Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Parsisiųsti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Skalva

Indeksas Skalva

Skalva – skalvių genties žemė, į kurią įėjo Nemuno žemupys nuo Smalininkų ir Minijos žemupis nuo Priekulės apylinkių, ankstesnės Šilutės, Pagėgių, Tilžės, Ragainės ir Pakalnės apskritys bei Pilkalnio apskrities šiaurinė dalis.

28 santykiai: Agluonėnai, Šilutė, Šilutės rajono savivaldybė, Didysis prūsų sukilimas, Judrėnai, Lamata, Mažoji Lietuva, Mindaugas, Minija, Nemunas, Pagėgiai, Pakalnė, Pilkalnis, Priekulė, Ragainė, Rambyno kalnas, Rugpjūčio 7, Skalviai, Smalininkai, Tilžė, Veiviržėnai, Vokiečių ordinas, XIII amžius, XVI amžius, 1259 m., 1274 m., 1278 m., 1289 m..

Agluonėnai

Agluonėnai – kaimas Klaipėdos rajone, kairiajame Minijos intako Agluonos krante, 6 km į šiaurės rytus nuo Priekulės.

Nauja!!: Skalva ir Agluonėnai · Žiūrėti daugiau »

Šilutė

Šilutė – miestas vakarinėje Lietuvos dalyje, Klaipėdos krašte, Pajūrio žemumoje, Klaipėdos apskrityje, netoli Kuršių marių ir 8 km iki Rusnės salos.

Nauja!!: Skalva ir Šilutė · Žiūrėti daugiau »

Šilutės rajono savivaldybė

Šilutės rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje, prie Kuršių marių (vakaruose) ir Karaliaučiaus krašto (pietuose).

Nauja!!: Skalva ir Šilutės rajono savivaldybė · Žiūrėti daugiau »

Didysis prūsų sukilimas

thumbDidysis prūsų sukilimas – prūsų sukilimas prieš Kryžiuočių ordiną, prasidėjęs 1260 m. rugsėjo 20 d. ir vykęs iki 1274 m. Sukilimą paskatino 1260 m. liepos 13 d. žemaičių pergalė Durbės mušyje prieš ordiną.

Nauja!!: Skalva ir Didysis prūsų sukilimas · Žiūrėti daugiau »

Judrėnai

Judrėnai () – miestelis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, prie rajoninio kelio, 8 km į pietvakarius nuo magistralės, 14 km į šiaurės rytus nuo Švėkšnos.

Nauja!!: Skalva ir Judrėnai · Žiūrėti daugiau »

Lamata

Lamata (dar minima kaip Lammato, Lamotina, Lamentin, Lamachia) – XIII–XIV a. baltų žemė, buvusi rytinėje Kuršmarių pakrantėje, į šiaurę nuo Nemuno žiočių.

Nauja!!: Skalva ir Lamata · Žiūrėti daugiau »

Mažoji Lietuva

Mažoji Lietuva, arba Prūsų Lietuva, rečiau – Litauischer Kreis, Litauische Ämter, Provinz Litthauen) – istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių regionas, apėmęs šiaurrytines Prūsijos provincijos dalis, kuriose gyveno lietuvininkai. Iki Kalavijuočių Ordino invazijos XIII a., vėliau Mažąja Lietuva tapusio regiono gyventojai buvo daugiausia skalvių ir nadruvių gentys. Vykstant kovoms tarp Lietuvos ir Ordino ši teritorija prarado didelę dalį savo gyventojų. Regionas vėl pradėtas apgyvendinti po Melno taikos, gyventojų pagrindą sudarė likusieji baltai, naujai atsikėlę lietuviai ir iš kitų Prūsijos regionų grįžtantys gyventojai. „Mažosios Lietuvos“ sąvoka pirmą kartą paminėta tarp 1517 ir 1526 m. Šiuo metu jo dauguma priklauso Kaliningrado sričiai, dalis – Lietuvai (Klaipėdos kraštas) ir Lenkijai. Siaurąja prasme taip vadinamas ir tik Klaipėdos kraštas, esantis vienu iš penkių dabartinės Lietuvos etnokultūrinių regionų. Veikiama protestantų bažnyčios ir Prūsijos valstybės Mažojoje Lietuvoje susiformavo savita lietuvių kultūra, kuri skyrėsi nuo Lenkijos ypač paveiktos katalikiškos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lietuvių kultūros. Mažosios Lietuvos lietuviai save vadino lietuvininkais ir tuo skyrėsi nuo Didžiosios Kunigaikštystės lietuvių. Nors po 1945 m. Mažojoje Lietuvoje praktiškai nebeliko lietuvininkų ir jų kultūros, šis regionas buvo svarbus Lietuvos kultūrai. Mažojoje Lietuvos buvo išspausdinta pirmoji knyga lietuvių kalba, pirmoji lietuviška Biblija, pirmoji lietuvių kalbos gramatika, pradėtas leisti pirmasis laikraštis lietuvių kalba. Iki 1709-10 m. maro lietuviai sudarė Rytprūsių gyventojų daugumą, gyveno daugiausia kaime, o miestuose vyravo vokiečiai. Iki pat II Pasaulinio karo pabaigos tai buvo ypatingas regionas, su daugmaž vienoda vokiečių ir lietuvių populiacija. Per ilgalaikę Prūsijos ir Vokietijos imperijos istoriją buvo įvairiai vadinamas - Lietuvos departamentas, Rytprūsiai. Unikalus krašto vystymasis ir istorija baigėsi 1946 m. pasitraukus 99% natūralių gyventojų (1945 m. sovietams artinantis Mėmelyje buvo likę 6 žmonės) ir kraštui tapus LTSR dalimi, kuomet atvyko naujakuriai iš didžiosios Lietuvos ir RFTSRS.

Nauja!!: Skalva ir Mažoji Lietuva · Žiūrėti daugiau »

Mindaugas

Mindaugas (g. apie 1200 m. – 1263 m. rugsėjo 12 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (~1236–1253 m.), taip pat pirmasis Lietuvos karalius (1253–1263 m.). Jo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybinė šventė.

Nauja!!: Skalva ir Mindaugas · Žiūrėti daugiau »

Minija

Minija Lietuvos žemėlapyje Kintų Minija ties Raguviškiais Mi̇̀nija – vakarų Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas.

Nauja!!: Skalva ir Minija · Žiūrėti daugiau »

Nemunas

Nemunas Lietuvos žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.

Nauja!!: Skalva ir Nemunas · Žiūrėti daugiau »

Pagėgiai

Pagėgiai – miestas vakarų Lietuvoje, Klaipėdos krašte, Tauragės apskrityje, prie kelio, 30 km į pietvakarius nuo Tauragės.

Nauja!!: Skalva ir Pagėgiai · Žiūrėti daugiau »

Pakalnė

Pakalnė – upė Nemuno deltoje, Skirvytės dešinioji atšaka (3 % Skirvytės debito), Šilutės rajone.

Nauja!!: Skalva ir Pakalnė · Žiūrėti daugiau »

Pilkalnis

Pilkalniu vadinama.

Nauja!!: Skalva ir Pilkalnis · Žiūrėti daugiau »

Priekulė

Priekulė – miestas Klaipėdos rajone, prie kelio, 20 km į pietus nuo Klaipėdos, prie Minijos upės.

Nauja!!: Skalva ir Priekulė · Žiūrėti daugiau »

Ragainė

Ragainė arba Nemanas – miestas prie Nemuno, buvęs Skalvos administracinis centras.

Nauja!!: Skalva ir Ragainė · Žiūrėti daugiau »

Rambyno kalnas

Rambyno kalnas žemėlapyje Rambyno kalnas (Rambynas) (45,4 m virš jūros lygio) yra kalva 2 km į pietus nuo Lumpėnų, Pagėgių savivaldybėje, dešiniajame Nemuno krante.

Nauja!!: Skalva ir Rambyno kalnas · Žiūrėti daugiau »

Rugpjūčio 7

Rugpjūčio 7 yra 219-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 220-a).

Nauja!!: Skalva ir Rugpjūčio 7 · Žiūrėti daugiau »

Skalviai

Skalviai – vakarų baltų gentis, gyvenusi Nemuno, Minijos žemupyje ir prie jų ištakų – Skalvoje, Lamatoje.

Nauja!!: Skalva ir Skalviai · Žiūrėti daugiau »

Smalininkai

Smalininkai – miestas Jurbarko rajone, Klaipėdos krašte, tarp Jurbarko (12 km) ir Viešvilės (12 km), dešiniajame Nemuno krante.

Nauja!!: Skalva ir Smalininkai · Žiūrėti daugiau »

Tilžė

'Tilžė arba Sovetskas – miestas Rusijoje, Kaliningrado srityje, Nemuno pakrantėje.

Nauja!!: Skalva ir Tilžė · Žiūrėti daugiau »

Veiviržėnai

Veiviržėnai – miestelis Klaipėdos rajone, abipus Veiviržo (Minijos kairysis intakas).

Nauja!!: Skalva ir Veiviržėnai · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių ordinas

Teutonų ordino didžiojo magistro antspaudas Kryžiuočių ordino kryžius Vokiečių ordinas (arba „Kryžiuočių ordinas“;, Ordo fratrum domus Sanctae Mariae Theutonicorum Ierosolimitanorum) – riterių ordinas, įkurtas Akroje 1190 m.

Nauja!!: Skalva ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »

XIII amžius

Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Skalva ir XIII amžius · Žiūrėti daugiau »

XVI amžius

Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Skalva ir XVI amžius · Žiūrėti daugiau »

1259 m.

1259 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Skalva ir 1259 m. · Žiūrėti daugiau »

1274 m.

1274 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Skalva ir 1274 m. · Žiūrėti daugiau »

1278 m.

1278 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Skalva ir 1278 m. · Žiūrėti daugiau »

1289 m.

1289 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Skalva ir 1289 m. · Žiūrėti daugiau »

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »