27 santykiai: Anglicizmas, Baltarusių kalba, Barbarizmas, Germanų kalbos, Graikų kalba, Iranėnų kalbos, IX amžius, Lenkų kalba, Lenkija, Lietuvių kalba, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos krikštas, Lotynų kalba, Polonizacija, Pranas Skardžius, Rusų kalba, Rusifikacija, Rusija, Skolinys, Slavų kalbos, Tarmė, Ukrainiečių kalba, XI amžius, XIV amžius, XV amžius, XVI amžius, XVIII amžius.
Anglicizmas
Anglicizmai ― žodžiai, posakiai, sintaksės ypatybės ir kt., pasiskolinti iš anglų kalbos.
Nauja!!: Slavizmas ir Anglicizmas · Žiūrėti daugiau »
Baltarusių kalba
Baltarusių (gudų) kalba (белару́ская мо́ва) – viena iš trijų rytų slavų kalbų, daugiausia paplitusi Baltarusijoje ir rytų Lenkijoje.
Nauja!!: Slavizmas ir Baltarusių kalba · Žiūrėti daugiau »
Barbarizmas
Barbarizmas ('negraikiškas posakis') – svetimybė, bendrinės kalbos normoms prieštaraujantis žodis, žodžio forma ar sintaksinė konstrukcija, atkartota iš kitos kalbos.
Nauja!!: Slavizmas ir Barbarizmas · Žiūrėti daugiau »
Germanų kalbos
Germanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka, kilusi iš germanų prokalbės.
Nauja!!: Slavizmas ir Germanų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Graikų kalba
Graikų kalba – geneologiškai izoliuota indoeuropiečių kalbų šeimos kalba.
Nauja!!: Slavizmas ir Graikų kalba · Žiūrėti daugiau »
Iranėnų kalbos
Iranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka.
Nauja!!: Slavizmas ir Iranėnų kalbos · Žiūrėti daugiau »
IX amžius
Devintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 900 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Slavizmas ir IX amžius · Žiūrėti daugiau »
Lenkų kalba
220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kuriąvartoja lenkai.
Nauja!!: Slavizmas ir Lenkų kalba · Žiūrėti daugiau »
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Slavizmas ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Nauja!!: Slavizmas ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Slavizmas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos krikštas
Lietuvos krikštui skirtas pašto ženklas Lietuvos krikštas – procesas, kurio metu senovės lietuvių tikėjimas buvo pakeistas krikščionybe.
Nauja!!: Slavizmas ir Lietuvos krikštas · Žiūrėti daugiau »
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Nauja!!: Slavizmas ir Lotynų kalba · Žiūrėti daugiau »
Polonizacija
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Polonizacija – prievartinis ar savaiminis lenkų kalbos ir kultūros dominavimas su Lenkija politiškai susijusiose nelenkiškose teritorijose.
Nauja!!: Slavizmas ir Polonizacija · Žiūrėti daugiau »
Pranas Skardžius
Pranas Skardžius (1899 m. kovo 26 d. Senasis Subačius – 1975 m. gruodžio 18 d. Hot Springsas, Arkanzaso valstija, JAV) – Lietuvos kalbininkas, kartu su A. Saliu buvo du pirmieji ir žymiausi nepriklausomoje Lietuvoje išaugę kalbininkai.
Nauja!!: Slavizmas ir Pranas Skardžius · Žiūrėti daugiau »
Rusų kalba
Rusų kalba (русский язык) – kalba, priklausanti rytų slavų kalbų grupei, kuri įeina į indoeuropiečių kalbų šeimą.
Nauja!!: Slavizmas ir Rusų kalba · Žiūrėti daugiau »
Rusifikacija
Rusifikacija – prievartinis (rusinimas) ar savanoriškas (rusėjimas) rusų kalbos ar kitų rusų etninės kultūros bruožų perėmimas, vykstantis ne rusiškose bendruomenėse.
Nauja!!: Slavizmas ir Rusifikacija · Žiūrėti daugiau »
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Nauja!!: Slavizmas ir Rusija · Žiūrėti daugiau »
Skolinys
Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.
Nauja!!: Slavizmas ir Skolinys · Žiūrėti daugiau »
Slavų kalbos
Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.
Nauja!!: Slavizmas ir Slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Tarmė
Tarmė, arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.
Nauja!!: Slavizmas ir Tarmė · Žiūrėti daugiau »
Ukrainiečių kalba
Ukrainiečių kalba (ukrainų kalba) – slavų grupės kalba, Ukrainos valstybinė kalba.
Nauja!!: Slavizmas ir Ukrainiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
XI amžius
Vienuoliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1001 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1100 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Slavizmas ir XI amžius · Žiūrėti daugiau »
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Slavizmas ir XIV amžius · Žiūrėti daugiau »
XV amžius
Penkioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1500 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Slavizmas ir XV amžius · Žiūrėti daugiau »
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Slavizmas ir XVI amžius · Žiūrėti daugiau »
XVIII amžius
Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Slavizmas ir XVIII amžius · Žiūrėti daugiau »