Greičiau nei naršyklėje!
16 santykiai: Alfa dalelė, Atomo branduolys, Beta skilimas, Cheminis elementas, Elektromagnetinė banga, Elektronas, Elementarioji dalelė, Gama spinduliai, Helis, Izotopas, Mutacija, Neutronas, Pozitronas, Pusėjimo trukmė, Tikimybė, Vandenilis.
Alfa dalelė
Alfa dalelės – helio branduoliai, dalelės (sudarytos iš dviejų neutronų ir protonų), išsviestos iš radioaktyvių atomų branduolių, jiems skylant į lengvesnius.
Nauja!!: Radioaktyvumas ir Alfa dalelė · Žiūrėti daugiau »
Atomo branduolys
kvantinę mechaniką. Iš tiesų kiekvienas nukleonas turi keletą padėčių vienų metu. Atomo branduolys – tankus regionas atomo centre, sudarytas iš protonų ir neutronų.
Nauja!!: Radioaktyvumas ir Atomo branduolys · Žiūrėti daugiau »
Beta skilimas
Beta skilimas – radioaktyvus skilimas, kurio metu išspinduliuojama beta dalelė (elektronas arba pozitronas).
Nauja!!: Radioaktyvumas ir Beta skilimas · Žiūrėti daugiau »
Cheminis elementas
Cheminis elementas – tai cheminiais metodais nesuskaidoma medžiaga.
Nauja!!: Radioaktyvumas ir Cheminis elementas · Žiūrėti daugiau »
Elektromagnetinė banga
Šviesa kaip elektromagnetinė banga. ''E'' ir ''M'' – elektrinio ir magnetinio laukų amplitudės, ''λ'' – bangos ilgis. Elektromagnetinių bangų spektras. Elektromagnetinė banga yra sklindantis erdvėje ir laike bei save palaikantis elektrinio ir magnetinio laukų trikdys.
Nauja!!: Radioaktyvumas ir Elektromagnetinė banga · Žiūrėti daugiau »
Elektronas
Elektronas (e−) – stabili elementarioji dalelė, turinti neigiamą krūvį (-1,6022·10-19 C) ir 9,1094·10-31 kg arba 0,0005486 a.m.v masę.
Nauja!!: Radioaktyvumas ir Elektronas · Žiūrėti daugiau »
Elementarioji dalelė
Elementarioji dalelė arba fundamentalioji dalelė – tai dalelė, kuri yra laikoma neturinti vidinės struktūros; t. y., nėra žinoma, kad ji būtų sudaryta iš smulkesnių dalelių.
Nauja!!: Radioaktyvumas ir Elementarioji dalelė · Žiūrėti daugiau »
Gama spinduliai
Gama spinduliuotė, sklindanti iš atomo branduolio. Gama spinduliai (γ spinduliai) yra elektromagnetinės bangos, kurių bangos ilgis trumpesnis negu 0,01 nm (3\cdot 10^ Hz), o fotonų energija >100 keV.
Nauja!!: Radioaktyvumas ir Gama spinduliai · Žiūrėti daugiau »
Helis
Helio atomas Helis – bespalvis, bekvapis ir beskonis cheminis elementas, priklausantis inertinių dujų grupei.
Nauja!!: Radioaktyvumas ir Helis · Žiūrėti daugiau »
Izotopas
Izotopai – cheminių elementų atmainos, turinčios vienodą branduolio krūvį, bet skirtingą atominę masę.
Nauja!!: Radioaktyvumas ir Izotopas · Žiūrėti daugiau »
Mutacija
Mutacija ('pa(si)keitimas, permaina') – tai genetinės medžiagos pokytis.
Nauja!!: Radioaktyvumas ir Mutacija · Žiūrėti daugiau »
Neutronas
Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitroną arba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitroną arba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutriną ir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimą arba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimą Džeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.
Nauja!!: Radioaktyvumas ir Neutronas · Žiūrėti daugiau »
Pozitronas
Pozitronas, e+ – elektrono antidalelė su teigiamu krūviu ir sukiniu 1/2.
Nauja!!: Radioaktyvumas ir Pozitronas · Žiūrėti daugiau »
Pusėjimo trukmė
Pusėjimo trukmė tai yra laikas t½, per kurį medžiagą sudarančių dalelių kiekis sumažėja perpus.
Nauja!!: Radioaktyvumas ir Pusėjimo trukmė · Žiūrėti daugiau »
Tikimybė
Tikimybė – tam tikro nepastovaus įvykio tikėtinumas.
Nauja!!: Radioaktyvumas ir Tikimybė · Žiūrėti daugiau »
Vandenilis
Vandenilis – cheminis elementas periodinėje elementų lentelėje, žymimas H. Vandenilio atominis skaičius – 1, tai pats lengviausias ir labiausiai paplitęs elementas visatoje.
Nauja!!: Radioaktyvumas ir Vandenilis · Žiūrėti daugiau »
Nukreipimus čia:
Radioaktyvus, Radioaktyvus skilimas, Radioaktyvusis skilimas.
