dabartinę Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją).
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Variagai · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus kunigaikštystė
Vilniaus kunigaikštystė – LDK dalinė kunigaikštystė, dar žinoma kaip Lietuvos kunigaikštystė.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Vilniaus kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Vitebsko kunigaikštystė
Vitebsko kunigaikštystė – XI a. – XIV a. senovės rusėnų, XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos dalinė kunigaikštystė dab.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Vitebsko kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Vitebsko sritis
Vitebsko senamiestis Srities kraštovaizdis Vitbos upė Vitebsko sritis – sritis Baltarusijos šiaurės rytuose.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Vitebsko sritis · Žiūrėti daugiau »
Vladimiras
Vladimiras – Rusijos miestas prie Kliazmos upės, 200 km į rytus nuo Maskvos, srities sostinė.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Vladimiras · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »
Vytenis
Vytenis (~1260 m. – 1315 arba 1316 m.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo ~1295 iki 1315 ar 1316 m.), Butvydo sūnus.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir Vytenis · Žiūrėti daugiau »
XII amžius
Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir XII amžius · Žiūrėti daugiau »
1101 m.
1101 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir 1101 m. · Žiūrėti daugiau »
1186 m.
1186 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Polocko kunigaikštystė ir 1186 m. · Žiūrėti daugiau »