Greičiau nei naršyklėje!
32 santykiai: Akūtas, Šanchajus, Balsis, Baltų prokalbė, Bendrinė kalba, Cirkumfleksas, Dvigarsis, Endzelyno dėsnis, Galūnė, Hirto dėsnis, Intonacija, Japonų kalba, Kalbotyra, Kinų kalba, Kirčiuotė, Kirtis, Korėjiečių kalba, Latvių kalba, Leskyno dėsnis, Lietuvių kalba, Lietuvių kalbos kirčiavimas, Lyvių kalba, Prūsų kalba, Priesaga, Senovės graikų kalba, Serbų-kroatų kalba, Skandinavų kalbos, Skiemuo, Sosiūro-Fortunatovo dėsnis, Toninė kalba, Valų kalba, Vedų kalba.
Akūtas
Akūtas (lietuvių kalboje dar vadinamas dešininiu kirčio/priegaidės ženklu) (´) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.
Nauja!!: Priegaidė ir Akūtas · Žiūrėti daugiau »
Šanchajus
Šanchajus (santrumpa 沪; dar vadinamas 申) – miestas Kinijos Liaudies Respublikos rytuose, didžiausias pagal gyventojų skaičių.
Nauja!!: Priegaidė ir Šanchajus · Žiūrėti daugiau »
Balsis
Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.
Nauja!!: Priegaidė ir Balsis · Žiūrėti daugiau »
Baltų prokalbė
Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.
Nauja!!: Priegaidė ir Baltų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Bendrinė kalba
Bendrinė kalba – pavyzdinė, sunorminta nacijos ar tautos kalba.
Nauja!!: Priegaidė ir Bendrinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Cirkumfleksas
Cirkumfleksas (lietuvių kalboje dar vadinamas riestiniu kirčio / priegaidės ženklu) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.
Nauja!!: Priegaidė ir Cirkumfleksas · Žiūrėti daugiau »
Dvigarsis
Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.
Nauja!!: Priegaidė ir Dvigarsis · Žiūrėti daugiau »
Endzelyno dėsnis
Endzelyno dėsnis – lietuvių ir latvių kalbų priegaidžių santykį nusakanti atitikmenų sistema, nustatyta latvių kalbininko J. Endzelyno.
Nauja!!: Priegaidė ir Endzelyno dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Galūnė
Galūnė – gyvūnų kūno (liemens, galvos ir pan.) porinės ataugos, paprastai tiesiogiai judinamos raumenų (kartais – hidrauliškai, skysčio slėgio).
Nauja!!: Priegaidė ir Galūnė · Žiūrėti daugiau »
Hirto dėsnis
Hirto dėsnis (Hirto – Illič-Svityčiaus dėsnis) – baltų ir slavų kalbose galiojantis fonetinis dėsnis, 1895 m. atrastas Vokietijos kalbininko H. Hirto.
Nauja!!: Priegaidė ir Hirto dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Intonacija
Intonãcija ('šaukiu, rėkiu, garsiai tariu') – frazės, sakinio ar viso teksto ištarimo būdas.
Nauja!!: Priegaidė ir Intonacija · Žiūrėti daugiau »
Japonų kalba
Kandži ženklais užrašyta ''nihongo''. Japonų kalba (日本語) – šnekamoji ir rašytinė kalba, daugiausia vartojama Japonijoje.
Nauja!!: Priegaidė ir Japonų kalba · Žiūrėti daugiau »
Kalbotyra
Kalbotyra, arba lingvistika – bendras mokslų, tiriančių natūralias kalbas, pavadinimas.
Nauja!!: Priegaidė ir Kalbotyra · Žiūrėti daugiau »
Kinų kalba
Kinų kalba (汉语/漢語, 华语/華語, arba 中文; Pinyin: Hànyǔ, Huáyǔ, arba Zhōngwén) – izoliacinė toninė kalba, priklausanti kinų-tibetiečių kalboms.
Nauja!!: Priegaidė ir Kinų kalba · Žiūrėti daugiau »
Kirčiuotė
Kirčiuotė – kirčiavimo paradigma.
Nauja!!: Priegaidė ir Kirčiuotė · Žiūrėti daugiau »
Kirtis
Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.
Nauja!!: Priegaidė ir Kirtis · Žiūrėti daugiau »
Korėjiečių kalba
Korėjiečių kalba – kalba, kuria kalba korėjiečiai Šiaurės Korėjoje, Pietų Korėjoje, Šiaurės Kinijoje ir korėjiečių emigrantų bendruomenėse.
Nauja!!: Priegaidė ir Korėjiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Priegaidė ir Latvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Leskyno dėsnis
Leskyno dėsnis – lietuvių kalboje besireiškiantis akcentologinis dėsnis, pavadintas jį atradusio kalbininko A. Leskyno vardu.
Nauja!!: Priegaidė ir Leskyno dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Nauja!!: Priegaidė ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalbos kirčiavimas
Kirčiavimas lietuvių kalboje yra svarbi tarties ypatybė, atliekanti aiškiąskiriamąjąfunkciją.
Nauja!!: Priegaidė ir Lietuvių kalbos kirčiavimas · Žiūrėti daugiau »
Lyvių kalba
Kurše Lyvių kalba (lyv. k. līvõ kēļ) – beveik išnykusi Uralo kalbų šeimos Baltijos finų grupės agliutinacinė kalba, viena iš dviejų Latvijos autochtoninių kalbų ir vienintelė kalba greta latvių, Latvijos teritorijoje teisiškai laikoma vietine senąja kalba ir saugoma bei ginama Latvijos įstatymų.
Nauja!!: Priegaidė ir Lyvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Prūsų kalba
Prūsų kalba (Prūsiskan) – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo jotvingių kalba.
Nauja!!: Priegaidė ir Prūsų kalba · Žiūrėti daugiau »
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Nauja!!: Priegaidė ir Priesaga · Žiūrėti daugiau »
Senovės graikų kalba
Senovės graikų kalba – senovės Graikijos civilizacijos kalba.
Nauja!!: Priegaidė ir Senovės graikų kalba · Žiūrėti daugiau »
Serbų-kroatų kalba
Serbų-kroatų kalba (cрпскохрватски / srpskohrvatski) – pietų slavų kalba, kurios paplitimo arealas apima dabartinės Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos ir Juodkalnijos teritorijas.
Nauja!!: Priegaidė ir Serbų-kroatų kalba · Žiūrėti daugiau »
Skandinavų kalbos
Šiaurės germanų kalbos, arba skandinavų kalbos, – vartojamos Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Islandijoje, Farerų salose, Grenlandijoje (greta grenlandų kalbos), Suomijoje (regionuose greta suomių kalbos, kur koncentruojasi Suomijos švedai) kaip valstybinės tų šalių kalbos.
Nauja!!: Priegaidė ir Skandinavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Skiemuo
Skiemuo – trumpiausias garsinės kalbos vienetas, vienu kartu ištariama garsinė žodžio dalis, kurios pagrindąsudaro balsis arba dvibalsis (grynasis dvibalsis, mišrusis dvibalsis).
Nauja!!: Priegaidė ir Skiemuo · Žiūrėti daugiau »
Sosiūro-Fortunatovo dėsnis
Sosiūro-Fortunatovo dėsnis – fonetinis dėsnis, kurį, nepriklausomai vienas nuo kito, atrado F. Fortunatovas (1895 m.) ir F. de Sosiūras (1896 m.). Jis galioja slavų ir baltų (konkrečiai – lietuvių) kalbose.
Nauja!!: Priegaidė ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Toninė kalba
Toninių kalbų pasiskirstymas Toninė kalba – kalba, kurioje skirtingi žodžių tonai (savita intonacija) keičia žodžių reikšmę, net jei kitais atžvilgiais žodžiai vienodi.
Nauja!!: Priegaidė ir Toninė kalba · Žiūrėti daugiau »
Valų kalba
Valų kalba, arba velsiečių kalba (savivardis Cymraeg, tarti, arba y Gymraeg, tarti) – skirtingai nuo Velso anglų kalbos (Velse susidariusios anglų kalbos tarmės), priklauso keltų kalbų britų pogrupiui.
Nauja!!: Priegaidė ir Valų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vedų kalba
XIX a. Rigvedos rankraštis vedų kalba Vedų kalba arba Vedų sanskritas – indoarijų kalba, laikoma klasikinio sanskrito pirmtake bei viena ankstyviausių indoiranėnų prokalbės atšakų.
Nauja!!: Priegaidė ir Vedų kalba · Žiūrėti daugiau »
