Greičiau nei naršyklėje!
65 santykiai: Algimantas Miškinis, Alytaus apskritis, Alytaus rajono savivaldybė, Alytus, Ąžuolų Būda, Bilionių piliakalnis, Butrimonių valsčius, Butrimonys, Didysis Šiaurės karas, Jiezno rajonas, Kauno apskritis, Kazys Misius, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos TSR ūkių gyvenvietės, Magdeburgo teisė, Maironis, Margiris, Nemunas, Nemuno kilpų regioninis parkas, Panemuninkai, Pilėnai, Punelė, Punios apylinkė, Punios šilas, Punios šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, Punios herbas, Punios kraštovaizdžio draustinis, Punios mokykla-daugiafunkcis centras, Punios piliakalnis, Punios seniūnija, Punios valsčius, Skirgaila, Trakų apskritis, Trakų kunigaikštystė, Ukmergė, Vilnius, Vincas Krėvė-Mickevičius, Vladislovas Sirokomlė, Vokiečių ordinas, Vygandas Marburgietis, Vytautas Didysis, Vytautas Klova, 1336 m., 1382 m., 1387 m., 1400 m., 1425 m., 1503 m., 1565 m., 1764 m., ..., 1791 m., 1830–1831 m. sukilimas, 1837 m., 1863 m., 1863–1864 m. sukilimas, 1915 m., 1919 m., 1923 m., 1950 m., 1962 m., 1963 m., 1989 m., 1995 m., 1998 m., 2002 m.. Išplėsti indeksą (15 daugiau) »
Algimantas Miškinis
Algimantas Miškinis (1929 m. birželio 25 d. Kaunas – 2015 m. spalio 10 d. Kaunas) – Lietuvos architektas, urbanistikos istorikas, kolekcininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas.
Nauja!!: Punia ir Algimantas Miškinis · Žiūrėti daugiau »
Alytaus apskritis
Alytaus apskritis – 1995–2010 m. valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas, piečiausia Lietuvos apskritis, apėmusi didžiąjąDzūkijos etnografinio regiono dalį – Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonų, Alytaus miesto ir Druskininkų savivaldybių teritorijas.
Nauja!!: Punia ir Alytaus apskritis · Žiūrėti daugiau »
Alytaus rajono savivaldybė
Alytaus rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos pietuose, abipus Nemuno.
Nauja!!: Punia ir Alytaus rajono savivaldybė · Žiūrėti daugiau »
Alytus
Alytus – didžiausias pietų Lietuvos, šeštas pagal dydį šalies miestas.
Nauja!!: Punia ir Alytus · Žiūrėti daugiau »
Ąžuolų Būda
Ąžuolų Būda – kaimas Kazlų Rūdos savivaldybėje, 6 km į pietus nuo Kazlų Rūdos, prie kelių ir sankryžos.
Nauja!!: Punia ir Ąžuolų Būda · Žiūrėti daugiau »
Bilionių piliakalnis
Bilionių piliakalnis – respublikinės reikšmės archeologinis paminklas kitaip dar vadinamas Švedkalniu ar Šventkalniu, yra Šilalės rajone, netoli Laukuvos miestelio.
Nauja!!: Punia ir Bilionių piliakalnis · Žiūrėti daugiau »
Butrimonių valsčius
Butrimonių valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje.
Nauja!!: Punia ir Butrimonių valsčius · Žiūrėti daugiau »
Butrimonys
Butrimonys – miestelis Alytaus rajono savivaldybėje, prie plento Punia–Onuškis, abipus Plasaupės upelio.
Nauja!!: Punia ir Butrimonys · Žiūrėti daugiau »
Didysis Šiaurės karas
Karo veiksmai 1700–1709 m. – iki Poltavos mūšio Karo veiksmai 1709–1721 m. – nuo Poltavos mūšio Didysis Šiaurės karas įvyko tarp Rusijos, Danijos-Norvegijos ir Saksonijos-Abiejų Tautų Respublikos unijos koalicijos (nuo 1715 m. prie jos prisijungė Prūsija ir Hanoveris) ir Švedijos nuo 1700 iki 1721 m.
Nauja!!: Punia ir Didysis Šiaurės karas · Žiūrėti daugiau »
Jiezno rajonas
Jiezno rajonas – 1950–1962 m. LTSR administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos pietinėje dalyje.
Nauja!!: Punia ir Jiezno rajonas · Žiūrėti daugiau »
Kauno apskritis
Kauno apskritis – valstybinio lygmens administracinis-teritorinis vienetas, viena iš dešimties Lietuvos apskričių, šalies centrinėje dalyje, apimanti Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių, Jonavos, Prienų, Raseinių rajonų bei Kauno miesto ir Birštono savivaldybių teritorijas.
Nauja!!: Punia ir Kauno apskritis · Žiūrėti daugiau »
Kazys Misius
Kazys Misius (g. 1942 m. gruodžio 5 d. Paymėžyje) – Lietuvos inžinierius, kraštotyrininkas.
Nauja!!: Punia ir Kazys Misius · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Punia ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos TSR ūkių gyvenvietės
Buvusių kolūkių gyvenviečių sklaida dabartinėje Lietuvos teritorijoje (~2000 gyvenviečių) Lietuvos TSR ūkių gyvenvietės – tai gyvenamosios vietovės, buvusios pagrindinėmis sovietmečio Lietuvos kolūkiuose, tarybiniuose ūkiuose ir žuvininkystės ūkiuose.
Nauja!!: Punia ir Lietuvos TSR ūkių gyvenvietės · Žiūrėti daugiau »
Magdeburgo teisė
Magdeburgo teisė – viena iš labiausiai paplitusių senųjų miestų teisės sistemų.
Nauja!!: Punia ir Magdeburgo teisė · Žiūrėti daugiau »
Maironis
Maironis (tikroji pavardė Jonas Mačiulis, 1862 m. spalio 21 d. (pagal Julijaus kalendorių) Pasandravio dvare, Šiluvos valsčiuje, Raseinių apskrityje. – 1932 m. birželio 28 d. Kaune) – kunigas, profesorius; XIX ir XX a. lietuvių romantizmo poetas, parašęs tokius Lietuvoje žymius kūrinius kaip „Trakų pilis“, „Lietuva Brangi“ ir daugelį kitų.
Nauja!!: Punia ir Maironis · Žiūrėti daugiau »
Margiris
Punios piliakalnio papėdėje Margirio mirtis Pilėnuose. Dailininko Vladislovo Majeranovskio XIX a. paveikslas. Margiris (m. 1336 m.) – legendinis Žemaičių kunigaikštis, Pilėnų gynėjas, aprašytas kronikininko Vygando Marburgiečio.
Nauja!!: Punia ir Margiris · Žiūrėti daugiau »
Nemunas
Nemunas žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.
Nauja!!: Punia ir Nemunas · Žiūrėti daugiau »
Nemuno kilpų regioninis parkas
150px Nemuno kilpų regioninis parkas – regioninis parkas pietinėje Lietuvoje, direkcija Birštone.
Nauja!!: Punia ir Nemuno kilpų regioninis parkas · Žiūrėti daugiau »
Panemuninkai
Panemuninkai – kaimas Alytaus rajono savivaldybėje, 10 km į šiaurę nuo Alytaus centro, kairiajame Nemuno krante prieš jam darant kilpą.
Nauja!!: Punia ir Panemuninkai · Žiūrėti daugiau »
Pilėnai
Punios piliakalnio papėdėje Pilėnai – legendinė žemaičių pilis.
Nauja!!: Punia ir Pilėnai · Žiūrėti daugiau »
Punelė
Punelė – upė Lietuvoje, Alytaus rajone; Nemuno dešinysis intakas.
Nauja!!: Punia ir Punelė · Žiūrėti daugiau »
Punios apylinkė
Punios apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas pietų Lietuvoje, dešiniajame Nemuno krante.
Nauja!!: Punia ir Punios apylinkė · Žiūrėti daugiau »
Punios šilas
Skulptūra prie įėjimo į Punios šiląPunios piliakalnio Ąžuolų sengirėje Miško takas Šiaurinis elniavabalis Punios šile Punios šilas – miškas pietų Lietuvoje, Alytaus rajone, 12 km į šiaurę nuo Alytaus, kairiajame Nemuno krante, apjuostas upės kilpos, tuoj į vakarus nuo Punios (atskirtas upės).
Nauja!!: Punia ir Punios šilas · Žiūrėti daugiau »
Punios šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia
Punios šv.
Nauja!!: Punia ir Punios šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia · Žiūrėti daugiau »
Punios herbas
Punios herbas yra vienas Punios heraldinių atributų.
Nauja!!: Punia ir Punios herbas · Žiūrėti daugiau »
Punios kraštovaizdžio draustinis
Punios kraštovaizdžio draustinis – saugomas gamtos plotas Lietuvoje, Alytaus rajone ir Birštono savivaldybėje, Nemuno kilpų regioniniame parke.
Nauja!!: Punia ir Punios kraštovaizdžio draustinis · Žiūrėti daugiau »
Punios mokykla-daugiafunkcis centras
2019 m. ruduo Alytaus rajono Punios mokykla-daugiafunkcis centras – buvusi dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Punios seniūnijoje, Punioje (Alytaus raj.), Margirio g. 58, vykdžiusi pradinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programas lietuvių kalba.
Nauja!!: Punia ir Punios mokykla-daugiafunkcis centras · Žiūrėti daugiau »
Punios piliakalnis
Punios piliakalnis (dar žinomas kaip Margio kalnas) – piliakalnis Alytaus rajone, šalia Punios kaimo, Nemuno dešiniajame krante, prie Punelės upelio žiočių.
Nauja!!: Punia ir Punios piliakalnis · Žiūrėti daugiau »
Punios seniūnija
Punios seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Alytaus rajono savivaldybės šiaurėje.
Nauja!!: Punia ir Punios seniūnija · Žiūrėti daugiau »
Punios valsčius
Punios valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas pietų Lietuvoje.
Nauja!!: Punia ir Punios valsčius · Žiūrėti daugiau »
Skirgaila
Skirgaila (1383 ar 1384 m. apsikrikštijęs pagal katalikiškas apeigas gavo vardąKazimieras, valdydamas Kijevąnuo 1395 m. vadinosi stačiatikišku vardu Ivanas, apie 1353 m. – 1397 m. sausio 11 d.) – lietuvių kunigaikštis.
Nauja!!: Punia ir Skirgaila · Žiūrėti daugiau »
Trakų apskritis
Trakų apskritis – buvęs administracinis-teritorinis vienetas Abiejų Tautų Respublikoje, Rusijos Imperijoje, Lenkijos Respublikoje ir Lietuvoje.
Nauja!!: Punia ir Trakų apskritis · Žiūrėti daugiau »
Trakų kunigaikštystė
Kunigaikštystę sudarė Trakų žemė (Trakai su aplinkiniais valsčiais, vėliau iš jų sudaryta Trakų apskritis), Gardinas su apylinkėmis, buvusios jotvingių žemės iki Raigardo ir Bebro upės, Palenkė iki Brastos.
Nauja!!: Punia ir Trakų kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Ukmergė
Ukmergė – miestas Aukštaitijoje, Vilniaus apskrityje, 76 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus ir 71 km į šiaurės rytus nuo Kauno, prie kelio.
Nauja!!: Punia ir Ukmergė · Žiūrėti daugiau »
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Nauja!!: Punia ir Vilnius · Žiūrėti daugiau »
Vincas Krėvė-Mickevičius
Vincas Mickevičius Vincas Krėvė-Mickevičius (1882 m. spalio 19 d. Subartonyse, Merkinės valsčius, Alytaus apskritis, Lietuvoje – 1954 m. liepos 7 d. Pensilvanija, JAV) – Lietuvos prozininkas, dramaturgas, lietuvių literatūros klasikas, profesorius, politinis veikėjas.
Nauja!!: Punia ir Vincas Krėvė-Mickevičius · Žiūrėti daugiau »
Vladislovas Sirokomlė
Vladislovas Sirokomlė (Władysław Syrokomla, tikrasis vardas, 1823 m. rugsėjo 29 d. Smolgavos palivarke, Minsko gubernija – 1862 m. rugsėjo 15 d. Vilniuje, Vilniaus gubernija) – lietuvių-lenkų bajoras, žymus vertėjas, publicistas ir poetas, rašęs daugiausia lenkų kalba.
Nauja!!: Punia ir Vladislovas Sirokomlė · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Nauja!!: Punia ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »
Vygandas Marburgietis
Vygandas Marburgietis (gyveno apie 1365–1409 m.) – Vokiečių ordino heroldas (diplomatas) Prūsijoje, kuris viduriniąja vokiečių aukštaičių kalba eiliuotai parašė Prūsijos kroniką(baigė 1394 m.). Iš kronikos originalo liko tik atskiri fragmentai - apie 500 eiliuotų eilučių (iš viso jų, kaip manoma, būta apie 17 000).
Nauja!!: Punia ir Vygandas Marburgietis · Žiūrėti daugiau »
Vytautas Didysis
Vytautas Didysis (~1350 m. – 1430 m. spalio 27 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m.
Nauja!!: Punia ir Vytautas Didysis · Žiūrėti daugiau »
Vytautas Klova
Vytautas Klova (1926 m. sausio 31 d. Tirkšliuose, Mažeikių apskritis – 2009 m. gruodžio 10 d.) – Lietuvos kompozitorius ir pedagogas.
Nauja!!: Punia ir Vytautas Klova · Žiūrėti daugiau »
1336 m.
1336 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Punia ir 1336 m. · Žiūrėti daugiau »
1382 m.
1382 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Punia ir 1382 m. · Žiūrėti daugiau »
1387 m.
1387 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Punia ir 1387 m. · Žiūrėti daugiau »
1400 m.
1400 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Punia ir 1400 m. · Žiūrėti daugiau »
1425 m.
1425 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Punia ir 1425 m. · Žiūrėti daugiau »
1503 m.
1503 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Punia ir 1503 m. · Žiūrėti daugiau »
1565 m.
1565 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Punia ir 1565 m. · Žiūrėti daugiau »
1764 m.
1764 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Punia ir 1764 m. · Žiūrėti daugiau »
1791 m.
1791 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Punia ir 1791 m. · Žiūrėti daugiau »
1830–1831 m. sukilimas
Žemėlapis, rodantis pagrindinius sukilimo pradžios įvykius Varšuvoje naktį iš 1830 m. lapkričio 29 d. į lapkričio 30 d. 1830–1831 m.
Nauja!!: Punia ir 1830–1831 m. sukilimas · Žiūrėti daugiau »
1837 m.
1837 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Punia ir 1837 m. · Žiūrėti daugiau »
1863 m.
1863 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Punia ir 1863 m. · Žiūrėti daugiau »
1863–1864 m. sukilimas
1863–1864 m.
Nauja!!: Punia ir 1863–1864 m. sukilimas · Žiūrėti daugiau »
1915 m.
1915 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Punia ir 1915 m. · Žiūrėti daugiau »
1919 m.
1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Punia ir 1919 m. · Žiūrėti daugiau »
1923 m.
1923 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Punia ir 1923 m. · Žiūrėti daugiau »
1950 m.
1950 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Punia ir 1950 m. · Žiūrėti daugiau »
1962 m.
1962 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Punia ir 1962 m. · Žiūrėti daugiau »
1963 m.
1963 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Punia ir 1963 m. · Žiūrėti daugiau »
1989 m.
1989 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Punia ir 1989 m. · Žiūrėti daugiau »
1995 m.
1995 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Punia ir 1995 m. · Žiūrėti daugiau »
1998 m.
1998 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Punia ir 1998 m. · Žiūrėti daugiau »
2002 m.
2002 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Punia ir 2002 m. · Žiūrėti daugiau »
