13 santykiai: Bogdanas Sapiega, Gediminas, Horodlės unija, Ivanas Sapiega, Jonas Sungaila, Kazimieras Jogailaitis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis raštininkas, Polockas, Sapiegos, Smolenskas, XIX amžius, 1440 m..
Bogdanas Sapiega
Bogdanas Sapiega (iki 1450 m. – po 1512 m.) – LDK valstybės veikėjas.
Nauja!!: Simonas Sapiega ir Bogdanas Sapiega · Žiūrėti daugiau »
Gediminas
Gediminas (Gedeminnus; ~1275–1341 m.) – Lietuvos didysis kunigaikštis iš Gediminaičių dinastijos, pavadintos jo garbei.
Nauja!!: Simonas Sapiega ir Gediminas · Žiūrėti daugiau »
Horodlės unija
Horodlės unijaHorodlės unija (arba Horodlės susitarimai, Horodlės privilegija) – 3 aktų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ir Lenkijos karalystės atstovų susitarimas, sudarytas 1413 m. spalio 2 d. Horodlėje, Lenkijoje.
Nauja!!: Simonas Sapiega ir Horodlės unija · Žiūrėti daugiau »
Ivanas Sapiega
Ivanas Sapiega, Jonas Sapiega, Ivaška Sapiega (apie 1431 m. – 1517 m. gruodžio 4 d. Morduose) – nuo 1502 m.
Nauja!!: Simonas Sapiega ir Ivanas Sapiega · Žiūrėti daugiau »
Jonas Sungaila
Jonas Sungaila (prieš 1398 m. - po 1433 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas.
Nauja!!: Simonas Sapiega ir Jonas Sungaila · Žiūrėti daugiau »
Kazimieras Jogailaitis
Kazimiero Jogailaičio valdoma Lietuvos ir Lenkijos teritorija 1466 m. Kazimieras IV Jogailaitis (1427 m. lapkričio 30 d. Krokuvoje – 1492 m. birželio 7 d. Gardine), Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis (1440–1492 m.), Lenkijos karalius Kazimieras IV Jogailaitis (1447-1492 m.). Kazimieras Jogailaitis buvo Jogailos sūnus ir jaunesnysis Vladislovo III Varniečio brolis.
Nauja!!: Simonas Sapiega ir Kazimieras Jogailaitis · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Simonas Sapiega ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos didysis raštininkas
Lietuvos didysis raštininkas – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnas, nepriklausęs pagal pareigas Senatui.
Nauja!!: Simonas Sapiega ir Lietuvos didysis raštininkas · Žiūrėti daugiau »
Polockas
Pòlockas – miestas šiaurės Baltarusijoje, prie Dauguvos upės prie vietos, kur į jąįteka Polota (nulėmusi miesto vardą).
Nauja!!: Simonas Sapiega ir Polockas · Žiūrėti daugiau »
Sapiegos
Didysis Sapiegų herbas (F. Régamey litografija, 1858–1859 m. Sapiegos – rusėnų kilmės LDK didikų giminė, labiausiai sustiprėjusi XVII amžiuje.
Nauja!!: Simonas Sapiega ir Sapiegos · Žiūrėti daugiau »
Smolenskas
Smolenskas – miestas Rusijoje, prie Dniepro upės, srities centras, geležinkelio mazgas.
Nauja!!: Simonas Sapiega ir Smolenskas · Žiūrėti daugiau »
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Simonas Sapiega ir XIX amžius · Žiūrėti daugiau »
1440 m.
1440 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Simonas Sapiega ir 1440 m. · Žiūrėti daugiau »