Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Prūsija

Indeksas Prūsija

Prūsija (prūs. Prūsa) – istorinis Europos regionas, esantis į pietvakarius nuo Lietuvos.

56 santykiai: Aistmarės, Baltų žemės, Baltijos jūra, Brandenburgas, Brandenburgas-Prūsija, Europa, Hanzos sąjunga, Hohencolernai, Kašubai, Kaliningrado sritis, Karaliaučius, Karališkoji Prūsija, Klaipėdos apskritis, Klaipėdos kraštas, Kryžiaus žygiai į Prūsiją, Kuršių marios, Lenkai, Lenkija, Lenkijos karalystė, Lietuva, Lietuviai, Lietuvninkai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mažoji Lietuva, Mazovija, Nemunas, Nerija, Palenkė, Pomerelija, Prūsai, Prūsų kalba, Prūsija, Prūsijos karalystė, Prūsijos kunigaikštystė, Rusai, Rusija, Rytų Prūsijos provincija, Sembos vyskupija, Varmijos Mozūrų vaivadija, Vasario 25, Vokiečiai, Vokiečių ordinas, Vokietija, Vokietijos imperija, Vysla, 1157 m., 1415 m., 1466 m., 1525 m., 1618 m., ..., 1701 m., 1829 m., 1871 m., 1878 m., 1918 m., 1947 m.. Išplėsti indeksą (6 daugiau) »

Aistmarės

Aistmarių vaizdas iš kosmoso Aistmarės, Vyslos įlanka (prūs. Aīstjanmari) – lagūna Baltijos jūros pietryčiuose.

Nauja!!: Prūsija ir Aistmarės · Žiūrėti daugiau »

Baltų žemės

Baltų genčių teritorijos Baltų žemės – teritoriniai-politiniai vienetai, XI–XIII a. egzistavę dabartinės Lietuvos, Latvijos, Lenkijos (istorinė Palenkė), Kaliningrado srities (istorinė Prūsija), Baltarusijos teritorijose, sukurti baltų genčių: prūsų, skalvių, jotvingių, žemaičių, lietuvių (aukštaičių), sėlių, žiemgalių, kuršių ir latgalių.

Nauja!!: Prūsija ir Baltų žemės · Žiūrėti daugiau »

Baltijos jūra

1694 m. jūrinis žemėlapis Baltijos jūros uostų planai 1906 m. Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino jūra, esanti Europos šiaurės rytuose.

Nauja!!: Prūsija ir Baltijos jūra · Žiūrėti daugiau »

Brandenburgas

Brandenburgas – federalinė žemė rytinėje Vokietijoje.

Nauja!!: Prūsija ir Brandenburgas · Žiūrėti daugiau »

Brandenburgas-Prūsija

Brandenburgas-Prūsija buvo istorinė Brandenburgo markgrafų Hohencolernų valdoma valstybė 1618–1701 m.

Nauja!!: Prūsija ir Brandenburgas-Prūsija · Žiūrėti daugiau »

Europa

Europa – vienas iš pasaulio žemynų.

Nauja!!: Prūsija ir Europa · Žiūrėti daugiau »

Hanzos sąjunga

Pagrindiniai prekybos keliai Hanza (Hansa) – buvusi šiaurės Vokietijos, Prūsijos ir Livonijos miestų prekybinė ir politinė sąjunga, 1280 m.

Nauja!!: Prūsija ir Hanzos sąjunga · Žiūrėti daugiau »

Hohencolernai

Hohencolernų šeimos herbas Hohencorelnų pilis Hešingene Hohencolernai, 1415–1701 m.

Nauja!!: Prūsija ir Hohencolernai · Žiūrėti daugiau »

Kašubai

Kašubai (savivardis: Kaszëbi) – vakarų slavų tauta.

Nauja!!: Prūsija ir Kašubai · Žiūrėti daugiau »

Kaliningrado sritis

Kaliningrado sritis (arba Karaliaučiaus sritis) – labiausiai į vakarus nutolusi Rusijos federacijos dalis, Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje.

Nauja!!: Prūsija ir Kaliningrado sritis · Žiūrėti daugiau »

Karaliaučius

Karaliaučius, iki 1255 m. Tvanksta, 1946 m. liepos 4 d. vokiško pavadinimo buvo atsisakyta ir dabartinis miestas oficialiai perpavadintas Kaliningradu, kuris vėliau visomis kalbomis oficialiai taip pradėtas vadinti.

Nauja!!: Prūsija ir Karaliaučius · Žiūrėti daugiau »

Karališkoji Prūsija

Karališkoji Prūsija (ar Preußen Königlichen Anteils) arba Lenkų Prūsija yra buvę Vokiečių ordino valstybės rajonai, 1466 m.

Nauja!!: Prūsija ir Karališkoji Prūsija · Žiūrėti daugiau »

Klaipėdos apskritis

Klaipėdos apskritis – 1995–2010 m. valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas Vakarų Lietuvoje, vienintelė, kurios krantus skalauja Baltijos jūra ir Kuršių marios.

Nauja!!: Prūsija ir Klaipėdos apskritis · Žiūrėti daugiau »

Klaipėdos kraštas

Klaipėdos kraštas 1923–1939 m. Klaipėdos kraštas – šiaurinėje Mažosios Lietuvos dalyje ir palei Nemuno žemupį bei Baltijos jūrą 1919–1939 m. egzistavęs teritorinis vienetas.

Nauja!!: Prūsija ir Klaipėdos kraštas · Žiūrėti daugiau »

Kryžiaus žygiai į Prūsiją

Baltų gentys apie 1200 m. Kryžiaus žygiai į Prūsiją tai kryžiaus žygių kampanija, vykdyta XIII a. daugiausia Teutonų ordino, siekiant atversti į krikščionybę ir užkariauti senuosius prūsus.

Nauja!!: Prūsija ir Kryžiaus žygiai į Prūsiją · Žiūrėti daugiau »

Kuršių marios

Kuršių marios Saulėlydis Kuršių mariose palydovo 2006 m. liepos 25 d.earthobservatory.nasa.gov / https://earthobservatory.nasa.gov/IOTD//view.php?id.

Nauja!!: Prūsija ir Kuršių marios · Žiūrėti daugiau »

Lenkai

šiaurėje) išplitimas 1880 metais šiaurėje) prie lenkų tautos). Žemėlapis sudarytas anuometinių lenkų etnografų Lenkijos šiaurė, vakarai ir p.v. Dabar praktiškai visoje Lenkijoje dominuoja tik lenkai Lenkai – Vidurio Europos vakarų slavų tauta, gausiausiai gyvenanti Lenkijoje, bet dėl XIX-XX a. vykusios lenkų tautos migracijos, sutinkama ir daugelyje kitų pasaulio valstybių.

Nauja!!: Prūsija ir Lenkai · Žiūrėti daugiau »

Lenkija

Lenkijos Respublika yra Vidurio Europos valstybė.

Nauja!!: Prūsija ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »

Lenkijos karalystė

Lenkijos karalystė (tam tikrais etapais vadinta Lenkijos kunigaikštyste) – istorinė valstybė dabartinės Lenkijos ir aplinkinių šalių teritorijoje, egzistavusi nuo XI a. I pusės iki XVI a. vidurio.

Nauja!!: Prūsija ir Lenkijos karalystė · Žiūrėti daugiau »

Lietuva

Lietuva – oficialiai vadinama Lietuvos Respublika (LR; Lietuva) – yra demokratinė respublika Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.

Nauja!!: Prūsija ir Lietuva · Žiūrėti daugiau »

Lietuviai

Lietuviai – daugiausia Vidurio Europos istoriniame kultūriniame regione gyvenanti baltų tauta, kalbanti lietuvių kalba.

Nauja!!: Prūsija ir Lietuviai · Žiūrėti daugiau »

Lietuvninkai

Lietuvininkų gyvenamos žemės Rytų Prūsijos žemėlapyje Lietuvininkai – savita etninė grupė, susiformavusi XVI a. ir gyvenusi Rytprūsių provincijos šiaurės rytinėje dalyje – Įsručio, Labguvos, Ragainės, Tilžės, Tepliavos, Klaipėdos apskrityse.

Nauja!!: Prūsija ir Lietuvninkai · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (apie 1570 m.). Abiejų Tautų Respublikos teritorija 1619 m. žemėlapyje, kuriame pavaizduotos dabartinės sienos LDK administracinis suskirstymas XVII a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė – XIII-XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė.

Nauja!!: Prūsija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Mažoji Lietuva

Mažoji Lietuva, arba Prūsų Lietuva, rečiau – Litauischer Kreis, Litauische Ämter, Provinz Litthauen) – istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių regionas, apėmęs šiaurrytines Prūsijos provincijos dalis, kuriose gyveno lietuvininkai. Iki Kalavijuočių Ordino invazijos XIII a., vėliau Mažąja Lietuva tapusio regiono gyventojai buvo daugiausia skalvių ir nadruvių gentys. Vykstant kovoms tarp Lietuvos ir Ordino ši teritorija prarado didelę dalį savo gyventojų. Regionas vėl pradėtas apgyvendinti po Melno taikos, gyventojų pagrindą sudarė likusieji baltai, naujai atsikėlę lietuviai ir iš kitų Prūsijos regionų grįžtantys gyventojai. „Mažosios Lietuvos“ sąvoka pirmą kartą paminėta tarp 1517 ir 1526 m. Šiuo metu jo dauguma priklauso Kaliningrado sričiai, dalis – Lietuvai (Klaipėdos kraštas) ir Lenkijai. Siaurąja prasme taip vadinamas ir tik Klaipėdos kraštas, esantis vienu iš penkių dabartinės Lietuvos etnokultūrinių regionų. Veikiama protestantų bažnyčios ir Prūsijos valstybės Mažojoje Lietuvoje susiformavo savita lietuvių kultūra, kuri skyrėsi nuo Lenkijos ypač paveiktos katalikiškos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lietuvių kultūros. Mažosios Lietuvos lietuviai save vadino lietuvininkais ir tuo skyrėsi nuo Didžiosios Kunigaikštystės lietuvių. Nors po 1945 m. Mažojoje Lietuvoje praktiškai nebeliko lietuvininkų ir jų kultūros, šis regionas buvo svarbus Lietuvos kultūrai. Mažojoje Lietuvos buvo išspausdinta pirmoji knyga lietuvių kalba, pirmoji lietuviška Biblija, pirmoji lietuvių kalbos gramatika, pradėtas leisti pirmasis laikraštis lietuvių kalba. Iki 1709-10 m. maro lietuviai sudarė Rytprūsių gyventojų daugumą, gyveno daugiausia kaime, o miestuose vyravo vokiečiai. Iki pat II Pasaulinio karo pabaigos tai buvo ypatingas regionas, su daugmaž vienoda vokiečių ir lietuvių populiacija. Per ilgalaikę Prūsijos ir Vokietijos imperijos istoriją buvo įvairiai vadinamas - Lietuvos departamentas, Rytprūsiai. Unikalus krašto vystymasis ir istorija baigėsi 1946 m. pasitraukus 99% natūralių gyventojų (1945 m. sovietams artinantis Mėmelyje buvo likę 6 žmonės) ir kraštui tapus LTSR dalimi, kuomet atvyko naujakuriai iš didžiosios Lietuvos ir RFTSRS.

Nauja!!: Prūsija ir Mažoji Lietuva · Žiūrėti daugiau »

Mazovija

Mazovija – geografinė ir istorinė sritis rytų Lenkijoje, kurios istorinė sostinė ir seniausias miestas yra Plockas.

Nauja!!: Prūsija ir Mazovija · Žiūrėti daugiau »

Nemunas

Nemunas Lietuvos žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.

Nauja!!: Prūsija ir Nemunas · Žiūrėti daugiau »

Nerija

Kuršių nerija ties Pilkopa Nerija – siaura, sąnašinė sausumos juosta iš smėlio arba gargždo, žvirgždo, atitverianti lagūną ar limaną nuo jūros.

Nauja!!: Prūsija ir Nerija · Žiūrėti daugiau »

Palenkė

Palenkė reiškia.

Nauja!!: Prūsija ir Palenkė · Žiūrėti daugiau »

Pomerelija

Pomerelija (sen. kašubų (pamarėnų) kalba: Pòrénkòwô Pòmòrskô) – istorinis regionas Baltijos jūros pietinėje pakrantėje dabartinėje šiaurės Lenkijoje, daugiausia Pamario vaivadijoje.

Nauja!!: Prūsija ir Pomerelija · Žiūrėti daugiau »

Prūsai

Prūsai (senprūsiai) – vakarų baltų tauta (etnosas), gyvenusi tarp Nemuno ir Vyslos ir kalbėjusi prūsų kalba, jiems artimiausios buvo deinuvių gentys.

Nauja!!: Prūsija ir Prūsai · Žiūrėti daugiau »

Prūsų kalba

Prūsų kalba – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo dainuvių kalba.

Nauja!!: Prūsija ir Prūsų kalba · Žiūrėti daugiau »

Prūsija

Prūsija (prūs. Prūsa) – istorinis Europos regionas, esantis į pietvakarius nuo Lietuvos.

Nauja!!: Prūsija ir Prūsija · Žiūrėti daugiau »

Prūsijos karalystė

Prūsijos karalystė – valstybė Vidurio Europoje prie Baltijos jūros, kurią 1701 m.

Nauja!!: Prūsija ir Prūsijos karalystė · Žiūrėti daugiau »

Prūsijos kunigaikštystė

Prūsijos kunigaikštystė (arba Prūsija, Kunigaikštiškieji Prūsai) – vokiečių valstybė pietryčių Pabaltijyje 1525–1701 m.

Nauja!!: Prūsija ir Prūsijos kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Rusai

Rusai – rytų slavų tauta, sudaranti didžiąją dalį (apie 79,8 %) Rusijos Federacijos gyventojų.

Nauja!!: Prūsija ir Rusai · Žiūrėti daugiau »

Rusija

Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.

Nauja!!: Prūsija ir Rusija · Žiūrėti daugiau »

Rytų Prūsijos provincija

Rytų Prūsija – buvusi Prūsijos karalystės provincija, įkurta 1773 m. ir egzistavusi iki 1945 m. Nuo 1829 m. gruodžio 3 d. iki 1878 m. balandžio 1 d. sudarė vieną provinciją kartu su Vakarų Prūsija.

Nauja!!: Prūsija ir Rytų Prūsijos provincija · Žiūrėti daugiau »

Sembos vyskupija

Sembos vyskupija, Samlando vyskupija – vyskupija Semboje, viduramžių Prūsijoje.

Nauja!!: Prūsija ir Sembos vyskupija · Žiūrėti daugiau »

Varmijos Mozūrų vaivadija

Varmijos Mozūrų vaivadija – administracinis teritorinis vienetas Lenkijos šiaurės rytuose.

Nauja!!: Prūsija ir Varmijos Mozūrų vaivadija · Žiūrėti daugiau »

Vasario 25

Vasario 25 yra 56-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Prūsija ir Vasario 25 · Žiūrėti daugiau »

Vokiečiai

reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census.

Nauja!!: Prūsija ir Vokiečiai · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių ordinas

Teutonų ordino didžiojo magistro antspaudas Kryžiuočių ordino kryžius Vokiečių ordinas (arba „Kryžiuočių ordinas“;, Ordo fratrum domus Sanctae Mariae Theutonicorum Ierosolimitanorum) – riterių ordinas, įkurtas Akroje 1190 m.

Nauja!!: Prūsija ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »

Vokietija

Apie Vokietijos Federacinės Respublikos istoriją skaitykite straipsnį Vakarų Vokietija Vokietija, oficialiai – Vokietijos Federacinė Respublika, VFR (BRD) – federacinė parlamentinė respublika Vakarų Europoje.

Nauja!!: Prūsija ir Vokietija · Žiūrėti daugiau »

Vokietijos imperija

Vokietijos imperija (arba Deutsches Kaiserreich), Antrasis Reichas – valstybė Europoje, kartu su kolonijomis egzistavusi 1871–1918 m.

Nauja!!: Prūsija ir Vokietijos imperija · Žiūrėti daugiau »

Vysla

Vysla (lenk. Wisła, prūs. *Wīksla.

Nauja!!: Prūsija ir Vysla · Žiūrėti daugiau »

1157 m.

1157 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Prūsija ir 1157 m. · Žiūrėti daugiau »

1415 m.

1415 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Prūsija ir 1415 m. · Žiūrėti daugiau »

1466 m.

1466 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Prūsija ir 1466 m. · Žiūrėti daugiau »

1525 m.

1525 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Prūsija ir 1525 m. · Žiūrėti daugiau »

1618 m.

1618 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Prūsija ir 1618 m. · Žiūrėti daugiau »

1701 m.

1701 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Prūsija ir 1701 m. · Žiūrėti daugiau »

1829 m.

1829 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Prūsija ir 1829 m. · Žiūrėti daugiau »

1871 m.

1871 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Prūsija ir 1871 m. · Žiūrėti daugiau »

1878 m.

1878 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Prūsija ir 1878 m. · Žiūrėti daugiau »

1918 m.

1918 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Prūsija ir 1918 m. · Žiūrėti daugiau »

1947 m.

1947 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Prūsija ir 1947 m. · Žiūrėti daugiau »

Nukreipimus čia:

Prusija, Prūsij, Senovės Prūsija.

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »