Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Parsisiųsti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Prūsijos kunigaikštystė

Indeksas Prūsijos kunigaikštystė

Prūsijos kunigaikštystė (arba Prūsija, Kunigaikštiškieji Prūsai) – vokiečių valstybė pietryčių Pabaltijyje 1525–1701 m.

36 santykiai: Albertas I, Albrechtas Brandenburgietis, Įsrutis, Žygimantas Senasis, Balandžio 10, Berlynas, Brandenburgas, Karaliaučiaus universitetas, Karaliaučius, Klaipėda, Klaipėdos apskritis, Lenkai, Lenkijos karalystė, Lietuviai, Lietuvių kalba, Liuteronybė, Mažoji Lietuva, Martynas Mažvydas, Prūsai, Prūsijos karalystė, Rugpjūčio 17, Teokratija, Tilžė, Varmijos Mozūrų vaivadija, Vokiečiai, Vokiečių kalba, Vokiečių ordino didysis magistras, Vokiečių ordino valstybė, 1525 m., 1530 m., 1531 m., 1536 m., 1544 m., 1618 m., 1657 m., 1701 m..

Albertas I

Albertas I gali reikšti šiuos Europoje valdžiusius monarchus.

Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Albertas I · Žiūrėti daugiau »

Albrechtas Brandenburgietis

Albrechtas Brandenburgietis (Albertas Brandenburgietis Hohencolernas,,, 1490 m. gegužės 17 d. Ansbachas, Vokietija – 1568 m. kovo 20 d. Tepliuva, Prūsija, palaidotas Karaliaučiaus katedroje) – paskutinis Vokiečių ordino didysis magistras, pirmasis Prūsijos kunigaikštystės kunigaikštis.

Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Albrechtas Brandenburgietis · Žiūrėti daugiau »

Įsrutis

Įsrutimi vadinama.

Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Įsrutis · Žiūrėti daugiau »

Žygimantas Senasis

LDK ir Lenkija 1526 metais Ant denaro pavaizduotas Žygimantas Senasis Žygimantas Senasis (1467 m. sausio 1 d. – 1548 m. balandžio 1 d.) – Jogailaičių dinastijos LDK valdovas ir Lenkijos karalius (1506–1548). Penktas Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgietės sūnus, nuo 1499 m. valdė Gloguvą Silezijoje, o 1504 m. tapo Lužicos markgrafu bei visos Silezijos valdovu. Per trumpą laiką jo teisinės ir administracinės reformos pavertė tas teritorijas pavyzdinėmis valstybėmis. 1506 m. po brolio Aleksandro I mirties tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi. Seimo reikalavimu siekiant užtikrinti gynybinę sutartį ir sulaukti įpėdinio 1512 m. vedė Barborą Zapolya, Vengrijos magnato Stepono Zápolya dukterį. Ji mirė po trejų metų ir susilaukė tik dukterų. 1518 m. Žygimantas vedė Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Maksimilijono dukterėčią Boną Sforcą, su kuria susilaukė sūnaus Žygimanto Augusto ir keturių dukterų. Jo duktė Kotryna vėliau ištekėjo už Švedijos karaliaus Jono III-ojo, iš kurio kilo Vazų dinastijos karaliai.http://www.britannica.com/EBchecked/topic/543619/Sigismund-I 1521 m. Žygimanto Senojo kariuomenė, vadovaujama vieno svarbiausių patarėjų Jano Tarnovskio, nugalėjo Teutonų Ordiną, kuris valdė Rytų Prūsiją. 1525 m. Teutonų Ordino didysis magistras Albertas perėjo į liuteronybę ir sutiko tapti Žygimanto Senojo vasalu mainais už pasaulietinio Prūsijos kunigaikščio titulą. Tuomet Albertas paleido ordiną, o Prūsija tapo vasaline Lenkijos valstybe. Po paskutinio Piastų dinastijos Mazovijos valdovo mirties 1529 m. Žygimantas įjungė Mazovijos kunigaikštystę į Lenkijos valstybę. Vadovaujama J.Tarnovskio Žygimanto Senojo kariuomenė 1531 m. nugalėjo įsiveržusią Moldavijos kariuomenę Obertyne bei 1535 m. nugalėjo Maskvos kariuomenę ir apsaugojo Abiejų Tautų Respublikos rytines sienas.http://www.britannica.com/EBchecked/topic/543619/Sigismund-I Veikiamas žmonos Žygimantas Senasis kvietės į Krokuvą Italijos menininkus ir skatino Italijos Renesanso lenkiškojo varianto raidą. Nors ir buvo uolus katalikas, tačiau toleravo stačiatikybę ir užtikrino apsaugą žydams. Iš pradžių griežtai priešinosi liuteronizmui, tačiau vėliau susitaikė su jo plitimu Lenkijoje.http://www.britannica.com/EBchecked/topic/543619/Sigismund-I.

Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Žygimantas Senasis · Žiūrėti daugiau »

Balandžio 10

Balandžio 10 yra 100-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 101-a).

Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Balandžio 10 · Žiūrėti daugiau »

Berlynas

Berlynas – Vokietijos sostinė ir didžiausias šalies miestas.

Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Berlynas · Žiūrėti daugiau »

Brandenburgas

Brandenburgas – federalinė žemė rytinėje Vokietijoje.

Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Brandenburgas · Žiūrėti daugiau »

Karaliaučiaus universitetas

Šis straipsnis apie senąjį Karaliaučiaus universitetą.

Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Karaliaučiaus universitetas · Žiūrėti daugiau »

Karaliaučius

Karaliaučius, iki 1255 m. Tvanksta, 1946 m. liepos 4 d. vokiško pavadinimo buvo atsisakyta ir dabartinis miestas oficialiai perpavadintas Kaliningradu, kuris vėliau visomis kalbomis oficialiai taip pradėtas vadinti.

Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Karaliaučius · Žiūrėti daugiau »

Klaipėda

Klaipėda – trečiasis pagal dydį Lietuvos miestas, Kuršių marių ir Baltijos jūros susiliejimo vietoje, Pajūrio žemumoje prie Dangės žiočių.

Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Klaipėda · Žiūrėti daugiau »

Klaipėdos apskritis

Klaipėdos apskritis – 1995–2010 m. valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas Vakarų Lietuvoje, vienintelė, kurios krantus skalauja Baltijos jūra ir Kuršių marios.

Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Klaipėdos apskritis · Žiūrėti daugiau »

Lenkai

šiaurėje) išplitimas 1880 metais šiaurėje) prie lenkų tautos). Žemėlapis sudarytas anuometinių lenkų etnografų Lenkijos šiaurė, vakarai ir p.v. Dabar praktiškai visoje Lenkijoje dominuoja tik lenkai Lenkai – Vidurio Europos vakarų slavų tauta, gausiausiai gyvenanti Lenkijoje, bet dėl XIX-XX a. vykusios lenkų tautos migracijos, sutinkama ir daugelyje kitų pasaulio valstybių.

Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Lenkai · Žiūrėti daugiau »

Lenkijos karalystė

Lenkijos karalystė (tam tikrais etapais vadinta Lenkijos kunigaikštyste) – istorinė valstybė dabartinės Lenkijos ir aplinkinių šalių teritorijoje, egzistavusi nuo XI a. I pusės iki XVI a. vidurio.

Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Lenkijos karalystė · Žiūrėti daugiau »

Lietuviai

Lietuviai – daugiausia Vidurio Europos istoriniame kultūriniame regione gyvenanti baltų tauta, kalbanti lietuvių kalba.

Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Lietuviai · Žiūrėti daugiau »

Lietuvių kalba

Lietuvių kalba – daugiausia vartotojų turinti rytų baltų kalba.

Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Liuteronybė

Martynas Liuteris Liuteronybė – pagrindinė, ankstyviausia ir dabar labiausiai paplitusi protestantizmo kryptis, kilusi iš XVI a. krikščioniškosios reformacijos Vokietijoje.

Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Liuteronybė · Žiūrėti daugiau »

Mažoji Lietuva

Mažoji Lietuva, arba Prūsų Lietuva, rečiau – Litauischer Kreis, Litauische Ämter, Provinz Litthauen) – istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių regionas, apėmęs šiaurrytines Prūsijos provincijos dalis, kuriose gyveno lietuvininkai. Iki Kalavijuočių Ordino invazijos XIII a., vėliau Mažąja Lietuva tapusio regiono gyventojai buvo daugiausia skalvių ir nadruvių gentys. Vykstant kovoms tarp Lietuvos ir Ordino ši teritorija prarado didelę dalį savo gyventojų. Regionas vėl pradėtas apgyvendinti po Melno taikos, gyventojų pagrindą sudarė likusieji baltai, naujai atsikėlę lietuviai ir iš kitų Prūsijos regionų grįžtantys gyventojai. „Mažosios Lietuvos“ sąvoka pirmą kartą paminėta tarp 1517 ir 1526 m. Šiuo metu jo dauguma priklauso Kaliningrado sričiai, dalis – Lietuvai (Klaipėdos kraštas) ir Lenkijai. Siaurąja prasme taip vadinamas ir tik Klaipėdos kraštas, esantis vienu iš penkių dabartinės Lietuvos etnokultūrinių regionų. Veikiama protestantų bažnyčios ir Prūsijos valstybės Mažojoje Lietuvoje susiformavo savita lietuvių kultūra, kuri skyrėsi nuo Lenkijos ypač paveiktos katalikiškos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lietuvių kultūros. Mažosios Lietuvos lietuviai save vadino lietuvininkais ir tuo skyrėsi nuo Didžiosios Kunigaikštystės lietuvių. Nors po 1945 m. Mažojoje Lietuvoje praktiškai nebeliko lietuvininkų ir jų kultūros, šis regionas buvo svarbus Lietuvos kultūrai. Mažojoje Lietuvos buvo išspausdinta pirmoji knyga lietuvių kalba, pirmoji lietuviška Biblija, pirmoji lietuvių kalbos gramatika, pradėtas leisti pirmasis laikraštis lietuvių kalba. Iki 1709-10 m. maro lietuviai sudarė Rytprūsių gyventojų daugumą, gyveno daugiausia kaime, o miestuose vyravo vokiečiai. Iki pat II Pasaulinio karo pabaigos tai buvo ypatingas regionas, su daugmaž vienoda vokiečių ir lietuvių populiacija. Per ilgalaikę Prūsijos ir Vokietijos imperijos istoriją buvo įvairiai vadinamas - Lietuvos departamentas, Rytprūsiai. Unikalus krašto vystymasis ir istorija baigėsi 1946 m. pasitraukus 99% natūralių gyventojų (1945 m. sovietams artinantis Mėmelyje buvo likę 6 žmonės) ir kraštui tapus LTSR dalimi, kuomet atvyko naujakuriai iš didžiosios Lietuvos ir RFTSRS.

Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Mažoji Lietuva · Žiūrėti daugiau »

Martynas Mažvydas

Gedimino Jakūbonio skulptūra Martyno Mažvydo bibliotekoje Kazio Kisieliaus skulptūra Martyno Mažvydo bibliotekoje Katekizmas 1549 m. išleisti Martyno Mažvydo vertimai „Giesmės krikščioniškos“, Pirmoji dalis – 1566 m. Lietuvos banko 50 litų moneta, skirta Mažvydo Katekizmo – pirmosios lietuviškos knygos 450-osioms metinėms (1997 m.) Martynas Mažvydas Vaitkūnas (apie 1520 m. – 1563 m. gegužės 21 d. Ragainėje, Mažoji Lietuva) – XVI a. – lietuvių rašytojas, pirmosios lietuviškos knygos – „Katekizmo“ autorius.

Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Martynas Mažvydas · Žiūrėti daugiau »

Prūsai

Prūsai (senprūsiai) – vakarų baltų tauta (etnosas), gyvenusi tarp Nemuno ir Vyslos ir kalbėjusi prūsų kalba, jiems artimiausios buvo deinuvių gentys.

Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Prūsai · Žiūrėti daugiau »

Prūsijos karalystė

Prūsijos karalystė – valstybė Vidurio Europoje prie Baltijos jūros, kurią 1701 m.

Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Prūsijos karalystė · Žiūrėti daugiau »

Rugpjūčio 17

Rugpjūčio 17 yra 229-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 230-a).

Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Rugpjūčio 17 · Žiūrėti daugiau »

Teokratija

Teokratija – valdymo forma, kurioje Dievas arba dvasininkai turi aukščiausiąją valdžią.

Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Teokratija · Žiūrėti daugiau »

Tilžė

'Tilžė arba Sovetskas – miestas Rusijoje, Kaliningrado srityje, Nemuno pakrantėje.

Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Tilžė · Žiūrėti daugiau »

Varmijos Mozūrų vaivadija

Varmijos Mozūrų vaivadija – administracinis teritorinis vienetas Lenkijos šiaurės rytuose.

Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Varmijos Mozūrų vaivadija · Žiūrėti daugiau »

Vokiečiai

reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census.

Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Vokiečiai · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių kalba

Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – indoeuropiečių kalbų šeimos germanų kalbų grupės vakarų germanų šakos kalba.

Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Vokiečių kalba · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių ordino didysis magistras

Vokiečių ordino didžiojo magistro herbas Vokiečių ordino magistras arba Didysis magistras – Vokiečių ordino vyriausiasis vadovas, mokytojas, aukščiausias kryžiuočių vokiečių ordino ir jo valdomos teritorijos pareigūnas, vyriausiasis ordino kariuomenės vadas.

Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Vokiečių ordino didysis magistras · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių ordino valstybė

Vokiečių ordino valstybė – Vokiečių ordino teokratinė feodalinė valstybė, gyvavusi 1230–1525 m. Baltijos jūros rytinėje pakrantėje, dab.

Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Vokiečių ordino valstybė · Žiūrėti daugiau »

1525 m.

1525 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir 1525 m. · Žiūrėti daugiau »

1530 m.

1530 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir 1530 m. · Žiūrėti daugiau »

1531 m.

1531 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir 1531 m. · Žiūrėti daugiau »

1536 m.

1536 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir 1536 m. · Žiūrėti daugiau »

1544 m.

1544 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir 1544 m. · Žiūrėti daugiau »

1618 m.

1618 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir 1618 m. · Žiūrėti daugiau »

1657 m.

1657 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir 1657 m. · Žiūrėti daugiau »

1701 m.

1701 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir 1701 m. · Žiūrėti daugiau »

Nukreipimus čia:

Kunigaikštiškieji Prūsai, Prūsijos hercogystė.

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »