Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Parsisiųsti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Romėnų teisė

Indeksas Romėnų teisė

San Vitale bažnyčia, Ravena, Italija) Romėnų teisė – teisė, Antikos laikais galiojusi Romoje bei vėliau visoje Romos imperijoje.

23 santykiai: Antika, Civilinės teisės sąvadas, Civilinis kodeksas, Dvylikos lentelių įstatymai, Europa, Justinianas I, Kodifikacija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos teisė, Mozaika, Pandektistika, Pandektos, Ravena, Roma, Romos imperija, San Vitale bazilika, Teisė, Vakarų Europa, Viduramžiai, 1050 m., 1900 m., 529 m., 534 m..

Antika

Antika (Kai kurie istorikai antikos pabaiga laiko Platono akademijos Atėnuose uždarymą529 m. Antikos terminąXVIII a. pasiūlė vokiečių scholastas Kristopas Keleris. Senovės graikų kultūra kartu su kai kuriomis senovės Artimųjų Rytų įtakomis buvo Europos meno, filosofijos, visuomenės ir švietimo pagrindas iki pat Romos imperijos laikotarpio. Romėnai šiąkultūrąišsaugojo, mėgdžiojo ir skleidė Europoje, kol patys galėjo su ja konkuruoti, o klasikinis pasaulis ėmė kalbėti ne tik graikiškai, bet ir lotyniškai. Šis graikų-romėnų kultūros pamatas turėjo didžiulę įtakąšiuolaikinio pasaulio kalbai, politikai, teisei, švietimo sistemoms, filosofijai, mokslui, karybai, poezijai, istoriografijai, etikai, retorikai, menui ir architektūrai. Išlikę klasikinės kultūros fragmentai lėmė XIV a. prasidėjusį atgimimą, kuris vėliau imtas vadinti Renesansu, o XVIII ir XIX a. vyko įvairūs neoklasicizmo atgimimai.

Nauja!!: Romėnų teisė ir Antika · Žiūrėti daugiau »

Civilinės teisės sąvadas

CORPUS IURIS CIVILIS ROMANI. Institucijos ir Digestai. Išleido ''Gothofredus'', 1583 m. Pirmosios dalies (Institucijos-Digestai) viršelis. 1889 m., Barselona Civilinės teisės sąvadas (CIC) – teisės sąvadas, kurtas 528–534 m.

Nauja!!: Romėnų teisė ir Civilinės teisės sąvadas · Žiūrėti daugiau »

Civilinis kodeksas

Civilinės teisės sąvadas. 1583 m. leidimas Civilinis kodeksas ('sąvadas'), civilinis teisynas – civilinės teisės sąvadas, civilines teisines normas kodifikuojantis (sisteminantis) teisės aktas (įstatymas).

Nauja!!: Romėnų teisė ir Civilinis kodeksas · Žiūrėti daugiau »

Dvylikos lentelių įstatymai

Dvylikos lentelių įstatymai – 451–450 m. pr.

Nauja!!: Romėnų teisė ir Dvylikos lentelių įstatymai · Žiūrėti daugiau »

Europa

Europa – viena iš pasaulio dalių, kartu su Azija sudaranti Eurazijos žemyną.

Nauja!!: Romėnų teisė ir Europa · Žiūrėti daugiau »

Justinianas I

Justinianas (taip pat Justinianas I ir Justinianas I Didysis; lot.: Flavius Petrus Sabbatius Justinianus, graik.: Φλάβιος Πέτρος Σαββάτιος Ιουστινιανός; 482 m. gegužės 11 d. Tauresiume – 565 m. lapkričio 14 d. Konstantinopolyje) – Rytų Romos imperijos imperatorius, valdęs nuo 527 m. iki savo mirties 565 m. Stačiatikių bažnyčia jį laiko šventuoju Justinianu Imperatoriumi.

Nauja!!: Romėnų teisė ir Justinianas I · Žiūrėti daugiau »

Kodifikacija

III Lietuvos Statutas Kodifikacija – teisės normų sisteminimo būdas, tam tikrąteisinių santykių sritį reguliuojančias normas susisteminus apibendrinant, įtvirtinant viename teisės akte (teisyne).

