Greičiau nei naršyklėje!
10 santykiai: Abiejų Tautų Respublika, ATR–Rusijos karas (1654–1667), Baltarusija, Birželio 28, Liachavičai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Maskvos didžioji kunigaikštystė, Povilas Jonas Sapiega, Stefanas Čarneckis, 1660 m..
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Nauja!!: Polonkos mūšis ir Abiejų Tautų Respublika · Žiūrėti daugiau »
ATR–Rusijos karas (1654–1667)
ATR–Rusijos karas (1654–1667) – Švedų tvano dalis, ketvirtasis karinis konfliktas tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos carystės.
Nauja!!: Polonkos mūšis ir ATR–Rusijos karas (1654–1667) · Žiūrėti daugiau »
Baltarusija
Baltarusija (blrs. ir), arba Gudija, oficialiai Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje.
Nauja!!: Polonkos mūšis ir Baltarusija · Žiūrėti daugiau »
Birželio 28
Birželio 28 yra 179-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 180-a).
Nauja!!: Polonkos mūšis ir Birželio 28 · Žiūrėti daugiau »
Liachavičai
Liãchavičai (arba Liachovičiai) – miestas vakarų Baltarusijoje, Bresto srityje, prie Viedzmos upės, 20 km į pietryčius nuo Baranovičių.
Nauja!!: Polonkos mūšis ir Liachavičai · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Polonkos mūšis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Maskvos didžioji kunigaikštystė
Maskvos didžioji kunigaikštystė – XIV–XVI a. pr.
Nauja!!: Polonkos mūšis ir Maskvos didžioji kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Povilas Jonas Sapiega
Povilas Jonas Sapiega (1609–1665 m. gruodžio 30 d., Ružanai) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas.
Nauja!!: Polonkos mūšis ir Povilas Jonas Sapiega · Žiūrėti daugiau »
Stefanas Čarneckis
Stefanas Čarneckis (1599 m. Čarncoje - 1665 m. vasario 16 d. Sokoluvkoje) – Karūnos lauko etmonas, Kijevo vaivada, Kijevo kaštelionas, Rusios vaivada bei Kovelio ir Tykocino seniūnas.
Nauja!!: Polonkos mūšis ir Stefanas Čarneckis · Žiūrėti daugiau »
1660 m.
1660 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Polonkos mūšis ir 1660 m. · Žiūrėti daugiau »
