45 santykiai: Algirdas Matulevičius, Šešupė, Švitrigaila, Žemaitija, Bebras (upė), Dainava (baltų žemė), Didysis kunigaikštis, Didysis Naugardas, Dubysa, Edvardas Gudavičius, Jogaila, Jonas Posilgė, Karalius, Klaipėda, Konradas fon Jungingenas, Kristmemelis, Lenkijos karalystė, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Maskva, Maskvos didžioji kunigaikštystė, Narevas, Nemunas, Nevėžis, Pskovas, Raudondvaris, Senvagė, Seredžiaus II piliakalnis, Skirsnemunė, Spalio 12, Sutartis, Talkotas, Vilniaus-Radomo sutartis, Vokiečių kalba, Vokiečių ordinas, Vorsklos mūšis, Vytautas Didysis, Vytautas Urbanavičius (1935), 1398 m., 1399 m., 1400 m., 1401 m., 1406 m., 1407 m., 1409 m., 1410 m..
Algirdas Matulevičius
Algirdas Matulevičius (g. 1939 m. sausio 10 d. Giedraičiuose) – Lietuvos istorikas, enciklopedininkas, Mažosios Lietuvos istorijos ir lietuvių tautinio atgimimo spaudos tyrinėtojas.
Nauja!!: Salyno sutartis ir Algirdas Matulevičius · Žiūrėti daugiau »
Šešupė
Šešupė Lietuvos žemėlapyje Šešupė ties Pilviškiais Šešupės baseinas Šešupė (arba Ostfluss) – upė, tekanti Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities teritorija; kairysis Nemuno intakas.
Nauja!!: Salyno sutartis ir Šešupė · Žiūrėti daugiau »
Švitrigaila
Boleslovas Švitrigaila (rašytiniuose šaltiniuose Svidryhajła, Świdrygiełło, Svitrigaylo, Svidrigailo, Swidrigailo, Boleslau Switrigail, g. apie 1370 m. – 1452 m. vasario 10 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1430–1432 m.). Lietuvos politikoje aktyviai reiškėsi nuo XIV a. paskutiniojo dešimtmečio iki savo mirties.
Nauja!!: Salyno sutartis ir Švitrigaila · Žiūrėti daugiau »
Žemaitija
Žemaitija (anksčiau tiesiog Žemaičiai) – Lietuvos etnografinis regionas, taip pat geografinis ir istorinis regionas.
Nauja!!: Salyno sutartis ir Žemaitija · Žiūrėti daugiau »
Bebras (upė)
Bebras – upė šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje; Narevo dešinysis intakas.
Nauja!!: Salyno sutartis ir Bebras (upė) · Žiūrėti daugiau »
Dainava (baltų žemė)
Dainava (dar vadinama Jotva, Sūduva, Poleksija) (prūs. ir jotv. Sūdawa,,,, senąja) – Europos istorinis regionas, kuriame iki XIII a.-XIV a. gyveno baltų gentys: jotvingiai, sūduviai, dainuviai ir poleksėnai.
Nauja!!: Salyno sutartis ir Dainava (baltų žemė) · Žiūrėti daugiau »
Didysis kunigaikštis
Didysis kunigaikštis (sen. liet. – kunigų kunigas, didysis kunigas, kunigaikštis; rusėnų k. velikij kniaz) – valdovo titulas.
Nauja!!: Salyno sutartis ir Didysis kunigaikštis · Žiūrėti daugiau »
Didysis Naugardas
Didysis Naugardas (iki 1999 m. Naugardas arba Novgorodas;; sen.gr: Νεμογαρδαϛ (Nemogardas) – miestas vakarų Rusijoje, prie Volchovo upės, netoli Ilmenio ežero. Srities administracinis centras, taip pat verslo ir pramonės centras. Regione išvystytas žemės ūkis. Pramonė: žemės ūkio, trąšų, maisto, baldų, porceliano. Mieste išlikę ankstyvosios rusų architektūros paminklų – paminėtini kremlius (tvirtovė) ir Šv. Sofijos soboras (abu iš XI a.).
Nauja!!: Salyno sutartis ir Didysis Naugardas · Žiūrėti daugiau »
Dubysa
Dubysa Lietuvos žemėlapyje Dubysos baseinas Dubysa – upė Vidurio Lietuvoje, tekanti Žemaitijoje; Nemuno dešinysis intakas.
Nauja!!: Salyno sutartis ir Dubysa · Žiūrėti daugiau »
Edvardas Gudavičius
Edvardas Gudavičius (1929 m. rugsėjo 6 d. Kaune – 2020 m. sausio 27 d. Vilniuje) – istorikas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras.
Nauja!!: Salyno sutartis ir Edvardas Gudavičius · Žiūrėti daugiau »
Jogaila
Jogaila (1352 m. – 1434 m. birželio 1 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1401), taip pat tituluotas „Rusios valdovu ir tėvoniu“, ir Lenkijos karalius (1386–1434) Vladislovas II Jogaila.
Nauja!!: Salyno sutartis ir Jogaila · Žiūrėti daugiau »
Jonas Posilgė
Jonas Posilgė – kunigas, „Prūsijos žemės kronikos“ autorius.
Nauja!!: Salyno sutartis ir Jonas Posilgė · Žiūrėti daugiau »
Karalius
Karalius – labiausiai paplitęs vyriškas monarcho titulas.
Nauja!!: Salyno sutartis ir Karalius · Žiūrėti daugiau »
Klaipėda
Klaipėda – trečias pagal gyventojų skaičių ir plotąLietuvos miestas, įsikūręs Vakarų Lietuvoje, Pajūrio žemumoje, ties Kuršių marių ir Baltijos jūros santakos vieta.
Nauja!!: Salyno sutartis ir Klaipėda · Žiūrėti daugiau »
Konradas fon Jungingenas
Konradas fon Jungingenas (g. apie 1355 m. Jungingenas prie Hešingeno, Aukštutinė Švabija – 1407 m. kovo 30 d. Marienburgas) – Vokiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, 25-asis Vokiečių ordino magistras.
Nauja!!: Salyno sutartis ir Konradas fon Jungingenas · Žiūrėti daugiau »
Kristmemelis
Kristmemelio sutarties (1431 m.) tekstas Kristmemelis arba Kirsmemelis – Vokiečių ordino pilis, pastatyta 1313 m. pavasarį Nemuno dešiniajame krante, greičiausiai apie 1,5 km į pietryčių nuo dab.
Nauja!!: Salyno sutartis ir Kristmemelis · Žiūrėti daugiau »
Lenkijos karalystė
Lenkijos karalystė (tam tikrais etapais vadinta Lenkijos kunigaikštyste) – istorinė valstybė dabartinės Lenkijos ir aplinkinių šalių teritorijoje, egzistavusi nuo XI a. I pusės iki XVI a. vidurio.
Nauja!!: Salyno sutartis ir Lenkijos karalystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Salyno sutartis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Maskva
Maskva – Rusijos Federacijos sostinė, vienas iš trijų šalies federalinių miestų bei Centrinės federalinės apygardos ir Maskvos srities administracinis centras.
Nauja!!: Salyno sutartis ir Maskva · Žiūrėti daugiau »
Maskvos didžioji kunigaikštystė
Maskvos didžioji kunigaikštystė – XIV–XVI a. pr.
Nauja!!: Salyno sutartis ir Maskvos didžioji kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Narevas
Prie Lomžos miesto Prie Drozdovo kaimo Ostrolenkos mieste Prie Biendziugos kaimo Šalia Tikocino bažnyčios Šalia Suražo bažnyčios Ostrolenkos mieste Šalia Gura Strenkovos kaimo Narevas įteka į VysląSiemianovskių ežeras Narevas, Narvė arba Naura – upė Baltarusijos vakaruose ir Lenkijos šiaurės rytuose; dešinysis Vyslos intakas (tačiau dalyje šaltinių nurodoma kaip Vakarinio Bugo intakas).
Nauja!!: Salyno sutartis ir Narevas · Žiūrėti daugiau »
Nemunas
Nemunas žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.
Nauja!!: Salyno sutartis ir Nemunas · Žiūrėti daugiau »
Nevėžis
Nevėžis – vidurio Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas.
Nauja!!: Salyno sutartis ir Nevėžis · Žiūrėti daugiau »
Pskovas
Pskovas – miestas šiaurės vakarų Rusijoje, prie Velikajos upės.
Nauja!!: Salyno sutartis ir Pskovas · Žiūrėti daugiau »
Raudondvaris
Raudondvaris – kaimas Kauno rajone, abipus kelio, šalia Nemuno ir Nevėžio santakos, aukštutinėje Nevėžio terasoje (dešiniajame krante).
Nauja!!: Salyno sutartis ir Raudondvaris · Žiūrėti daugiau »
Senvagė
Senvaginis ežerėlis šalia Nevėžio (Kėdainių rajonas) Šventosios upės senvagėje Senvagė, senvaginis ežeras – nedidelių, kilpos formos ežerų tipas, būdingas plokščiose lygumose.
Nauja!!: Salyno sutartis ir Senvagė · Žiūrėti daugiau »
Seredžiaus II piliakalnis
Seredžiaus II piliakalnis (Palocėliai, Seredžiaus piliavietė) – piliakalnis (A1936) Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Seredžiaus pietinėje dalyje, Seredžiaus seniūnija.
Nauja!!: Salyno sutartis ir Seredžiaus II piliakalnis · Žiūrėti daugiau »
Skirsnemunė
Skirsnemunė – kaimas Jurbarko rajono savivaldybėje, 9 km į rytus nuo Jurbarko, dešiniajame Nemuno krante, prie kelio.
Nauja!!: Salyno sutartis ir Skirsnemunė · Žiūrėti daugiau »
Spalio 12
Spalio 12 yra 285-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 286-a).
Nauja!!: Salyno sutartis ir Spalio 12 · Žiūrėti daugiau »
Sutartis
Sutartis, kontraktas – 2 ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.
Nauja!!: Salyno sutartis ir Sutartis · Žiūrėti daugiau »
Talkotas
Talkotas – upelis Jurbarko rajone, Nemuno dešinysis intakas, žemupyje iš pietryčių juosiantis Skirsnemunę.
Nauja!!: Salyno sutartis ir Talkotas · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus-Radomo sutartis
Lietuvos ir Lenkijos teritorijos sutarties pasirašymo metu. Vilniaus-Radomo sutartis – Vytauto ir Lietuvos bajorų Vilniuje (ištikimybės Lenkijos karalystei įsipareigojimas) bei Lenkijos bajorų Radome (Lietuvos rėmimo ir karaliaus bendro rinkimo įsipareigojimas) aktai, pasirašyti 1401 m.
Nauja!!: Salyno sutartis ir Vilniaus-Radomo sutartis · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Nauja!!: Salyno sutartis ir Vokiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Nauja!!: Salyno sutartis ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »
Vorsklos mūšis
Vorsklos mūšis – vienas iš didžiausių ir kruviniausių viduramžių Rytų Europos mūšių.
Nauja!!: Salyno sutartis ir Vorsklos mūšis · Žiūrėti daugiau »
Vytautas Didysis
Vytautas Didysis (~1350 m. – 1430 m. spalio 27 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m.
Nauja!!: Salyno sutartis ir Vytautas Didysis · Žiūrėti daugiau »
Vytautas Urbanavičius (1935)
Vytautas Urbanavičius (g. 1935 m. liepos 3 d. Skirsnemunėje) – vienas žymiausių Lietuvos archeologų, žinomas plastinės rekonstrukcijos specialistas, tyrimų organizatorius.
Nauja!!: Salyno sutartis ir Vytautas Urbanavičius (1935) · Žiūrėti daugiau »
1398 m.
1398 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Salyno sutartis ir 1398 m. · Žiūrėti daugiau »
1399 m.
1399 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Salyno sutartis ir 1399 m. · Žiūrėti daugiau »
1400 m.
1400 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Salyno sutartis ir 1400 m. · Žiūrėti daugiau »
1401 m.
1401 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Salyno sutartis ir 1401 m. · Žiūrėti daugiau »
1406 m.
1406 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Salyno sutartis ir 1406 m. · Žiūrėti daugiau »
1407 m.
1407 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Salyno sutartis ir 1407 m. · Žiūrėti daugiau »
1409 m.
1409 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Salyno sutartis ir 1409 m. · Žiūrėti daugiau »
1410 m.
1410 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Salyno sutartis ir 1410 m. · Žiūrėti daugiau »