Nauja!!: Romėnų teisė ir Kodifikacija · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Nauja!!: Romėnų teisė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos teisė

Lietuvos Statutai (1529, 1566 ir 1588 m.) Į lietuvių kalbąišversta Gegužės 3-osios Konstitucija Lietuvos Respublikos teisė – Lietuvos teisinės sistemos dalis, norminė LR teisinės sistemos posistemė.

Nauja!!: Romėnų teisė ir Lietuvos teisė · Žiūrėti daugiau »

Mozaika

XII a. mozaika Mozaika (iš – pašvęsta mūzoms) – tai piešinys ar paveikslas, kai vaizdas kuriamas iš įvairių medžiagų (keramikos, akmens, metalo, medžio) panašios formos ir tekstūros gabaliukų.

Nauja!!: Romėnų teisė ir Mozaika · Žiūrėti daugiau »

Pandektistika

Digestai. Pandektų tyrimai pagrindė naująteisės mokslo šaką – pandektistika Pandektistika (pandektotyra; gr. ir  – visa apimantis) – teisės mokslo šaka, išplėtota Vokietijoje, pradžioje tyrusi romėnų teisęs palikimą(pandektas).

Nauja!!: Romėnų teisė ir Pandektistika · Žiūrėti daugiau »

Pandektos

''Index omnium legum et paragraphorum quae in Pandectis, Codice et Instit. continentur per literas''. 1571 m. ''Digestorum, seu Pandectarum libri quinquaginta''. 1581 m. Pandektos (gr. ir - "visa apimantis"), digestai (- "sutvarkyta") - romėnų teisininkų rinkiniai, romėnų teisės kodifikacijos (Corpus iuris civilis) sudėtinė dalis.

Nauja!!: Romėnų teisė ir Pandektos · Žiūrėti daugiau »

Ravena

Ravena – miestas Emilijoje-Romanijoje (šiaurės Italija), prie Adrijos jūros; provincijos centras.

Nauja!!: Romėnų teisė ir Ravena · Žiūrėti daugiau »

Roma

Roma – Italijos sostinė (nuo 1870 m.) ir didžiausias miestas, esantis šalies centrinėje dalyje prie Tibro upės.

Nauja!!: Romėnų teisė ir Roma · Žiūrėti daugiau »

Romos imperija

Romos imperija – Senovės Romos valstybė po 27 m. pr. m. e., kai Gajui Oktavianui Senatas suteikė Augusto (Augustus – garbusis) titulą.

Nauja!!: Romėnų teisė ir Romos imperija · Žiūrėti daugiau »

San Vitale bazilika

San Vitale bazilika Bazilikos planas San Vitale bazilika (Šv. Vitalijaus bazilika) − VI a. bažnyčia Ravenos mieste Italijoje.

Nauja!!: Romėnų teisė ir San Vitale bazilika · Žiūrėti daugiau »

Teisė

teisingumo deivė Teisė – teisingumo nustatymo ir užtikrinimo priemonės.

Nauja!!: Romėnų teisė ir Teisė · Žiūrėti daugiau »

Vakarų Europa

Vakarų Europa Vakarų Europa − vienas iš kelių geografinių ir politinių Europos regionų.

Nauja!!: Romėnų teisė ir Vakarų Europa · Žiūrėti daugiau »

Viduramžiai

Karkasonas – viduramžių miestas ir vynuogynas Viduramžiai – istorinė Europos istorijos epocha, datuojama tarp Antikos ir Naujųjų laikų.

Nauja!!: Romėnų teisė ir Viduramžiai · Žiūrėti daugiau »

1050 m.

1050 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Romėnų teisė ir 1050 m. · Žiūrėti daugiau »

1900 m.

1900 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Romėnų teisė ir 1900 m. · Žiūrėti daugiau »

529 m.

529 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Romėnų teisė ir 529 m. · Žiūrėti daugiau »

534 m.

534 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Romėnų teisė ir 534 m. · Žiūrėti daugiau »

Nukreipimus čia:

Romos teisė.

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »