Greičiau nei naršyklėje!
25 santykiai: Augustas III, Žemaičiai, Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Butkaičiai, Džiaugėnai, Gegužės 1, Gegužės 14, Gegužės 16, Gegužės 18, Karšuva, Kaušai, Lapkričio 9, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Sausio 15, Sausio 16, Telšiai, Vieniavos herbas, 1688 m., 1691 m., 1753 m., 1760 m., 1766 m., 1795 m., 1832 m., 1835 m..
Augustas III
Augustas J storas lox III Saksas.
Nauja!!: Slaboševičiai ir Augustas III · Žiūrėti daugiau »
Žemaičiai
Šokančios žemaitės tradiciniais drabužiais Vismaldų Rumšiškių liaudies buities muziejuje Žemaičiai – Vakarų Lietuvoje gyvenantys žemaičių (baltų genties) palikuonys.
Nauja!!: Slaboševičiai ir Žemaičiai · Žiūrėti daugiau »
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Nauja!!: Slaboševičiai ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija) · Žiūrėti daugiau »
Butkaičiai
Butkaičiais vadinami kaimai.
Nauja!!: Slaboševičiai ir Butkaičiai · Žiūrėti daugiau »
Džiaugėnai
Džiaugėnai – kaimas Šilalės rajono savivaldybėje, 6 km nuo Šilalės ir 5 km nuo Pajūrio, šalia kelio.
Nauja!!: Slaboševičiai ir Džiaugėnai · Žiūrėti daugiau »
Gegužės 1
Gegužės 1 yra 121-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 122-a).
Nauja!!: Slaboševičiai ir Gegužės 1 · Žiūrėti daugiau »
Gegužės 14
Gegužės 14 yra 134-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 135-a).
Nauja!!: Slaboševičiai ir Gegužės 14 · Žiūrėti daugiau »
Gegužės 16
Gegužės 16 yra 136-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 137-a).
Nauja!!: Slaboševičiai ir Gegužės 16 · Žiūrėti daugiau »
Gegužės 18
Gegužės 18 yra 138-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 139-a).
Nauja!!: Slaboševičiai ir Gegužės 18 · Žiūrėti daugiau »
Karšuva
Karšuva (lot. terra Carsoviae, vok. Karschow) – iki XIV a. I pusės kaip atskiras LDK administracinis-teritorinis vienetas egzistavusi buvusi žemaičių genties žemė (sritinė kunigaikštystė; nepainioti su XII/XIII−XVIII a. gyvavusiu Karšuvos valsčiumi) ir kartu – XII−XIII a. sulietuvėjusių Žemaičių aukštumos senkapių kultūros nešėjų palikuonių gyventa LDK etnokultūrinė sritis.
Nauja!!: Slaboševičiai ir Karšuva · Žiūrėti daugiau »
Kaušai
Kaušai – kaimas Šilalės rajono savivaldybėje, 5 km į pietvakarius nuo Kaltinėnų, kairiajame Akmenos krante ir 2 km į rytus nuo jo.
Nauja!!: Slaboševičiai ir Kaušai · Žiūrėti daugiau »
Lapkričio 9
Lapkričio 9 yra 313-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 314-a).
Nauja!!: Slaboševičiai ir Lapkričio 9 · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Slaboševičiai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Sausio 15
Sausio 15 yra 15-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Slaboševičiai ir Sausio 15 · Žiūrėti daugiau »
Sausio 16
Sausio 16 yra 16-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Slaboševičiai ir Sausio 16 · Žiūrėti daugiau »
Telšiai
Telšiai – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaičių aukštumoje, prie Masčio ežero ir Durbinio upelio, 69 km į vakarus nuo Šiaulių.
Nauja!!: Slaboševičiai ir Telšiai · Žiūrėti daugiau »
Vieniavos herbas
Vieniavos herbas – herbas naudotas LDK ir Lenkijos Karalystės bajorų.
Nauja!!: Slaboševičiai ir Vieniavos herbas · Žiūrėti daugiau »
1688 m.
1688 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Slaboševičiai ir 1688 m. · Žiūrėti daugiau »
1691 m.
1691 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Slaboševičiai ir 1691 m. · Žiūrėti daugiau »
1753 m.
1753 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Slaboševičiai ir 1753 m. · Žiūrėti daugiau »
1760 m.
1760 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Slaboševičiai ir 1760 m. · Žiūrėti daugiau »
1766 m.
1766 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Slaboševičiai ir 1766 m. · Žiūrėti daugiau »
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Slaboševičiai ir 1795 m. · Žiūrėti daugiau »
1832 m.
1832 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Slaboševičiai ir 1832 m. · Žiūrėti daugiau »
1835 m.
1835 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Slaboševičiai ir 1835 m. · Žiūrėti daugiau »
