Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Rytų Lietuvos pilkapių kultūra

Indeksas Rytų Lietuvos pilkapių kultūra

Rytų Lietuvos pilkapių kultūra – lietuvių gentims priskiriama geležies amžiaus archeologinė kultūra.

23 santykiai: Aleksiejus Luchtanas, Anykščių rajono savivaldybė, Archeologinė kultūra, Brūkšniuotosios keramikos kultūra, Geležies amžius, Grublėtoji keramika, III amžius, IV amžius, Jakšiškio pilkapynas, Jotvingiai, Kultūrinis sluoksnis, Lietuviai, Narutis, Nemunas, Neris, Piliakalnis, Pilkapis, Pilkapynas, Svierys, Tušemlios kultūra, Vakarų baltų pilkapių kultūra, Valstybės siena, XII amžius.

Aleksiejus Luchtanas

Aleksiejus Luchtanas (g. 1956 m. balandžio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos archeologas, Vilniaus universiteto profesorius.

Nauja!!: Rytų Lietuvos pilkapių kultūra ir Aleksiejus Luchtanas · Žiūrėti daugiau »

Anykščių rajono savivaldybė

Anykščių rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje.

Nauja!!: Rytų Lietuvos pilkapių kultūra ir Anykščių rajono savivaldybė · Žiūrėti daugiau »

Archeologinė kultūra

Archeologinė kultūra – tam tikros teritorijos ir laikotarpio vienarūšių archeologinių radinių, statinių, ritualų (laidojimo papročių) kompleksas.

Nauja!!: Rytų Lietuvos pilkapių kultūra ir Archeologinė kultūra · Žiūrėti daugiau »

Brūkšniuotosios keramikos kultūra

Brūkšniuotosios keramikos kultūra – susiformavusi vėlyvojo bronzos amžiaus pabaigoje, ankstyvojo geležies amžiaus bei romėniškojo laikotarpio pradžios (III a.) archeologinė kultūra.

Nauja!!: Rytų Lietuvos pilkapių kultūra ir Brūkšniuotosios keramikos kultūra · Žiūrėti daugiau »

Geležies amžius

Geležies amžiaus ginklai ir papuošalai Geležies amžius – priešistorinis archeologinis laikotarpis, kuris pagal trijų periodų sistemąeina po akmens ir bronzos amžių.

Nauja!!: Rytų Lietuvos pilkapių kultūra ir Geležies amžius · Žiūrėti daugiau »

Grublėtoji keramika

Grublėtoji keramika – degto molio lipdyta keramika grublėtu paviršiumi.

Nauja!!: Rytų Lietuvos pilkapių kultūra ir Grublėtoji keramika · Žiūrėti daugiau »

III amžius

Trečiasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 300 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Rytų Lietuvos pilkapių kultūra ir III amžius · Žiūrėti daugiau »

IV amžius

Ketvirtasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 400 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Rytų Lietuvos pilkapių kultūra ir IV amžius · Žiūrėti daugiau »

Jakšiškio pilkapynas

Jakšiškio pilkapynas – pilkapynas Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Jakšiškio kaimo (Kavarsko seniūnija).

Nauja!!: Rytų Lietuvos pilkapių kultūra ir Jakšiškio pilkapynas · Žiūrėti daugiau »

Jotvingiai

Prūsų ir jotvingių gentys XIII a. pagal H. Lovmianskį Jotvingių pilkapio draustinis netoli Suvalkų Jotvingiai (dar vadinti sūduviais, poleksėnais) – baltų genčių grupė, gyvenusi dabartinėje Lenkijos Palenkės vaivadijoje, dalyje Vakarų Baltarusijos ir pietvakarinėje Dzūkijos dalyje.

Nauja!!: Rytų Lietuvos pilkapių kultūra ir Jotvingiai · Žiūrėti daugiau »

Kultūrinis sluoksnis

Kultūrinis sluoksnis – žemės sluoksnis, kuriame aptinkama žmogaus veiklos pėdsakų.

Nauja!!: Rytų Lietuvos pilkapių kultūra ir Kultūrinis sluoksnis · Žiūrėti daugiau »

Lietuviai

Lietuviai – Europos tauta.

Nauja!!: Rytų Lietuvos pilkapių kultūra ir Lietuviai · Žiūrėti daugiau »

Narutis

Narutis (arba Naročius) – ežeras šiaurės vakarų Baltarusijoje (didžiausias šalyje), Minsko srityje, Medilo rajone.

Nauja!!: Rytų Lietuvos pilkapių kultūra ir Narutis · Žiūrėti daugiau »

Nemunas

Nemunas žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.

Nauja!!: Rytų Lietuvos pilkapių kultūra ir Nemunas · Žiūrėti daugiau »

Neris

Neris arba Vilija – antroji pagal ilgį Lietuvos upė; Nemuno dešinysis, didžiausias intakas.

Nauja!!: Rytų Lietuvos pilkapių kultūra ir Neris · Žiūrėti daugiau »

Piliakalnis

Daubarių piliakalnis Migonių piliakalnis Merkinės piliakalnis Pìliakalnis (pilies kalnas) – tai kalva, kalnas, kur stovi ar stovėjo pilis, pilies kalnas.

Nauja!!: Rytų Lietuvos pilkapių kultūra ir Piliakalnis · Žiūrėti daugiau »

Pilkapis

Pilkapis. Karmazinų pilkapynas Salako akmenį Pilkapis, pilkapiai, „(su)piltas kapas“ – senovės baltų ir kitų pasaulio tautų laidojimo vieta.

Nauja!!: Rytų Lietuvos pilkapių kultūra ir Pilkapis · Žiūrėti daugiau »

Pilkapynas

Švedijoje. Anksčiau jį sudarė 2000 - 3000 pilkapių, bet dabar tėra išlikę tik maždaug 250 pilkapių. Pilkapynas – greta esančių pilkapių visuma.

Nauja!!: Rytų Lietuvos pilkapių kultūra ir Pilkapynas · Žiūrėti daugiau »

Svierys

Svierys – ežeras Baltarusijos šiaurės vakaruose, Medilo ir Smurgainių rajonų paribyje, Strėčios upės baseine.

Nauja!!: Rytų Lietuvos pilkapių kultūra ir Svierys · Žiūrėti daugiau »

Tušemlios kultūra

Tušemlios kultūra arba Bancerovo-Tušemlios kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, VI a. – VIII a. paplitusi Aukštutinėje Padnieprėje, Aukštutinėje Panemunėje, palei Dauguvos aukštupį ir vidurupį.

Nauja!!: Rytų Lietuvos pilkapių kultūra ir Tušemlios kultūra · Žiūrėti daugiau »

Vakarų baltų pilkapių kultūra

Vakarų baltų pilkapių kultūra – vėlyvojo bronzos amžiaus archeologinė kultūra, paplitusi siaurame Baltijos pajūrio ruože – nuo Sembos iki Kuršo.

Nauja!!: Rytų Lietuvos pilkapių kultūra ir Vakarų baltų pilkapių kultūra · Žiūrėti daugiau »

Valstybės siena

Šveicarijos valstybes Lietuvos–Latvijos valstybės sienąžymintys stulpai (už upės – Latvijos sienos riboženklis) Vištyčio ežere Žagarės pasienio perėjimo punktas į Latviją1924 m. rugpjūčio 20 d. Valstybės siena – linijos, sudarančios valstybės teritorijos ribas sausumoje, vidaus vandenyse, žemės gelmėje ir oro erdvėje.

Nauja!!: Rytų Lietuvos pilkapių kultūra ir Valstybės siena · Žiūrėti daugiau »

XII amžius

Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Rytų Lietuvos pilkapių kultūra ir XII amžius · Žiūrėti daugiau »

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »