Greičiau nei naršyklėje!
30 santykiai: Cerera, Egerija, Enėjas, Eneida, Fastai, Frygai, Graikai, Graikų mitologija, Janas, Junona, Jupiteris (mitologija), Kibelė, Kvirinas, Marsas (mitologija), Minerva, Mitas, Mitra (dievas), Nimfa, Numa Pompilijus, Ovidijus, Palai, Panteonas, Ritualas, Roma, Romos respublika, Romulas ir Remas, Saturnas (mitologija), Senovės Roma, Titanomachija, Vesta.
Cerera
Luvre Romėnų mitologijoje Cerera – derlingumo deivė.
Nauja!!: Romėnų mitologija ir Cerera · Žiūrėti daugiau »
Egerija
EgerijaRomėnų mitologijoje Egerija – italikų nimfa, karaliaus Numos Pompilijaus žmona.
Nauja!!: Romėnų mitologija ir Egerija · Žiūrėti daugiau »
Enėjas
„Enėjo pabėgimas iš Trojos“ (aut. Federico Barocci) Enėjas, Graikų mitologijoje, trojėnas, Anchiso ir Afroditės (Romėnų mitologijoje Veneros) sūnus, Homero „Iliados“ ir Vergilijaus „Eneidos“ herojus.
Nauja!!: Romėnų mitologija ir Enėjas · Žiūrėti daugiau »
Eneida
„Eneida“ – romėnų poeto ir rašytojo Vergilijaus 29–19 m. prieš mūsų erąsukurta garsiausia epinė poema.
Nauja!!: Romėnų mitologija ir Eneida · Žiūrėti daugiau »
Fastai
Fastai – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Didžiojo Dobžynevo valsčiuje, Balstogės apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Nauja!!: Romėnų mitologija ir Fastai · Žiūrėti daugiau »
Frygai
Frygai XIX a. pab. knygos iliustracijoje Frygų kariai. VII–VI a. pr. m. e. frygų statinio puošybos fragmento rekonstrukcija Frygai – indoeuropiečių tauta, spėjama, antikiniais laikais gyvenusi Balkanuose, vėliau – Mažojoje Azijoje.
Nauja!!: Romėnų mitologija ir Frygai · Žiūrėti daugiau »
Graikai
Nėra aprašymo.
Nauja!!: Romėnų mitologija ir Graikai · Žiūrėti daugiau »
Graikų mitologija
Graikų mitologija sudaryta iš daugybės pasakojimų apie graikų dievus ir didvyrius.
Nauja!!: Romėnų mitologija ir Graikų mitologija · Žiūrėti daugiau »
Janas
Vatikano muziejuje Jano arka Forum Boarium vietovėje Romėnų mitologijoje Janas – vartų, durų, pradžios ir pabaigos dievas.
Nauja!!: Romėnų mitologija ir Janas · Žiūrėti daugiau »
Junona
Jupiteris ir Junona, ''James Barry'' Romėnų mitologijoje Junona – Jupiterio žmona, dievų motina ir karalienė.
Nauja!!: Romėnų mitologija ir Junona · Žiūrėti daugiau »
Jupiteris (mitologija)
Jupiteris Romėnų mitologijoje Jupiteris – dangaus, dienos šviesos, audros dievas.
Nauja!!: Romėnų mitologija ir Jupiteris (mitologija) · Žiūrėti daugiau »
Kibelė
Kibelė Kibelė – frygiškos kilmės graikų ir romėnų deivė.
Nauja!!: Romėnų mitologija ir Kibelė · Žiūrėti daugiau »
Kvirinas
Romėnų mitologijoje Kvirinas – paslaptingas, sabinų kilmės dievas.
Nauja!!: Romėnų mitologija ir Kvirinas · Žiūrėti daugiau »
Marsas (mitologija)
Bronzinė Marso statula Romėnų mitologijoje Marsas, Mavortas, Marspiteris („tėvas Marsas“) – karo dievas, Junonos ir Jupiterio sūnus.
Nauja!!: Romėnų mitologija ir Marsas (mitologija) · Žiūrėti daugiau »
Minerva
Minerva ir Mūzos Romėnų mitologijoje Minerva – išminties, protingo kariavimo, amatų, verpimo ir audimo, meno ir mokslų deivė.
Nauja!!: Romėnų mitologija ir Minerva · Žiūrėti daugiau »
Mitas
''Prometėjas'' (1868 m., aut. Gustave Moreau) Mitas ( 'pasakojimas, padavimas') − kolektyvinis liaudies vaizduotės kūrinys, kuriame per konkrečius personažus (kultūrinis herojus, triksteris) ir dievybes (antropomorfinės, polimorfinės) apibendrintai atspindima tikrovė.
Nauja!!: Romėnų mitologija ir Mitas · Žiūrėti daugiau »
Mitra (dievas)
Mitra iranėnų mene (kairėje, su spinduliais). Karaliaus Ardeširo II investitūra. Komodo laikotarpio dirbinys Mitra – indoiranėnų šviesos, santarvės dievas.
Nauja!!: Romėnų mitologija ir Mitra (dievas) · Žiūrėti daugiau »
Nimfa
Nimfa ('mergaitė, nuotaka, vedybų amžiaus mergina') – graikų ir romėnų mitologijos gamtos dvasia.
Nauja!!: Romėnų mitologija ir Nimfa · Žiūrėti daugiau »
Numa Pompilijus
Anko Marcijaus, ketvirtojo Romos karaliaus bei spėjamo Numos anūko, profiliais averse. Numa Pompilijus (753 m. pr. m. e. balandžio 21 d. – 673 m. pr. m. e.) – pagal legendas buvo antrasis Romos karalius, užėmęs sostąpo Romulo; valdė 717 – 673 m. pr. m. e. Romului mirus, romėnai išrinko sabinąNumąPompilijų miesto karaliumi, kad jis būtų lojalus miesto gyventojams. Plutarchas pasakojo, kad Numa buvo jauniausias iš keturių Pomponijaus sūnų, gimęs Romos įkūrimo dieną(tradiciškai – 753 m. pr. m. e. balandžio 21 d.). Jis gyveno labai asketiškai, jo namuose nebuvo jokios prabangos. Numa buvo vedęs vienintelę sabinų karaliaus Tito Tacijaus (Titus Tatius) dukrąTaciją(Tatia). Po 13 santuokinio gyvenimo metų Tacija mirė. Plutarchas rašė, kad vieni autoriai minėjo, jog jie turėjo tik dukterį Pompiliją(Pompilia), o kiti – kad jis turėjo ir 5 sūnus, iš kurių kilo 5 kilmingųjų šeimos: Treti autoriai manė, kad istorija apie sūnus yra tik mėginimas įsiteikti kilmingųjų šeimoms. Manoma, kad Pompilija, kurios motina buvo pirmoji Numos žmona Tacija arba antroji žmona Lukrecija (Lucretia), ištekėjo už tokio Marcijaus (Marcius), ir jų sūnus vėliau tapo ketvirtuoju Romos karaliumi Anku Marcijumi. 717 m. pr. m. e., netrukus po Romulo mirties, Numai pasiūlė Romos karalystę. Numa pradžioje atsisakė, bet vėliau jo tėvas ir kiti giminaičiai jį įtikino sutikti. Numa vėliau buvo garbinamas už išmintį ir pamaldumą. Legendos pasakoja, kad nimfa Egerija (Egeria) išmokė jį būti išmintigu įstatymkuriu. Parodydamas savo palankumądievas Jupiteris iš dangaus numetė skydąant Palatino kalvos, ir ant to skydo buvo užrašyta pranašystė. Karalius Numa įsakė padaryti dar vienuolika tokių pat skydų, vadintų ancilia. Vadinamuosius šventuosius Jupiterio skydus kiekvienais metais nešdavo žynių salijų eisena. Pagal tradicijąNuma paskelbė kalendoriaus reformą, kuri suderino saulės ir mėnulio kalendorius, ir žynių, vadintų Pontifices, konstituciją. Plutarchas teigė, kad kitose Numos įsteigtose Romos institucijose jis įžiūrėjęs Lakonijos įtakąir tai aiškino Numos ryšiais su sabinų kultūra, nes „Numa kilęs iš sabinų, kurie skelbiasi esantys Lakonijos kolonijos palikuonimis“. Teigiama, kad Numa padalino Romos teritorijąį pagus ir liepė įkurti tradicines amatininkų gildijas: „Skirdamas žmones pagal kelis amatus ir verslus jis sukūrė muzikantų, auksakalių, dailidžių, mildažių, batsiuvių, kailialupių, varkalių ir puodžių bendruomenes; visus likusius amatininkus jis suburė į dar vienąbendruomenę; kiekvienai bendruomenei jis sudarė teismus, tarybas ir religines apeigas.“ (Plutarchas) Numa taip pat įsteigė vestalių instituciją. Plutarchas rašė, kad romėnų ankstyvoji religija buvo be dievų atvaizdų. Jis rašė, kad „Numa uždraudė romėnams vaizduoti dievus tiek žmogaus, tiek gyvūno pavidalo. Anksčiau neturėjo jie jokių dieviškų būtybių atvaizdų ir statulų; pirmus šimtąseptyniasdešimt metų jie statė šventyklas ir kitokius šventus statinius, bet juose nebūdavo jokių figūrų. Jis įtikino, kad nepagarbu yra dieviškus dalykus vaizduoti yrančiais daiktais ir kad mes neturime sampratos apie dievą, tik jo suvokimą.“ Numa Pompilijus mirė 673 m. pr. m. e. nuo senatvės. Jo sostąperėmė Tulas Hostilijus (Tullus Hostilius). Jo gyvenimo istorija laikoma legenda dėl daugelio neatitikimų su istoriniais duomenimis. Žinomiausias anachronizmas yra faktas, kad jis buvo Pitagoro draugas, o Pitagoras, manoma, mirė apie 500 m. pr. m. e. Kategorija:Senovės Romos karaliai.
Nauja!!: Romėnų mitologija ir Numa Pompilijus · Žiūrėti daugiau »
Ovidijus
Ovidijus Publius Ovidius Naso (g. 43 m. pr. m. e. kovo 20 d. – m. 17 m. arba vėliau) – romėnų poetas.
Nauja!!: Romėnų mitologija ir Ovidijus · Žiūrėti daugiau »
Palai
Palai (Palaumnili) – senovės tauta II tūkst. pr. m. e. gyvenusi šiaurinėje Mažosios Azijos dalyje, kuri vėliau vadinama Paflagonija.
Nauja!!: Romėnų mitologija ir Palai · Žiūrėti daugiau »
Panteonas
Panteonas ('visadievė ') – simbolinė dievų visuma politeistinėse religijose.
Nauja!!: Romėnų mitologija ir Panteonas · Žiūrėti daugiau »
Ritualas
Šokis ratu išreiškia ritualinį veiksmąRusijos stačiatikių ritualas – Epifanijos nakties maudymasis lediniame vandenyje Ritualas (Julius Pokorny, Indogermanisches etymologisches Wörterbuch. Tübingen–Bern–Munich: A. Francke. p. 55-61. apeiga. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-12-05. – nustatyta apeiginių veiksmų tvarka, kuria pagerbiama šventybė. Viena esminių religinio kulto dalių. Platesne prasme – ritualas yra bet koks socialiai formalizuotas apeiginis elgesys. Ritualas yra istoriškai susiklosčiusi ir simboliškai kodifikuota veiksmų seka, išreiškianti tam tikrus socialinius ir kultūrinius tarpusavio santykius (kokių nors vertybių, autoritetų pripažinimas, esamos socionormatyvinės sistemos patvirtinimas ir pan.). Ritualas yra konservatyviausia, mažiausiai kintanti religinio elgesio dalis. Ritualas glaudžiai susijęs su visuomenės elgesio normų ir socialinės tvarkos patvirtinimu: rituališkumas būdingas etiketui, papročiams, diplomatiniam etiketui. Arnoldas van Genepas išskyrė pagrindines tris ritualo struktūrines dalis: atsiskyrimas, perėjimo akimirka, įsitraukimas. Tokias struktūras jis pastebėjo šeimos švenčių metu, keičiantis žmogaus statusui (gimtuvės, krikštynos, vestuvės, laidotuvės), kalendorinių papročių cikluose. Ritualas socialinę klasifikacijąir kultūrinę tvarkąįveda į gamtinės aplinkos bei socialinius žmonių gyvenimo reikalus. Pasak Viktoro Ternerio, ritualas susideda iš simbolių, kurie atspindi ne tik struktūrą, bet ir nestruktūruotumą. Ternerio teigimu, ritualas yra formalizuotas, priskirtinis (tačiau nerutininis, nekasdienis) elgesys, atliekamas tikėjimų į mistines būtybes ar galias progomis.Vytis Čiubrinskas.. Kaunas: VDU, 2007. Struktūralistai, tokie kaip Klodas Levi-Strosas, ritualątraktavo kaip simbolinę kalbą, pasiduodančiąstruktūrinės kalbotyros metodinei analizei. Vladimiras Toporovas ritualąlaikė tapačiu mitui ir pažymėjo, kad tiek mitas, tiek ritualas išreiškia perėjimąnuo gamtiško ir biologiško, prie kultūros ir socialumo. Ritulas įcentrina simbolinį kosmosą, suteikia jam turinį. Ritualo tvarkos pažeidimas traktuojamas kaip pasaulio tvarkos sugriovimas, turintis sociumui žalingų pasekmių. Toporovas pabrėžia, kad ritualo metu įvairios simbolinės sistemos (kalba, gestai, mimika, pantomima, choreografija, daina, muzika, spalvos, garsai ir kt.) susilieja į nedalomąvisumą. Tokiu požiūriu, ritualas yra ir įvairių menų ištaka.
Nauja!!: Romėnų mitologija ir Ritualas · Žiūrėti daugiau »
Roma
Roma – Italijos sostinė (nuo 1870 m.) ir didžiausias miestas, esantis šalies centrinėje dalyje prie Tibro upės.
Nauja!!: Romėnų mitologija ir Roma · Žiūrėti daugiau »
Romos respublika
Romos respublika – Senovės Romos valstybės forma laikotarpyje nuo monarchijos nuvertimo apie 509 m. pr. m. e. (paskutinio karaliaus Lucijaus Tarkvinijaus Išdidžiojo ištrėmimo) iki principato sukūrimo 27 m. pr. m. e., Romos Senatui suteikus Oktavianui ypatingus įgaliojimus (27 m. pr. m. e. sausio 16 d.). Respublikos laikotarpio valstybės formągalima apibūdinti kaip aristokratinę-oligarchinę, kurioje aukščiausioji valdžia buvo Senato ir konsulų rankose.
Nauja!!: Romėnų mitologija ir Romos respublika · Žiūrėti daugiau »
Romulas ir Remas
Romuląir Remąžindo vilkė Romėnų mitologijoje Romulas ir Remas – mitiniai Romos miesto įkūrėjai.
Nauja!!: Romėnų mitologija ir Romulas ir Remas · Žiūrėti daugiau »
Saturnas (mitologija)
Saturnas Romėnų mitologijoje Saturnas – vienas iš seniausių romėnų dievų, globojęs laikąir žemdirbystę.
Nauja!!: Romėnų mitologija ir Saturnas (mitologija) · Žiūrėti daugiau »
Senovės Roma
Žaliai pažymėtos graikų apgyvendintos teritorijos, geltonai – etruskų, violetine spalva – kartaginiečių. Rytų Romos imperija Senovės Romos žemėlapis Senovės Roma – senovės civilizacija, išsivysčiusi iš mažos žemdirbių bendruomenės, įsikūrusios Apeninų pusiasalyje X amžiuje pr.
Nauja!!: Romėnų mitologija ir Senovės Roma · Žiūrėti daugiau »
Titanomachija
Titanomachija – graikų mitologijoje karas, vykęs tarp titanų ir Olimpo dievų.
Nauja!!: Romėnų mitologija ir Titanomachija · Žiūrėti daugiau »
Vesta
Romėnų mitologijoje Vesta – miesto bendruomenės, namų ir šeimos deivė.
Nauja!!: Romėnų mitologija ir Vesta · Žiūrėti daugiau »
