Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Skalviai

Indeksas Skalviai

Skalviai – vakarų baltų gentis, gyvenusi Nemuno, Minijos žemupyje ir prie jų ištakų – Skalvoje, Lamatoje.

51 santykiai: Šaukėnai, Šereitlaukis, Švėkšna, Žemaičiai (baltų gentis), Žemaitija, Barzūnai, Dauglaukis, Endriejavas, Eugenijus Jovaiša, Gastos, Geležies amžius, Greižėnai, Judrėnai, Klaipėda, Klaipėdos kraštas, Klaipėdos rajono savivaldybė, Kreivėnai, Kuršiai, Kuršių marios, Kuršių nerija, Lamata, Lazdynai (Kaliningrado sritis), Lietuva, Lietuvninkai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lumpėnai, Lyviai, Mažoji Lietuva, Minija, Nadruviai, Nemunas, Opstainys, Pagėgių savivaldybė, Palumpiai, Prūsai, Ragainė, Rževskojė (Linkūnai), Regina Volkaitė-Kulikauskienė, Rytų Prūsijos provincija, Skalva, Sodėnai, Tauragės rajono savivaldybė, Tilžė, Vainutas, Vakarų baltai, Vėluikiai, Veiviržėnai, Vidgiriai, Vilkyškiai, Vokiečiai, ..., Vokiečių ordinas. Išplėsti indeksą (1 daugiau) »

Šaukėnai

Šaukėnai – miestelis Kelmės rajone, prie kelio, o į šiaurę už 2 km yra kelių ir sankryža.

Nauja!!: Skalviai ir Šaukėnai · Žiūrėti daugiau »

Šereitlaukis

Šereitlaukis – kaimas Pagėgių savivaldybėje, Rambyno regioniniame parke, dešiniajame Nemuno krante.

Nauja!!: Skalviai ir Šereitlaukis · Žiūrėti daugiau »

Švėkšna

Švėkšna – miestelis Šilutės rajone, 21 km į šiaurės rytus nuo Šilutės.

Nauja!!: Skalviai ir Švėkšna · Žiūrėti daugiau »

Žemaičiai (baltų gentis)

Žemaičiai (sen.) – baltų gentis užėmusi teritoriją dabartinėje Lietuvoje maždaug tarp Virvytės ir Jūros upių vakaruose, pietuose Smalininkų ir Kauno apylinkėse siekė Nemuną, rytuose nesiekė Šventosios upės, o šiaurėje jų riba ėjo šiek tiek šiauriau Tryškių, Kuršėnų, per Šiaulių miestą, šiek tiek šiauriau Radviliškio, Šeduvos, Panevėžio.

Nauja!!: Skalviai ir Žemaičiai (baltų gentis) · Žiūrėti daugiau »

Žemaitija

Žemaitija (anksčiau tiesiog Žemaičiai) yra vienas iš Lietuvos etnokultūrinių regionų, taip pat geografinis ir istorinis regionas (ist.). Pirmas paminėjimas – 1219 m., kur minimi du žemaičių kunigaikščiai dalyvavę taikos sudaryme tarp Lietuvos ir Voluinės-Galicijos kunigaikštysčių 1215 m.

Nauja!!: Skalviai ir Žemaitija · Žiūrėti daugiau »

Barzūnai

Barzūnai – kaimas Pagėgių savivaldybėje, 3 km į šiaurę nuo Vilkyškių, 1 km į vakarus nuo dešiniojo Jūros upės kranto.

Nauja!!: Skalviai ir Barzūnai · Žiūrėti daugiau »

Dauglaukis

Dauglaukis – kaimas Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, 8 km į pietvakarius nuo Tauragės, kairiajame Jūros krante, prie santakos su Dauglaukio upeliu.

Nauja!!: Skalviai ir Dauglaukis · Žiūrėti daugiau »

Endriejavas

Endriejavas – miestelis Klaipėdos rajone, prie kelio.

Nauja!!: Skalviai ir Endriejavas · Žiūrėti daugiau »

Eugenijus Jovaiša

Eugenijus Jovaiša (g. 1950 m. balandžio 24 d. Klaipėdoje) – Lietuvos archeologas, dėstytojas, politikas.

Nauja!!: Skalviai ir Eugenijus Jovaiša · Žiūrėti daugiau »

Gastos

Senasis Gastų herbas Gastos 1944 m. rugsėjo mėn. Aerofotonuotrauka Gastos (1945–1946 m., nuo 1946 m. rugsėjo 7 d., Slavskas) – miestas Kaliningrado srities šiaurinėje dalyje, 120 km nuo Karaliaučiaus, 14 km į pietvakarius nuo Tilžės, nuo 1963 m. Slavsko rajono centras, nuo 2008 m. birželio 30 d. ir Slavsko miesto gyvenvietės centras.

Nauja!!: Skalviai ir Gastos · Žiūrėti daugiau »

Geležies amžius

Geležis amžiaus ginklai ir papuošalai Geležies amžius yra priešistorinis laikotarpis, kuris pagal trijų periodų sistemą eina po akmens ir bronzos amžių.

Nauja!!: Skalviai ir Geležies amžius · Žiūrėti daugiau »

Greižėnai

Greižėnai – kaimas Tauragės rajone, 3,5 km nuo Lauksargių.

Nauja!!: Skalviai ir Greižėnai · Žiūrėti daugiau »

Judrėnai

Judrėnai () – miestelis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, prie rajoninio kelio, 8 km į pietvakarius nuo magistralės, 14 km į šiaurės rytus nuo Švėkšnos.

Nauja!!: Skalviai ir Judrėnai · Žiūrėti daugiau »

Klaipėda

Klaipėda – trečiasis pagal dydį Lietuvos miestas, Kuršių marių ir Baltijos jūros susiliejimo vietoje, Pajūrio žemumoje prie Dangės žiočių.

Nauja!!: Skalviai ir Klaipėda · Žiūrėti daugiau »

Klaipėdos kraštas

Klaipėdos kraštas 1923–1939 m. Klaipėdos kraštas – šiaurinėje Mažosios Lietuvos dalyje ir palei Nemuno žemupį bei Baltijos jūrą 1919–1939 m. egzistavęs teritorinis vienetas.

Nauja!!: Skalviai ir Klaipėdos kraštas · Žiūrėti daugiau »

Klaipėdos rajono savivaldybė

Klaipėdos rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje, į rytus nuo Klaipėdos miesto, prie Kuršių marių ir Baltijos.

Nauja!!: Skalviai ir Klaipėdos rajono savivaldybė · Žiūrėti daugiau »

Kreivėnai

Kreivėnais vadinami kaimai.

Nauja!!: Skalviai ir Kreivėnai · Žiūrėti daugiau »

Kuršiai

Kuršiai (latv. kurši), vakarų (pasak dalies tyrinėtojų – rytų) baltų tauta, nuo VII a.-VIII a. iki XVII a. I pusės gyvenusi rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, dab.

Nauja!!: Skalviai ir Kuršiai · Žiūrėti daugiau »

Kuršių marios

Kuršių marios Saulėlydis Kuršių mariose palydovo 2006 m. liepos 25 d.earthobservatory.nasa.gov / https://earthobservatory.nasa.gov/IOTD//view.php?id.

Nauja!!: Skalviai ir Kuršių marios · Žiūrėti daugiau »

Kuršių nerija

Kur̃šių nerijà – pusiasalis su smėlio kopomis, skiriantis Kuršių marias nuo Baltijos jūros.

Nauja!!: Skalviai ir Kuršių nerija · Žiūrėti daugiau »

Lamata

Lamata (dar minima kaip Lammato, Lamotina, Lamentin, Lamachia) – XIII–XIV a. baltų žemė, buvusi rytinėje Kuršmarių pakrantėje, į šiaurę nuo Nemuno žiočių.

Nauja!!: Skalviai ir Lamata · Žiūrėti daugiau »

Lazdynai (Kaliningrado sritis)

Lazdynai arba Krasnoznamenskas (sen. prūsų k. Lazdėnai, nuo 1576 m. Lazdynai, nuo 1734 m., nuo 1938 m. liepos 16 d. Haselberg, 1945–1946 m., nuo 1946 m.) – miestas Mažojoje Lietuvoje, Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, prie sienos su Lietuvos Respublika, prie Šešupės, 164 km nuo Kaliningrado, Krasnoznamensko municipalinio rajono centras, nuo 2008 m. birželio 30 d. Krasnoznamensko miesto gyvenvietės centras.

Nauja!!: Skalviai ir Lazdynai (Kaliningrado sritis) · Žiūrėti daugiau »

Lietuva

Lietuva – oficialiai vadinama Lietuvos Respublika (LR; Lietuva) – yra demokratinė respublika Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.

Nauja!!: Skalviai ir Lietuva · Žiūrėti daugiau »

Lietuvninkai

Lietuvininkų gyvenamos žemės Rytų Prūsijos žemėlapyje Lietuvininkai – savita etninė grupė, susiformavusi XVI a. ir gyvenusi Rytprūsių provincijos šiaurės rytinėje dalyje – Įsručio, Labguvos, Ragainės, Tilžės, Tepliavos, Klaipėdos apskrityse.

Nauja!!: Skalviai ir Lietuvninkai · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (apie 1570 m.). Abiejų Tautų Respublikos teritorija 1619 m. žemėlapyje, kuriame pavaizduotos dabartinės sienos LDK administracinis suskirstymas XVII a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė – XIII-XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė.

