Turinys
24 santykiai: Altarija, Alytus, Antanas Žmuidzinavičius, Šventorius, Halė, Klasicizmas, Kolona, Liaudies architektūra, Nava, Nemunas, Portikas, Rumbonių koplyčia, Rumbonys, Varpinė, Vikaras, 1741 m., 1742 m., 1745 m., 1795 m., 1823 m., 1863 m., 1895 m., 1913 m., 1922 m..
Altarija
Altarija – kunigo altaristos, nebegalinčio dirbti pastoracinio darbo ir gyvenančio „iš altoriaus“, t. y. iš tikinčiųjų aukų už religinius patarnavimus, namai, ūkis.
Peržiūrėti Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčia ir Altarija
Alytus
Alytus – didžiausias pietų Lietuvos, šeštas pagal dydį šalies miestas.
Peržiūrėti Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčia ir Alytus
Antanas Žmuidzinavičius
Antanas (Martynas) Žmuidzinavičius (1876 m. spalio 31 d. Seirijai – 1966 m. rugpjūčio 9 d. Kaunas) – Lietuvos dailininkas, kolekcionierius, visuomenės veikėjas.
Peržiūrėti Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčia ir Antanas Žmuidzinavičius
Šventorius
Bažnyčios šventorius Šventorius – teritorija aplink šventovę, bažnyčiąar koplyčią.
Peržiūrėti Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčia ir Šventorius
Halė
Halė (oficialus pavadinimas Halė prie Zalės) – miestas Vokietijoje, Saksonijos-Anhalto žemėje.
Peržiūrėti Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčia ir Halė
Klasicizmas
„Poeto įkvėpimas“ (1630). Autorius Nikola Pusenas. Klasicizmas ( – geriausias, pavyzdinis) – XVII a.–XIX a. I pusės Vakarų Europos literatūros ir meno epocha.
Peržiūrėti Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčia ir Klasicizmas
Kolona
Kolonos skirtingais pagrindais ir kapiteliais (Paduja) '''1''' - antablementas '''2''' - kolona '''3''' - karnizas '''4''' - frizas '''5''' - architravas arba epistylis '''6''' - kapitelis (sudarytas iš abako ir voliutų) '''7''' - stiebas '''8''' - bazė '''9''' - stilobatas '''10''' - stereobatas Kolona architektūroje vadinamas konstrukcinis elementas, jungiantis statinio pagrindąir virš jos esančias dalis.
Peržiūrėti Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčia ir Kolona
Liaudies architektūra
Lesoto liaudies architektūra Lietuvos liaudies architektūra Liaudies architektūra – liaudies meno šaka, savamokslių vietinių meistrų statomos gyvenvietės, gyvenamieji, ūkiniai, gamybiniai, sakraliniai, visuomeniniai pastatai, smulkiosios architektūros statiniai, jų kompleksai.
Peržiūrėti Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčia ir Liaudies architektūra
Nava
Ankstyvojo renesanso architektūros nava (Florencijos Šv. Lauryno bazilika) Nava (– „laivas“) – kulto pastato vidaus erdvės dalis, esanti tarp presbiterijos ir kruchtos (bobinčiaus).
Peržiūrėti Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčia ir Nava
Nemunas
Nemunas žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.
Peržiūrėti Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčia ir Nemunas
Portikas
Panteono portikas Portikas – pastato dalis; atviras prieangis su kolonomis.
Peržiūrėti Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčia ir Portikas
Rumbonių koplyčia
Rumbonių koplyčia – mauzoliejinė Pilchovskių šeimos koplyčia, esanti Alytaus rajone, Rumbonių kaime, 8 km į šiaurę nuo Alytaus, 1,2 km į vakarus nuo kelio.
Peržiūrėti Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčia ir Rumbonių koplyčia
Rumbonys
Rumbonys – kaimas Alytaus rajono savivaldybėje, 8 km į šiaurę nuo Alytaus, kiek į rytus nuo Praniūnų, kairiajame Nemuno krante.
Peržiūrėti Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčia ir Rumbonys
Varpinė
Vilniaus katedros varpinė Renavo bažnyčios varpinė Pikelių bažnyčios varpinė Medinė Sedos varpinė Pievėnų bažnyčios varpinė Ukrinų bažnyčios varpinė Giedraičių bažnyčios varpinė Pakarpatu vaivadijoje, Lenkija (1817 m.) Šiuolaikinė varpinė, Vinycia, Ukraina (1996 m.) Varpinė – statinys, kurio viršuje yra varpas.
Peržiūrėti Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčia ir Varpinė
Vikaras
Vikaras ('atstovas, padėjėjas') – dvasininkas, tam tikroje bendruomenėje atliekantis pagalbininko funkcijas.
Peržiūrėti Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčia ir Vikaras
1741 m.
1741 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčia ir 1741 m.
1742 m.
1742 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčia ir 1742 m.
1745 m.
1745 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčia ir 1745 m.
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčia ir 1795 m.
1823 m.
1823 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčia ir 1823 m.
1863 m.
1863 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčia ir 1863 m.
1895 m.
1895 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčia ir 1895 m.
1913 m.
1913 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčia ir 1913 m.
1922 m.
1922 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčia ir 1922 m.
Taip pat žinomas kaip Rumbonių bažnyčia, Rumbonių Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia.