Greičiau nei naršyklėje!
13 santykiai: Čeremcha, Čeremchos valsčius, Balstogė, Hainuvka, Hainuvkos apskritis, Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Palenkės vaivadija, Polovcų valsčius, Polovcės-Pieščatkos pasienio punktas, XIII amžius, XIV amžius, 1795 m..
Čeremcha
Čeremcha – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Čeremchos valsčiuje, Hainuvkos apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Nauja!!: Polovcai (Hainuvka) ir Čeremcha · Žiūrėti daugiau »
Čeremchos valsčius
Čeremchos valsčius – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Hainuvkos apskrityje.
Nauja!!: Polovcai (Hainuvka) ir Čeremchos valsčius · Žiūrėti daugiau »
Balstogė
Bal̃stogė (arba Bialystòkas, Belostòkas) – didžiausias miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos ir Balstogės apskrities administracinis centras.
Nauja!!: Polovcai (Hainuvka) ir Balstogė · Žiūrėti daugiau »
Hainuvka
Hainuvkà – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, Hainuvkos apskrityje į pietryčius nuo Balstogės, netoli Baltarusijos sienos.
Nauja!!: Polovcai (Hainuvka) ir Hainuvka · Žiūrėti daugiau »
Hainuvkos apskritis
Hainuvkos apskritis – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje.
Nauja!!: Polovcai (Hainuvka) ir Hainuvkos apskritis · Žiūrėti daugiau »
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Polovcai (Hainuvka) ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Polovcai (Hainuvka) ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Palenkės vaivadija
Palenkės vaivadija – tai viena iš 16 Lenkijos vaivadijų, esanti šalies šiaurės rytuose.
Nauja!!: Polovcai (Hainuvka) ir Palenkės vaivadija · Žiūrėti daugiau »
Polovcų valsčius
Polovcų valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje rytų Lenkijos ir pietvakarių Baltarusijos teritorijoje.
Nauja!!: Polovcai (Hainuvka) ir Polovcų valsčius · Žiūrėti daugiau »
Polovcės-Pieščatkos pasienio punktas
Pasienio punktas Polovcės-Pieščatkos pasienio punktas - Baltarusijos-Lenkijos valstybinės sienos pasienio punktas, šalia Polovcės kaimo, Čeremchos valsčiuje, Hainuvkos apskrityje iš Lenkijos pusės ir šalia Pieščatkos kaimo iš Baltarusijos pusės.
Nauja!!: Polovcai (Hainuvka) ir Polovcės-Pieščatkos pasienio punktas · Žiūrėti daugiau »
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Polovcai (Hainuvka) ir XIII amžius · Žiūrėti daugiau »
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Polovcai (Hainuvka) ir XIV amžius · Žiūrėti daugiau »
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Polovcai (Hainuvka) ir 1795 m. · Žiūrėti daugiau »