Nauja!!: Skalviai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Lumpėnai

Lumpėnai – kaimas Pagėgių savivaldybės teritorijoje, prie kelio, 11 km į pietryčius nuo Pagėgių, kairiajame Lumpės krante, į rytus nuo Bardinų miško.

Nauja!!: Skalviai ir Lumpėnai · Žiūrėti daugiau »

Lyviai

Lyviai arba lybiai (lyv. līvlizt; latv. lībieši, līvi;;; est. liivlased; suom. liiviläiset; senrusių kalba: либь) – Latvijos teritorijoje, prie Rygos įlankos gyvenanti vietinė Latvijos finougrų tauta.

Nauja!!: Skalviai ir Lyviai · Žiūrėti daugiau »

Mažoji Lietuva

Mažoji Lietuva, arba Prūsų Lietuva, rečiau – Litauischer Kreis, Litauische Ämter, Provinz Litthauen) – istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių regionas, apėmęs šiaurrytines Prūsijos provincijos dalis, kuriose gyveno lietuvininkai. Iki Kalavijuočių Ordino invazijos XIII a., vėliau Mažąja Lietuva tapusio regiono gyventojai buvo daugiausia skalvių ir nadruvių gentys. Vykstant kovoms tarp Lietuvos ir Ordino ši teritorija prarado didelę dalį savo gyventojų. Regionas vėl pradėtas apgyvendinti po Melno taikos, gyventojų pagrindą sudarė likusieji baltai, naujai atsikėlę lietuviai ir iš kitų Prūsijos regionų grįžtantys gyventojai. „Mažosios Lietuvos“ sąvoka pirmą kartą paminėta tarp 1517 ir 1526 m. Šiuo metu jo dauguma priklauso Kaliningrado sričiai, dalis – Lietuvai (Klaipėdos kraštas) ir Lenkijai. Siaurąja prasme taip vadinamas ir tik Klaipėdos kraštas, esantis vienu iš penkių dabartinės Lietuvos etnokultūrinių regionų. Veikiama protestantų bažnyčios ir Prūsijos valstybės Mažojoje Lietuvoje susiformavo savita lietuvių kultūra, kuri skyrėsi nuo Lenkijos ypač paveiktos katalikiškos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lietuvių kultūros. Mažosios Lietuvos lietuviai save vadino lietuvininkais ir tuo skyrėsi nuo Didžiosios Kunigaikštystės lietuvių. Nors po 1945 m. Mažojoje Lietuvoje praktiškai nebeliko lietuvininkų ir jų kultūros, šis regionas buvo svarbus Lietuvos kultūrai. Mažojoje Lietuvos buvo išspausdinta pirmoji knyga lietuvių kalba, pirmoji lietuviška Biblija, pirmoji lietuvių kalbos gramatika, pradėtas leisti pirmasis laikraštis lietuvių kalba. Iki 1709-10 m. maro lietuviai sudarė Rytprūsių gyventojų daugumą, gyveno daugiausia kaime, o miestuose vyravo vokiečiai. Iki pat II Pasaulinio karo pabaigos tai buvo ypatingas regionas, su daugmaž vienoda vokiečių ir lietuvių populiacija. Per ilgalaikę Prūsijos ir Vokietijos imperijos istoriją buvo įvairiai vadinamas - Lietuvos departamentas, Rytprūsiai. Unikalus krašto vystymasis ir istorija baigėsi 1946 m. pasitraukus 99% natūralių gyventojų (1945 m. sovietams artinantis Mėmelyje buvo likę 6 žmonės) ir kraštui tapus LTSR dalimi, kuomet atvyko naujakuriai iš didžiosios Lietuvos ir RFTSRS.

Nauja!!: Skalviai ir Mažoji Lietuva · Žiūrėti daugiau »

Minija

Minija Lietuvos žemėlapyje Kintų Minija ties Raguviškiais Mi̇̀nija – vakarų Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas.

Nauja!!: Skalviai ir Minija · Žiūrėti daugiau »

Nadruviai

Prūsų žemės Nadruviai – baltų, prūsų genčių sąjungos gentis, gyvenusi Nadruvoje.

Nauja!!: Skalviai ir Nadruviai · Žiūrėti daugiau »

Nemunas

Nemunas Lietuvos žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.

Nauja!!: Skalviai ir Nemunas · Žiūrėti daugiau »

Opstainys

Opstainys – kaimas Pagėgių savivaldybėje, 4 km į pietus nuo Vilkyškių, dešiniajame Jūros upės krante.

Nauja!!: Skalviai ir Opstainys · Žiūrėti daugiau »

Pagėgių savivaldybė

Pagėgių savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje.

Nauja!!: Skalviai ir Pagėgių savivaldybė · Žiūrėti daugiau »

Palumpiai

Palumpiai – kaimas pietrytinėje Pagėgių savivaldybės dalyje, 12 km į rytus nuo Pagėgių, 1 km į rytus nuo Lumpėnų.

Nauja!!: Skalviai ir Palumpiai · Žiūrėti daugiau »

Prūsai

Prūsai (senprūsiai) – vakarų baltų tauta (etnosas), gyvenusi tarp Nemuno ir Vyslos ir kalbėjusi prūsų kalba, jiems artimiausios buvo deinuvių gentys.

Nauja!!: Skalviai ir Prūsai · Žiūrėti daugiau »

Ragainė

Ragainė arba Nemanas – miestas prie Nemuno, buvęs Skalvos administracinis centras.

Nauja!!: Skalviai ir Ragainė · Žiūrėti daugiau »

Rževskojė (Linkūnai)

Rževskojė (nuo 1946 m. rugsėjo 7 d.) – gyvenvietė Kaliningrado srities šiaurinėje dalyje, Slavsko rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Timiriazevo kaimo gyvenvietės kaimas.

Nauja!!: Skalviai ir Rževskojė (Linkūnai) · Žiūrėti daugiau »

Regina Volkaitė-Kulikauskienė

Regina Volkaitė-Kulikauskienė (1916 m. rugsėjo 10 d. Kėdainiai – 2007 m. kovo 28 d. Vilnius) – Lietuvos archeologė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos mokslų akademijos narė – korespondentė.

Nauja!!: Skalviai ir Regina Volkaitė-Kulikauskienė · Žiūrėti daugiau »

Rytų Prūsijos provincija

Rytų Prūsija – buvusi Prūsijos karalystės provincija, įkurta 1773 m. ir egzistavusi iki 1945 m. Nuo 1829 m. gruodžio 3 d. iki 1878 m. balandžio 1 d. sudarė vieną provinciją kartu su Vakarų Prūsija.

Nauja!!: Skalviai ir Rytų Prūsijos provincija · Žiūrėti daugiau »

Skalva

Skalva – skalvių genties žemė, į kurią įėjo Nemuno žemupys nuo Smalininkų ir Minijos žemupis nuo Priekulės apylinkių, ankstesnės Šilutės, Pagėgių, Tilžės, Ragainės ir Pakalnės apskritys bei Pilkalnio apskrities šiaurinė dalis.

Nauja!!: Skalviai ir Skalva · Žiūrėti daugiau »

Sodėnai

Sodėnais vadinami kaimai.

Nauja!!: Skalviai ir Sodėnai · Žiūrėti daugiau »

Tauragės rajono savivaldybė

Tauragės rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje, Tauragės apskrityje.

Nauja!!: Skalviai ir Tauragės rajono savivaldybė · Žiūrėti daugiau »

Tilžė

'Tilžė arba Sovetskas – miestas Rusijoje, Kaliningrado srityje, Nemuno pakrantėje.

Nauja!!: Skalviai ir Tilžė · Žiūrėti daugiau »

Vainutas

Vainutas – miestelis Šilutės rajone, prie kelio.

Nauja!!: Skalviai ir Vainutas · Žiūrėti daugiau »

Vakarų baltai

Vakarų baltų pogrupiui priklauso šios baltų gentys.

Nauja!!: Skalviai ir Vakarų baltai · Žiūrėti daugiau »

Vėluikiai

Vėluikiai – kaimas Tauragės rajone, 3 km į šiaurę nuo Skaudvilės.

Nauja!!: Skalviai ir Vėluikiai · Žiūrėti daugiau »

Veiviržėnai

Veiviržėnai – miestelis Klaipėdos rajone, abipus Veiviržo (Minijos kairysis intakas).

Nauja!!: Skalviai ir Veiviržėnai · Žiūrėti daugiau »

Vidgiriai

Vidgiriais vadinami kaimai.

Nauja!!: Skalviai ir Vidgiriai · Žiūrėti daugiau »

Vilkyškiai

Vilkyškiai – miestelis Pagėgių savivaldybėje, prie kelio Pagėgiai–Jurbarkas.

Nauja!!: Skalviai ir Vilkyškiai · Žiūrėti daugiau »

Vokiečiai

reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census.

Nauja!!: Skalviai ir Vokiečiai · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių ordinas

Teutonų ordino didžiojo magistro antspaudas Kryžiuočių ordino kryžius Vokiečių ordinas (arba „Kryžiuočių ordinas“;, Ordo fratrum domus Sanctae Mariae Theutonicorum Ierosolimitanorum) – riterių ordinas, įkurtas Akroje 1190 m.

Nauja!!: Skalviai ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »