8 santykiai: Diakritiniai ženklai, Graikų raštas, Kirilica, Lietuvių kalba, Lotynų abėcėlė, Priegaidė, Tildė, Visuotinė lietuvių enciklopedija.
Diakritiniai ženklai
Diakritiniai ženklai (diakritikós – „skiriamasis“) – prie fonogramų pridedami ženkleliai – taškeliai, brūkšneliai, kabliukai ir pan., kurie žymi ypatingątarimąarba kirčiavimąnuo kitų panašių žodžių.
Nauja!!: Cirkumfleksas ir Diakritiniai ženklai · Žiūrėti daugiau »
Graikų raštas
Graikiška abėcėlė ant vazos Graikų raštas – 24 ženklų abėcėlė.
Nauja!!: Cirkumfleksas ir Graikų raštas · Žiūrėti daugiau »
Kirilica
Kirilica, taip pat kirilika.
Nauja!!: Cirkumfleksas ir Kirilica · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Nauja!!: Cirkumfleksas ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lotynų abėcėlė
Lotynų abėcėlė – plačiausiai paplitusi abėcėlinė rašto sistema pasaulyje.
Nauja!!: Cirkumfleksas ir Lotynų abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
Priegaidė
Priegaidė, arba muzikinis kirtis − kalbotyros terminas, reiškiantis žodžio arba frazės intonavimo būdą, kai kinta tariamų kirčiuoto skiemens dalių (morų) garso aukštis.
Nauja!!: Cirkumfleksas ir Priegaidė · Žiūrėti daugiau »
Tildė
Tildė (~) – tipografinis ženklas, kuris gali būti rašomas tiek vienas, tiek ir virš kito ženklo (raidės).
Nauja!!: Cirkumfleksas ir Tildė · Žiūrėti daugiau »
Visuotinė lietuvių enciklopedija
Visuotinė lietuvių enciklopedija Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) – Mokslo ir enciklopedijų leidyklos nuo 2001 m.
Nauja!!: Cirkumfleksas ir Visuotinė lietuvių enciklopedija · Žiūrėti daugiau »