Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Diegti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Protėvynė

Indeksas Protėvynė

Protėvynė – hipotetinė geografinė vieta, iš kurios kilusi kokia nors kalbinė grupė.

38 santykiai: Akadų kalba, Altajaus kalnai, Archeologija, Archeologinė kultūra, Armėnijos kalnynas, Balkanai, Bantų migracijos, Darfūras, Donas, Dravidai, Egiptiečių kalba, Elamas, Finougrai, Genetika, Hipotezė, Indo slėnio civilizacija, Indoeuropeistika, Indoeuropiečių kilmės paleolitinio tęstinumo teorija, Kalbų šeimos, Kurganų hipotezė, Lyginamoji kalbotyra, Mažoji Azija, Marija Gimbutienė, Mongolai, Nigerio-Kongo kalbos, Ponto stepė, Prokalbė, Samojedai, Semitų-chamitų kalbos, Tiurkai, Uralas (upė), Uralo kalbos, Virvelinės keramikos kultūra, Volga, 4 tūkstantmetis pr. m. e., 5 tūkstantmetis pr. m. e., 6 tūkstantmetis pr. m. e., 7 tūkstantmetis pr. m. e..

Akadų kalba

Akadų kalba – semitų kalbų grupės kalba, kuria buvo kalbama senovės Mesopotamijoje.

Nauja!!: Protėvynė ir Akadų kalba · Žiūrėti daugiau »

Altajaus kalnai

Altajaus kalnai, Altajus ( – „Aukso kalnai“) – kalnynas Centrinėje Azijoje, Rusijos, Kazachstano, Mongolijos ir Kinijos teritorijose.

Nauja!!: Protėvynė ir Altajaus kalnai · Žiūrėti daugiau »

Archeologija

Archeologinių kasinėjimų vieta Archeologija ('senovės mokslas', iš 'senas' + λόγος 'mokslas, mokymas') – savarankiška specialioji humanitarinių mokslų istorijos mokslo šaka, tirianti archeologinį paveldą – seniausiąją visuomenės istoriją, ir jos raidos dėsningumus nuo priešistorinių laikų iki maždaug XVII a. pabaigos.

Nauja!!: Protėvynė ir Archeologija · Žiūrėti daugiau »

Archeologinė kultūra

Archeologinė kultūra – tam tikros teritorijos ir laikotarpio vienarūšių archeologinių radinių, statinių, ritualų (laidojimo papročių) kompleksas.

Nauja!!: Protėvynė ir Archeologinė kultūra · Žiūrėti daugiau »

Armėnijos kalnynas

Armėnijos kalnynas, Ararato kalnas Armėnijos kalnynas yra Turkijoje, Armėnijoje, Azerbaidžane, Gruzijoje ir Irane.

Nauja!!: Protėvynė ir Armėnijos kalnynas · Žiūrėti daugiau »

Balkanai

Politinis žemėlapis 2005 m. – Balkanų šalys pažymėtos žaliai Balkanai arba Balkanų pusiasalis – pusiasalis Europos pietuose, rytinėje dalyje.

Nauja!!: Protėvynė ir Balkanai · Žiūrėti daugiau »

Bantų migracijos

Šiuo metu bantų gyvenama teritorija (ruda spalva) Bantų migracijos - bantų kalbomis kalbančių tautų (bantu) priešistorinės migracijos juodojoje Afrikoje.

Nauja!!: Protėvynė ir Bantų migracijos · Žiūrėti daugiau »

Darfūras

Darfūras (ar.: دار فور‎ dār fūr, „Furų žemė“) – istorinis regionas ir istorinė valstybė dabartiniame vakarų Sudane.

Nauja!!: Protėvynė ir Darfūras · Žiūrėti daugiau »

Donas

Donas (sen.) – upė Rusijoje, viena didžiausių ir svarbiausių Rytų Europos lygumoje.

Nauja!!: Protėvynė ir Donas · Žiūrėti daugiau »

Dravidai

Gondų moteris iš Madhja Pradešo Dravidai – Pietų Azijos tautų grupė, kalbanti dravidų kalbomis.

Nauja!!: Protėvynė ir Dravidai · Žiūrėti daugiau »

Egiptiečių kalba

Egiptiečių kalba gali reiškti.

Nauja!!: Protėvynė ir Egiptiečių kalba · Žiūrėti daugiau »

Elamas

Elamas – į rytus nuo Tigro išsidėsčiusi senovės šalis.

Nauja!!: Protėvynė ir Elamas · Žiūrėti daugiau »

Finougrai

Finougrai – istorinė etninė ir lingvistinė tautų grupė, kalbanti iš Uralo prokalbės kilusiomis finougrų kalbomis.

Nauja!!: Protėvynė ir Finougrai · Žiūrėti daugiau »

Genetika

DNR - paveldimos informacijos nešėja Genetika ('gimdyti') – biologijos mokslo šaka, tirianti genetinės medžiagos koduojamą informaciją (pvz., genus), paveldimumo ir kintamumo dėsnius.

Nauja!!: Protėvynė ir Genetika · Žiūrėti daugiau »

Hipotezė

Hipotezė ('spėjimas').

Nauja!!: Protėvynė ir Hipotezė · Žiūrėti daugiau »

Indo slėnio civilizacija

3000–1500 m.

Nauja!!: Protėvynė ir Indo slėnio civilizacija · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropeistika

Indoeuropeistika – tarpdisciplininė ir kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti senovės indoeuropiečius – jų prokalbę, proreligiję, protėvynę, plėtrą.

Nauja!!: Protėvynė ir Indoeuropeistika · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropiečių kilmės paleolitinio tęstinumo teorija

Indoeuropiečių kilmės paleolitinio tęstinumo teorija - indoeuropiečių kalbų kilmės teorija, teigianti, kad indoeuropiečių kalbos kilo Europoje ar greta jos dar paleolito laikais, ten susikūrus pirmosioms vidurinio ar naujojo paleolito laikotarpio gyvenvietėms.

Nauja!!: Protėvynė ir Indoeuropiečių kilmės paleolitinio tęstinumo teorija · Žiūrėti daugiau »

Kalbų šeimos

Pasaulio kalbos Pasaulio kalbų šeimos Kalbų šeimos ir jų pogrupiai Pasaulio kalbos gali būti skirstomos į kalbų šeimas.

Nauja!!: Protėvynė ir Kalbų šeimos · Žiūrėti daugiau »

Kurganų hipotezė

Vidurinio Stogo kultūra). Tamsiai oranžine spalva pažymėta teritorija, indoeuropiečių apgyvendinta apie 2500 m. pr. m. e., oranžine spalva – teritorija, apgyvendinta apie 1000 m. pr. m. e. Kurganų kultūra Kurganų hipotezė (arba „teorija“, „modelis“) yra vienas iš indoeuropiečių kilmės aiškinimų, pagal kurį Ponto stepėje archeologinės kurganų kultūros (sąvoka apimanti duobinių kapų kultūrą ir jos pirmtakes) žmonės greičiausiai kalbėjo indoeuropiečių prokalbe.

Nauja!!: Protėvynė ir Kurganų hipotezė · Žiūrėti daugiau »

Lyginamoji kalbotyra

Lyginamoji kalbotyra (arba lyginamoji filologija) – kalbotyros mokslo atšaka, nagrinėjanti kalbų tarpusavio ryšius.

Nauja!!: Protėvynė ir Lyginamoji kalbotyra · Žiūrėti daugiau »

Mažoji Azija

Turkijos palydovinė nuotrauka. Jos azijinė dalis sudaro Anatoliją Mažoji Azija arba Anatolija – pusiasalis Azijos žemyno vakaruose, tarp Juodosios jūros ir Viduržemio jūros, į rytus nuo Bosforo sąsiaurio ir Egėjo jūros.

Nauja!!: Protėvynė ir Mažoji Azija · Žiūrėti daugiau »

Marija Gimbutienė

Birutė Marija Alseikaitė-Gimbutienė (Marija Gimbutas, merg. Birutė Marija Alseikaitė, 1921 m. sausio 23 d. Vilniuje – 1994 m. vasario 2 d. Los Andžele; 1994 m. gegužės 8 d. perlaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse) – lietuvių kilmės archeologė ir antropologė, archeomitologijos pradininkė, tyrusi Europos neolito ir bronzos amžiaus kultūras.

Nauja!!: Protėvynė ir Marija Gimbutienė · Žiūrėti daugiau »

Mongolai

Mongolai – tauta, gyvenanti Rytų Azijos žemyninėje dalyje.

Nauja!!: Protėvynė ir Mongolai · Žiūrėti daugiau »

Nigerio-Kongo kalbos

Nigerio-Kongo kalbos – viena iš didžiausių pasaulio kalbų šeimų.

Nauja!!: Protėvynė ir Nigerio-Kongo kalbos · Žiūrėti daugiau »

Ponto stepė

Ponto stepė Ponto stepė arba Ponto-Kaspijos stepė – didelės bemiškės teritorijos Europos rytiniame pakraštyje, tarp šiaurinio Juodosios jūros kranto vakaruose ir Kaspijos jūros bei Uralo kalnų rytuose.

Nauja!!: Protėvynė ir Ponto stepė · Žiūrėti daugiau »

Prokalbė

Prokalbė – istorinės kalbotyros sąvoka, apibūdinanti dažniausiai hipotetinę, rekonstruojamą, egzistavusią anksčiau kalbą, iš kurios išsirutuliojo viena, keletas, visa grupė giminingų kalbų arba visa kalbų šeima.

Nauja!!: Protėvynė ir Prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Samojedai

Samodų (samojedų) kalbų geografija Samojedai, arba samodai – grupė mažų tautelių, gyvenančių daugiausiai šiauriniame Sibire bei šiaurės rytinėje Rusijos Europos dalyje.

Nauja!!: Protėvynė ir Samojedai · Žiūrėti daugiau »

Semitų-chamitų kalbos

Semitų-chamitų kalbos, dar vadinamos afroazinės kalbos – kalbų šeima, paplitusi šiaurės ir rytų Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose.

Nauja!!: Protėvynė ir Semitų-chamitų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Tiurkai

Tiurkai, tiurkų tautos – Eurazijos tautų grupė, vienijama kultūros, istorijos ir etnolingvistinių elementų.

Nauja!!: Protėvynė ir Tiurkai · Žiūrėti daugiau »

Uralas (upė)

Uralas, Žajikas), iki 1775 m. Jaikas – upė Pietų Urale, Rusijoje (Baškortostane, Čeliabinsko sr., Orenburgo sr.) ir Kazachstane (V. Kazachstano ir Atyrau sr.). Prasideda šiaurės rytų Baškortostane, Uraltau kalnagūbryje. Teka Uralo kalnais iki Orsko į pietus, toliau pasuka į vakarus, nuo Uralsko vėl teka į pietus. Įteka į Kaspijos jūrą žemiau Atyrau. Žemupyje išsišakoja į dvi atšakas: Jaicą ir Zolotojų. Vaga labai vingiuota, gausu meandrų. Didžiausi intakai: Didysis Kumakas, Orė, Ilekas, Utva (kairieji), Tanalykas, Sakmara, Kušumas (dešinieji). Net 80 % metinio Uralo nuotekio nuteka pavasarinio potvynio metu. Tuo metu upė išplatėja iki 10 km, o žiotyse – keliasdešimt kilometrų. Aukštupyje užšalusi lapkričio-balandžio mėnesiais, vidurupyje ir žemupyje – nuo lapkričio pabaigos iki kovo pradžios. Įrengtas hidroelektrinių kompleksas. Žvejyba (eršketai, sevriugos, silkės, ešeriai). Prie Uralo upės įsikūrę šie miestai: Verchneuralskas, Magnitogorskas, Orskas, Novotroickas, Orenburgas (Rusija), Oralas, Čiapajevas, Atyrau (Kazachstanas). Uralo upė dažnai laikoma Azijos – Europos geografine riba.

Nauja!!: Protėvynė ir Uralas (upė) · Žiūrėti daugiau »

Uralo kalbos

Uralo kalbomis kalbama daugiausia Europoje ir Azijoje.

Nauja!!: Protėvynė ir Uralo kalbos · Žiūrėti daugiau »

Virvelinės keramikos kultūra

Virvelinės keramikos kultūra arba kovos kirvių kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, maždaug 3200–1800 m.

Nauja!!: Protėvynė ir Virvelinės keramikos kultūra · Žiūrėti daugiau »

Volga

Volga (mord. Рав,; antikos laikais vadinta Ra, viduramžiais – Itilis) – ilgiausia Europos upė europinėje Rusijos dalyje.

Nauja!!: Protėvynė ir Volga · Žiūrėti daugiau »

4 tūkstantmetis pr. m. e.

Ketvirtasis tūkstantmetis prieš mūsų erą prasidėjo 4000-aisiais pr.

Nauja!!: Protėvynė ir 4 tūkstantmetis pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »

5 tūkstantmetis pr. m. e.

Penktasis tūkstantmetis prieš mūsų erą prasidėjo 5000-aisiais pr.

Nauja!!: Protėvynė ir 5 tūkstantmetis pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »

6 tūkstantmetis pr. m. e.

Šeštasis tūkstantmetis prieš mūsų erą prasidėjo 6000-aisiais pr.

Nauja!!: Protėvynė ir 6 tūkstantmetis pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »

7 tūkstantmetis pr. m. e.

Septintasis tūkstantmetis prieš mūsų erą prasidėjo 7000-aisiais pr.

Nauja!!: Protėvynė ir 7 tūkstantmetis pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »

Nukreipimus čia:

Urheimat.

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »