Greičiau nei naršyklėje!
180 santykiai: Abliatyvas, Afrikata, Akūtas, Alpės, Analitinė kalba, Anatolų kalbos, Antoine Meillet, Aoristas, Apostrofas, Asmuo (reikšmės), August Leskien, August Schleicher, Avarai, Šaknis (kalbotyra), Šauksmininkas, Įnagininkas, Įvardis, Čekų kalba, Čekoslovakija, Čiabuviai, Balkanai, Balsis, Baltų kalbos, Baltų prokalbė, Baltų-slavų kalbos, Būdvardis, Bendratis, Bulgarai, Bulgarų kalba, Christian Schweigaard Stang, Chronologija, Daiktavardis, Dalyvis (gramatika), Daugiskaita, Diakritiniai ženklai, Diskusija, Dniepras, Dviskaita, Era, Etimologija, Europa, Fleksinė kalba, Fonema, Fonetika, Galininkas, Gentis, Germanų kalbos, Gintaras, Gintaro kelias, Graikų kalba, ..., Gramatinis laikas, Gramatinis skaičius, Gyvulininkystė, Hipotezė, Hunai, Idiomas, II amžius, Imperfektas, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Indoiranėnų kalbos, Intarpas, Iranėnų kalbos, Italikų kalbos, Jan Michał Rozwadowski, Jan Niecisław Baudouin de Courtenay, Jan Otrębski, Jānis Endzelīns, Jūreivystė, Jerzy Kuryłowicz, Jordanas (istorikas), Kalbos garsas, Kamienas (kalbotyra), Karl Brugmann, Karpatai, Karys, Keltų kalbos, Kijevo Rusia, Kilmininkas, Klaudijus Ptolemėjus, Koločino kultūra, Laringalų teorija, Leksika, Lenkų kalba, Lenkija, Lietuvių kalba, Linksnis, Lotynų kalba, Lužitėnų kultūra, Lyginamoji kalbotyra, Max Vasmer, Medžiotojas, Metatezė, Michailas Lomonosovas, Morfologija (kalbotyra), Motina, Naudininkas, Nazalizacija, Nikolajus Trubeckojus, Nuomonė, Nuosaka, Odra, Olegas Trubačiovas, Optatyvas, Padniestrė, Palatalizacija, Papildinys, Pasaulietis, Pederseno dėsnis, Perfektas, Pietų slavų kalbos, Pliuskvamperfektas, Polabų kalba, Polinksnis, Prūsų kalba, Priešdėlis, Priegaidė, Prielinksnis, Priesaga, Prieveiksmis, Pripetė, Pripetė (upė), Prokalbė, Protėvynė, Prozodija, Pskovas, Redukcija (kalbotyra), Rick Derksen, Rusija, Rytų Europa, Rytų slavų kalbos, Sakmė apie Igorio žygį, Sanskritas, Satemizacija, Schema, Senoji bažnytinė slavų kalba, Senoji rusų kalba, Senovės graikų kalba, Serbų-kroatų kalba, Siekinys, Skaitvardis, Sklandieji priebalsiai, Skolinys, Slavai, Slavų kalbos, Sudetai, Tadeusz Lehr-Spławiński, Tarinys, Tarmių tęstinumas, Tarybų Sąjunga, Terminas, Tiurkų kalbos, Trakų kalba, Turkų kalba, V amžius, Vakarų slavų kalbos, Vakernagelio dėsnis, Vandenvardis, Vardininkas, Varovas, Veikslas, Veiksmažodis, Veiksnys, Vertinys, VI amžius, Viačeslavas Ivanovas, Vidurio Europa, Vietininkas, VII amžius, Viktoras Martynovas, Vladimiras Toporovas, Vokiečių kalba, Vysla, Wojciech Smoczyński, XII amžius, XIX amžius, XX amžius, 1858 m., 1974 m., 2008 m.. Išplėsti indeksą (130 daugiau) »
Abliatyvas
Abliatyvas (iš ablatus – nuneštas, atskirtas) – lotynų, senovės iranėnų kalbų linksnis, kuris dažniausiai reiškia atskirtį.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Abliatyvas · Žiūrėti daugiau »
Afrikata
Afrikata ( 'trinu') – sutaptinis priebalsis, dažniausiai susidaręs iš sprogstamojo ir pučiamojo priebalsių, tariamų toje pačioje kalbos padargų vietoje, pavyzdžiui, c, č, dz, dž, pf ir kitos.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Afrikata · Žiūrėti daugiau »
Akūtas
Akūtas (lietuvių kalboje dar vadinamas dešininiu kirčio/priegaidės ženklu) (´) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Akūtas · Žiūrėti daugiau »
Alpės
Alpės – aukščiausia ir didžiausia Europos kalnų sistema.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Alpės · Žiūrėti daugiau »
Analitinė kalba
Analitinė kalba – kalba, kurioje gramatinius santykius daugiausia perteikia sintaksė, t. y. tarnybiniai žodžiai (prielinksniai, polinksniai, pagalbiniai, modaliniai veiksmažodžiai ir t. t.), pastovi žodžių tvarka, kontekstas ir (arba) intonavimo variacijos, o ne žodžio dalių (galūnių, priesagų, priešdėlių ir t. t.) kaityba.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Analitinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Anatolų kalbos
Anatolų kalbos – indoeuropiečių kalbų atšaka, kuriai priskiriamos senosios kalbos, vartotos Mažosios Azijos pusiasalyje.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Anatolų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Antoine Meillet
Antuanas Mejė (Antoine Meillet; g. 1866 m. lapkričio 11 d. – m. 1936 m. rugsėjo 21 d.) – Prancūzijos kalbininkas, indoeuropeistas.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Antoine Meillet · Žiūrėti daugiau »
Aoristas
Aoristas (iš 'neapibrėžtas') – vienas iš gramatinių veiksmažodžio laikų, paprastai reiškiantis praeities arba bet kokius netęstinius įvykius.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Aoristas · Žiūrėti daugiau »
Apostrofas
Apostrofas – neraidinis rašybos ženklas, eilutės viršuje po raidės vaizduojamas kaip kablelis (’), brūkšnelis (') arba kaip bet koks kitas panašus žymuo.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Apostrofas · Žiūrėti daugiau »
Asmuo (reikšmės)
Asmuo gali reikšti.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Asmuo (reikšmės) · Žiūrėti daugiau »
August Leskien
Augustas Leskynas (1840 m. liepos 8 d. Kylis – 1916 m. rugsėjo 20 d. Leipcigas) – vokiečių kalbininkas, slavistas, baltistas, jaunagramatikių kalbotyros krypties vienas kūrėjų, daktaras.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir August Leskien · Žiūrėti daugiau »
August Schleicher
Augustas Šleicheris (August Schleicher; g. 1821 m. vasario 19 d. – 1868 m. gruodžio 6 d.) – Vokietijos kalbininkas, vienas svarbiausių indoeuropeistikos „tėvų“.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir August Schleicher · Žiūrėti daugiau »
Avarai
Avarai – Vidurinės Azijos, Vakarų Sibiro, Prieuralės ir Pavolgio klajoklių genčių sąjunga.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Avarai · Žiūrėti daugiau »
Šaknis (kalbotyra)
Šaknis – kertinė, neskaidoma žodžio dalis, formalus ir semantinis žodžio branduolys be afiksų.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Šaknis (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Šauksmininkas
Šauksmininkas – žodžio forma, vartojama kaip kreipinys.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Šauksmininkas · Žiūrėti daugiau »
Įnagininkas
Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimąkuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtakąkitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Įnagininkas · Žiūrėti daugiau »
Įvardis
Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Įvardis · Žiūrėti daugiau »
Čekų kalba
Čekų kalba – vakarų slavų kalba, kuria kalba daugiau nei 10 milijonų žmonių.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Čekų kalba · Žiūrėti daugiau »
Čekoslovakija
Čekoslovakija (ček. ir) – buvusi valstybė Vidurio Europoje, gyvavusi nuo 1918 m.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Čekoslovakija · Žiūrėti daugiau »
Čiabuviai
Sibiro čiabuviai – ketai Brazilijos čiabuviai – tukušiai Čiabuviai, vietiniai gyventojai, aborigenai, autochtonai – senieji vietiniai tam tikros vietovės (žemyno, salos) žmonės, tebegyvenantys joje arba gyvenę joje iki dabartinių gyventojų įsikūrimo.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Čiabuviai · Žiūrėti daugiau »
Balkanai
Politinis žemėlapis 2005 m. – Balkanų šalys pažymėtos žaliai Balkanai arba Balkanų pusiasalis – pusiasalis Europos pietuose, rytinėje dalyje.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Balkanai · Žiūrėti daugiau »
Balsis
Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Balsis · Žiūrėti daugiau »
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Baltų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Baltų prokalbė
Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Baltų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Baltų-slavų kalbos
Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Baltų-slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Būdvardis · Žiūrėti daugiau »
Bendratis
Bendratis () – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, kurios nevaržo nei asmens, nei skaičiaus, nei laiko, nei nuosakos kategorija.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Bendratis · Žiūrėti daugiau »
Bulgarai
Bulgarai (bulg. българи) – pietų slavų tauta, gyvenanti daugiausia Bulgarijoje ir kalbanti bulgarų kalba.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Bulgarai · Žiūrėti daugiau »
Bulgarų kalba
Bulgarų kalba (български език) – indoeuropiečių kalbų šeimos slavų grupės pietų slavų pogrupio kalba.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Bulgarų kalba · Žiūrėti daugiau »
Christian Schweigaard Stang
Kristianas Šveigoras Stangas (1900 m. kovo 15 d. Kristianija, Švedijos–Norvegijos unija –1977 m. liepos 2 d. Kirkenesas, Norvegija) – norvegų kalbininkas, baltistas ir slavistas, Oslo universitete nuo 1938 m.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Christian Schweigaard Stang · Žiūrėti daugiau »
Chronologija
Žozefas Skaližeris, laikomas chronologijos mokslo pradininku. Chronologija (iš, „laikas“ ir λόγος.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Chronologija · Žiūrėti daugiau »
Daiktavardis
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Daiktavardis · Žiūrėti daugiau »
Dalyvis (gramatika)
Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Dalyvis (gramatika) · Žiūrėti daugiau »
Daugiskaita
Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Daugiskaita · Žiūrėti daugiau »
Diakritiniai ženklai
Diakritiniai ženklai (diakritikós – „skiriamasis“) – prie fonogramų pridedami ženkleliai – taškeliai, brūkšneliai, kabliukai ir pan., kurie žymi ypatingątarimąarba kirčiavimąnuo kitų panašių žodžių.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Diakritiniai ženklai · Žiūrėti daugiau »
Diskusija
Piramidė vaizduojanti "nesutarimų hierarchiją" pagal Paul Graham. Diskusija (-cussi (quatio)) – dviejų ar daugiau žmonių ar jų grupių (diskutantų) pokalbis kuria nors tema, bendravimo rūšis.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Diskusija · Žiūrėti daugiau »
Dniepras
Dniepras – viena didžiausių rytų Europos upių.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Dniepras · Žiūrėti daugiau »
Dviskaita
Dviskaita – gramatinio skaičiaus kategorija, vartojama dalyje kalbų greta vienaskaitos ir daugiskaitos nurodant du objektus ar dviejų objektų atliekamąveiksmą.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Dviskaita · Žiūrėti daugiau »
Era
Era vadinama.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Era · Žiūrėti daugiau »
Etimologija
Etimologija (graikiškai étymos 'tikras, esminis' + lógos 'žodis, mokslas') – mokslas apie žodžių kilmę ir raidą.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Etimologija · Žiūrėti daugiau »
Europa
Europa – viena iš pasaulio dalių, kartu su Azija sudaranti Eurazijos žemyną.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Europa · Žiūrėti daugiau »
Fleksinė kalba
Fleksinė kalba – kalba, kurioje gramatinės žodžių kategorijos ir sintaksiniai santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Fleksinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Fonema
Fonema ( 'garsas') – mažiausias kalbos vienetas, turintis skiriamąjąreikšmę.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Fonema · Žiūrėti daugiau »
Fonetika
Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą(kalbos garsus).
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Fonetika · Žiūrėti daugiau »
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Galininkas · Žiūrėti daugiau »
Gentis
Gentis gali reiškti antropologijoje ir biologijoje.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Gentis · Žiūrėti daugiau »
Germanų kalbos
Germanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka, kilusi iš germanų prokalbės.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Germanų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Gintaras
Baltijos gintaro luitai Gintaras – fosiliniai sakai.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Gintaras · Žiūrėti daugiau »
Gintaro kelias
Gintaro kelias Gintaro šaltiniai Europoje Gintaro kelias – senovinis prekybos kelias, kuriuo buvo gabenamas gintaras.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Gintaro kelias · Žiūrėti daugiau »
Graikų kalba
Graikų kalba – geneologiškai izoliuota indoeuropiečių kalbų šeimos kalba.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Graikų kalba · Žiūrėti daugiau »
Gramatinis laikas
Gramatinis laikas – veiksmažodžio gramatinė kategorija, reiškianti sakomo veiksmo santykį su esamuoju momentu.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Gramatinis laikas · Žiūrėti daugiau »
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Gramatinis skaičius · Žiūrėti daugiau »
Gyvulininkystė
avys Gyvulininkystė – mokslas, tiriantis naminių gyvulių veisimą, šėrimą, laikymąir priežiūrą, jų organizmo sandarąir funkcijas, produkcijos gamybąir kokybę.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Gyvulininkystė · Žiūrėti daugiau »
Hipotezė
Hipotezė („spėjimas“).
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Hipotezė · Žiūrėti daugiau »
Hunai
Hunai (iš) – klajoklių genčių sąjunga, susiformavusi II–IV a. iš Pauralės klajoklių genčių ugrų ir sarmatų bei tiurkų šiongnu, atvykusių ten iš Vidurinės Azijos.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Hunai · Žiūrėti daugiau »
Idiomas
Idiomas ('kalba, tarmė') – XX a. kalbotyroje imtas vartoti termiпas, kuriuo įvardijama natūraliosios kalbos ženklų sistema; šis terminas apibendrina tokias sąvokas kaip kalba, tarmė, šnekta, sociolektas ir kt.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Idiomas · Žiūrėti daugiau »
II amžius
Antrasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 200 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir II amžius · Žiūrėti daugiau »
Imperfektas
Imperfektas ( 'netobulas, nebaigtas') – daugybėje kalbų vartojamas veiksmažodžio laikas, reiškiantis nebaigtinį arba ilgai trunkantį būtąjį laiką.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Imperfektas · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Indoeuropiečių kalbos · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Indoiranėnų kalbos
Indoiranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų atšaka, apimanti rytines indoeuropiečių kalbas.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Indoiranėnų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Intarpas
Intarpas – į žodžio šaknį įsiterpęs afiksas.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Intarpas · Žiūrėti daugiau »
Iranėnų kalbos
Iranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Iranėnų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Italikų kalbos
Italikų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos kentuminių kalbų grupė.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Italikų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Jan Michał Rozwadowski
Janas Michalas Rozvadovskis (1867 m. gruodžio 7 d. Čarnoje, netoli Tarnuvo – 1935 m. kovo 13 d. Varšuvoje) – lenkų kalbininkas, indoeuropiečių kalbų profesorius, dirbęs Krokuvoje, Jogailos universitete.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Jan Michał Rozwadowski · Žiūrėti daugiau »
Jan Niecisław Baudouin de Courtenay
Janas Boduenas de Kurtenė (1845 m. kovo 13 d. Radzyminas, Lenkija – 1929 m. lapkričio 3 d. Varšuva) – lenkų kalbininkas.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Jan Niecisław Baudouin de Courtenay · Žiūrėti daugiau »
Jan Otrębski
Janas Ščepanas Otrembskis (1889 m. gruodžio 8 d. Pilica, Rusijos imperija – 1971 m. balandžio 26 d. Poznanė, Lenkija) – lenkų kalbininkas, sulaukęs tarptautinio pripažinimo.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Jan Otrębski · Žiūrėti daugiau »
Jānis Endzelīns
Janis Endzelynas (1873 m. vasario 22 d. Mičkėnų ūkyje, Kaugurų valsčiuje, dab. Valmieros rajone – 1961 m. liepos 1 d. Kuoknesėje, palaidotas Rygoje, Rainio kapinėse) – latvių kalbininkas, vienas žymiausių baltistų, žymiai prisidėjęs prie baltų prokalbės klausimų.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Jānis Endzelīns · Žiūrėti daugiau »
Jūreivystė
Jūreivystė – tai laivybos žinių ir praktinių įgūdžių sistema ir jos naudojimas.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Jūreivystė · Žiūrėti daugiau »
Jerzy Kuryłowicz
Ježis Kurylovičius (1895 m. rugpjūčio 26 d. Stanislavive (Ivano Frankivske), Galicijos ir Lodomerijos karalystėje, Austrijoje-Vengrijoje – 1978 m. sausio 28 d. Krokuvoje, Lenkijoje) – Lenkijos kalbininkas, vienas garsiausių XX a. kalbininkų.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Jerzy Kuryłowicz · Žiūrėti daugiau »
Jordanas (istorikas)
Jordanas – VI a. gotų istorikas (nors siejamas ir su alanais), Romos biurokratas.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Jordanas (istorikas) · Žiūrėti daugiau »
Kalbos garsas
Kalbos garsas, arba fonas – garsas, sukuriamas žmogaus kalbos aparato, kad būtų galima bendrauti šnekant.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Kalbos garsas · Žiūrėti daugiau »
Kamienas (kalbotyra)
Kamienas – morfologijos terminas, kuriuo vadinama žodžio dalis be kaitybos afikso (lietuvių kalboje – be galūnės), rodanti jo leksinę reikšmę.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Kamienas (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Karl Brugmann
Karlas Brugmanas (1849 m. kovo 16 d. Vysbadene, Vokietijoje – 1919 m. birželio 26 d. Leipcige, Vokietijoje) – Vokietijos kalbininkas, indoeuropiečių kalbų lyginamosios kalbotyros specialistas, vienas iškiliausių jaunagramatikių mokyklos atstovų.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Karl Brugmann · Žiūrėti daugiau »
Karpatai
Karpatai (lenk., ček. ir, ukr. ir) – vidurinės Europos kalnynas, sudarąs raukšlėtinių kalnų sistemos tęsinį tarp Alpių ir Balkanų.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Karpatai · Žiūrėti daugiau »
Karys
Šiuolaikinis Šveicarijos kariuomenės karys su Sturmgewehr 90 Karys – pilietis, atliekantis tikrąjąkaro tarnybą.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Karys · Žiūrėti daugiau »
Keltų kalbos
Keltų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos kalbos, kilusios iš bendros keltų prokalbės.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Keltų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Kijevo Rusia
Rusia, arba Kijevo Rusia (sen. rusų kalba рѹсьскаѧ землѧ; gudų k. Кіеўская Русь), nuo IX a. II pusės iki XII a. vidurio daugiausia Nevos, Narvos, Volchovo, Dauguvos aukštupio bei vidurupio, Dniepro, Dniestro aukštupio, Volgos aukštupio ir Okos baseinuose egzistavusi r. slavų ankstyvojo feodalizmo valstybė.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Kijevo Rusia · Žiūrėti daugiau »
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Kilmininkas · Žiūrėti daugiau »
Klaudijus Ptolemėjus
Klaudijus Ptolemėjus Klaudijus Ptolemėjus (~90 – ~168 m.) – graikų geografas, astronomas ir astrologas, gyvenęs ir dirbęs Aleksandrijoje.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Klaudijus Ptolemėjus · Žiūrėti daugiau »
Koločino kultūra
Koločino kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal Koločino gyvenvietę ir piliakalnį (Rečicos rajonas, Gomelio sritis, Baltarusija), jąišskyrė E. Simonovičius.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Koločino kultūra · Žiūrėti daugiau »
Laringalų teorija
Laringalų teorija – indoeuropeistikos teorija, teigianti, kad indoeuropiečių prokalbėje buvo vartojama keletas sąlygiškai laringalais vadinamų priebalsinių garsų.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Laringalų teorija · Žiūrėti daugiau »
Leksika
Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Leksika · Žiūrėti daugiau »
Lenkų kalba
220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kuriąvartoja lenkai.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Lenkų kalba · Žiūrėti daugiau »
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Linksnis · Žiūrėti daugiau »
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Lotynų kalba · Žiūrėti daugiau »
Lužitėnų kultūra
Lužitėnų kultūros arealas Lužitėnų kultūros keramika iš Bielsko Lužitėnų kultūra – bronzos ir ankstyvojo geležies amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal Lužicos srities (Vokietija) kasinėtus kapinynus ir gyvenvietes.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Lužitėnų kultūra · Žiūrėti daugiau »
Lyginamoji kalbotyra
Lyginamoji kalbotyra (arba lyginamoji filologija) – kalbotyros mokslo atšaka, nagrinėjanti kalbų tarpusavio ryšius.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Lyginamoji kalbotyra · Žiūrėti daugiau »
Max Vasmer
Maksas Julijus Frydrichas Fasmeris (1886 m. vasario 28 d. Sankt Peterburgas, Rusijos imperija – 1962 m. lapkričio 30 d. Vakarų Berlynas, Vakarų Vokietija) – rusų ir vokiečių kalbininkas.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Max Vasmer · Žiūrėti daugiau »
Medžiotojas
Medžiotojas gali reikšti.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Medžiotojas · Žiūrėti daugiau »
Metatezė
Metatèzė ('su(si)keitimas vietomis') – garsų sukeitimas vietomis.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Metatezė · Žiūrėti daugiau »
Michailas Lomonosovas
Michailas Vasiljevičius Lomonosovas (rus. Михаи́л Васи́льевич Ломоно́сов; 1711 m. lapkričio 19 Mišaninskaja k. – 1765 m. balandžio 15 d. Sankt Peterburge) – rusų poetas, chemikas, rusų kalbos reformatorius – mokslininkas universalas.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Michailas Lomonosovas · Žiūrėti daugiau »
Morfologija (kalbotyra)
Morfologija ('forma' + logos 'mokslas') – kalbotyros mokslo sritis, gramatikos sudedamoji dalis, nagrinėjanti kalbos dalis sudarančių žodžių gramatinę, semantinę ir morfeminę sudėtį, kaitybą, žodžio sandarąbei žodžių darybą.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Morfologija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Motina
Motina su vaiku Vladimiro Šv. Dievo Motinos ikona Motina (t. p. mama, mamytė, motulė, motutė, močia ir kt.) – moteris, turinti vaikų.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Motina · Žiūrėti daugiau »
Naudininkas
Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Naudininkas · Žiūrėti daugiau »
Nazalizacija
Nazalizacija – fonetikoje vadinamas garso tarimas nuleidžiant minkštąjį gomurį, dėl ko dalis oro išeina ne pro burną, bet pro nosį.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Nazalizacija · Žiūrėti daugiau »
Nikolajus Trubeckojus
Nikolajus Trubeckojus (Николай Сергеевич Трубецкой, 1890 m. balandžio 16 d. – 1938 m. birželio 25 d.) – rusų kalbininkas, literatūrologas, etnologas.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Nikolajus Trubeckojus · Žiūrėti daugiau »
Nuomonė
Nuomonė – subjektyvus, paprastai reiškinių ar idėjų interpretavimu arba emociniu santykiu su jais pagrįstas žinojimas, įsitikinimas, pažiūra, nusimanymas, nuovoka.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Nuomonė · Žiūrėti daugiau »
Nuosaka
Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Nuosaka · Žiūrėti daugiau »
Odra
Odra arba Oderis (lenk. ir,, sorbų kalba Wodra) – upė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Odra · Žiūrėti daugiau »
Olegas Trubačiovas
Olegas Trubačiovas (1930 m. spalio 23 d. Stalingradas, Rusijos TFSR – 2002 m. kovo 9 d. Maskva, Rusija) – tarybinis ir rusų kalbininkas slavistas, slavų kalbų etimologijos ir slavų onomastikos tyrėjas; lyginamosios – istorinės kalbotyros specialistas, leksikografas.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Olegas Trubačiovas · Žiūrėti daugiau »
Optatyvas
Optatyvas – viena iš indoeuropiečių prokalbei būdingų nuosakų, reiškiančių kalbėtojo norą, pageidavimą.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Optatyvas · Žiūrėti daugiau »
Padniestrė
Padniestrė (arba Uždniestrė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-03-06.), oficialiai Padniestrės Moldavijos Respublika (PMR) – nepripažinta valstybė, oficialiai Moldovos dalis prie Ukrainos sienos (daugiausia kairiajame Dniestro krante, likusi Moldova – dešiniajame).
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Padniestrė · Žiūrėti daugiau »
Palatalizacija
Palatalizacija ('vidurinis gomurys') – liežuvio vidurinės dalies pakilimas prie kietojo gomurio ir viso liežuvio pasislinkimas į priekį, sukeliantis lūpinę, liežuvio priešakinę arba liežuvio užpakalinę priebalsio tartį, taip pat kokybinį priebalsio pokytį, dėl kurio prieš priešakinius balsius arba kietasis priebalsis tampa minkštuoju (palataliniu – suminkštintuoju, arba palatalizuotu – paminkštintuoju).
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Palatalizacija · Žiūrėti daugiau »
Papildinys
Papildinys – sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Papildinys · Žiūrėti daugiau »
Pasaulietis
Pasaulietis – bažnyčios narys, nepriklausantis bažnytinei hierarchijai, tai yra nedavęs kunigystės ar vienuolystės įžadų.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Pasaulietis · Žiūrėti daugiau »
Pederseno dėsnis
Pederseno dėsnis, arba ruki taisyklė, – fonetinis dėsnis, kurį slavų kalboms nepriklausomai vienas nuo kito 1894 m.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Pederseno dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Perfektas
Perfektas, arba esamasis atliktinis laikas (iš 'tobulas, atliktas') – graikų, lotynų, sanskrito ir kai kurių kitų kalbų veiksmažodinė forma, pažyminti, kad veiksmas vyko praeityje, o jo rezultatas arba tam tikros bendresnės pasekmės galioja dabartyje (angl. current relevance, aktualumo dabarčiai samprata).
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Perfektas · Žiūrėti daugiau »
Pietų slavų kalbos
Pietų slavų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos slavų kalbų grupė.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Pietų slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Pliuskvamperfektas
Pliuskvamperfektas ('daugiau negu perfektas', t. y. 'daugiau negu atliktas (tobulas)') – veiksmažodžio forma, reiškianti seniau už kitąveiksmąnutikusį įvykį, dažniausiai senesnį laikąnegu reiškiama perfektu arba būtuoju laiku.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Pliuskvamperfektas · Žiūrėti daugiau »
Polabų kalba
Polabų kalba – kalba, priklausanti vakarų slavų kalbų pogrupiui.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Polabų kalba · Žiūrėti daugiau »
Polinksnis
Polinksnis – kalbos dalis, kuri atlieka tas pačias funkcijas kaip ir prielinksnis, bet nuo prielinksnio skiriasi tuo, kad eina ne prieš linksniuojamąjį žodį, o po jo.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Polinksnis · Žiūrėti daugiau »
Prūsų kalba
Prūsų kalba (Prūsiskan) – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo jotvingių kalba.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Prūsų kalba · Žiūrėti daugiau »
Priešdėlis
Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Priešdėlis · Žiūrėti daugiau »
Priegaidė
Priegaidė, arba muzikinis kirtis − kalbotyros terminas, reiškiantis žodžio arba frazės intonavimo būdą, kai kinta tariamų kirčiuoto skiemens dalių (morų) garso aukštis.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Priegaidė · Žiūrėti daugiau »
Prielinksnis
Prielinksnis, arba prepozicija – tarnybinė kalbos dalis, kuri rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Prielinksnis · Žiūrėti daugiau »
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Priesaga · Žiūrėti daugiau »
Prieveiksmis
Prieveiksmis – nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Prieveiksmis · Žiūrėti daugiau »
Pripetė
Pripetė yra.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Pripetė · Žiūrėti daugiau »
Pripetė (upė)
Pripetė – upė Rytų Europoje, Dniepro dešinysis intakas.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Pripetė (upė) · Žiūrėti daugiau »
Prokalbė
Prokalbė – istorinės kalbotyros sąvoka, apibūdinanti dažniausiai hipotetinę, rekonstruojamą, egzistavusiąanksčiau kalbą, iš kurios išsirutuliojo viena, keletas, visa grupė giminingų kalbų arba visa kalbų šeima.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Protėvynė
Protėvynė – hipotetinė geografinė vieta, iš kurios kilusi kokia nors kalbinė grupė.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Protėvynė · Žiūrėti daugiau »
Prozodija
Prozodija ( 'kirtis') – antikinėje gramatikoje atsiradęs mokslas apie kirtį (pirmiausia graikų kalbos muzikinį), nagrinėjantis skiemenis kirčio ir trukmės atžvilgiais.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Prozodija · Žiūrėti daugiau »
Pskovas
Pskovas – miestas šiaurės vakarų Rusijoje, prie Velikajos upės.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Pskovas · Žiūrėti daugiau »
Redukcija (kalbotyra)
Redukcija ('grąžinti') – kalbotyros terminas, reiškiantis girdimąkalbos garsų pokytį, susijusį su kirčiu, garsumu, trukme, skambumu, tarimu arba padėtimi žodyje.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Redukcija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Rick Derksen
Rikas Derksenas (1964 m.) – Leideno universiteto olandas kalbininkas, indoeuropeistas.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Rick Derksen · Žiūrėti daugiau »
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Rusija · Žiūrėti daugiau »
Rytų Europa
Rytų Europa Rytų Europa Stylerio žemėlapyje 1891 m. Rytų Europa – teritorija, dengianti rytinę Europos žemyno dalį.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Rytų Europa · Žiūrėti daugiau »
Rytų slavų kalbos
Rytų slavų kalbos – viena iš trijų regioninių slavų kalbos šakų, kuria šiuo metu kalbama Rytų Europoje.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Rytų slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Sakmė apie Igorio žygį
„Sakmės“ iliustracija Sakmė apie Igorio žygį (sen. rus Слово о пълку Игоревѣ) – epinė poema, garsus senosios Rusios literatūros paminklas.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Sakmė apie Igorio žygį · Žiūrėti daugiau »
Sanskritas
Sanskritas (skr. संस्कृत.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Sanskritas · Žiūrėti daugiau »
Satemizacija
Kentuminės (mėlyna) ir sateminės (raudona) kalbos Satemizacija – dalies kalbų, šiuo atveju − indoeuropiečių, fonetinė ypatybė, kai indoeuropiečių prokalbės minkštieji priebalsiai *ḱ, *ǵ, *ǵʰ yra virtę pučiamaisias priebalsiais arba afrikatomis.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Satemizacija · Žiūrėti daugiau »
Schema
Schema – grafinis vaizdas, kuriuo paaiškinamas bet kurio mechanizmo veikimo principas (kartais schemomis aiškinami gamtos reiškiniai, pvz., lietaus susidarymas); nuoseklus planas.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Schema · Žiūrėti daugiau »
Senoji bažnytinė slavų kalba
Senoji bažnytinė slavų kalba (senoji bulgarų kalba) – pirmoji literatūrinė slavų kalba, sudaryta X a. Salonikų apylinkėse, Graikijos Makedonijoje vartotos slavų tarmės pagrindu.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Senoji bažnytinė slavų kalba · Žiūrėti daugiau »
Senoji rusų kalba
Senoji rusų kalba, arba senoji rytų slavų kalba (sen. rus. рѹсьскъ ѩзыкъ, rusĭskŭ językŭ) – bendroji rytų slavų kalba, kuria buvo šnekama nuo VI a. iki XIII a.–XIV a. Kijevo Rusioje.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Senoji rusų kalba · Žiūrėti daugiau »
Senovės graikų kalba
Senovės graikų kalba – senovės Graikijos civilizacijos kalba.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Senovės graikų kalba · Žiūrėti daugiau »
Serbų-kroatų kalba
Serbų-kroatų kalba (cрпскохрватски / srpskohrvatski) – pietų slavų kalba, kurios paplitimo arealas apima dabartinės Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos ir Juodkalnijos teritorijas.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Serbų-kroatų kalba · Žiūrėti daugiau »
Siekinys
Siekinys, arba supinas, supynas – neasmenuojama veiksmažodžio forma, su slinkties veiksmažodžiais paprastai vartojama tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Siekinys · Žiūrėti daugiau »
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Skaitvardis · Žiūrėti daugiau »
Sklandieji priebalsiai
Sklandieji priebalsiai, arba balsingieji priebalsiai, pusbalsiai – arba tipo sonantai balsingoje skiemens dalyje.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Sklandieji priebalsiai · Žiūrėti daugiau »
Skolinys
Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Skolinys · Žiūrėti daugiau »
Slavai
Slavai – tautų, kalbančių slavų kalbomis, grupė.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Slavai · Žiūrėti daugiau »
Slavų kalbos
Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Sudetai
Sudetų kalnai Sudetai (lenk. Sudety; ček. Sudety) – kalnai Vokietijoje, Lenkijoje ir Čekijoje, tarp Rūdinių kalnų ir Beskidų.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Sudetai · Žiūrėti daugiau »
Tadeusz Lehr-Spławiński
Tadeušas Ler-Splavinskis (1891 m. rugsėjo 20 d. Krokuva, Galicijos ir Lodomerijos karalystė, Cisleitanija, Austrija-Vengrija – 1965 m. vasario 17 d. Krokuva, Lenkija) – lenkų kalbininkas, slavistas.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Tadeusz Lehr-Spławiński · Žiūrėti daugiau »
Tarinys
Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Tarinys · Žiūrėti daugiau »
Tarmių tęstinumas
Romanų kalbos Europoje. Vakarų romanų kalbos istoriškai sudaro nenutrūkstamątarmių tąsą. Rytuose ruda spalva pažymėtos nuo jų atsiskyrusios rytų romanų kalbos. Tarmių tęstinumas, arba tarmių kontinuumas ('besitęsiantis'), tarmių grupių tąsa – kalbotyros terminas, vartojamas įvardinti visumai tarmių, tam tikroje teritorijoje sudarančių nenutrūkstamą, minimaliais skirtumais pasižyminčiątarmių tąsą, seką.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Tarmių tęstinumas · Žiūrėti daugiau »
Tarybų Sąjunga
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR SąjungaArvydas Anušauskas.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Tarybų Sąjunga · Žiūrėti daugiau »
Terminas
Terminas ( – 'riba, siena') – tam tikros žmonių veiklos srities (mokslo, technologijų, meno) sąvokąpavadinantis specialus žodis arba žodžių junginys.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Terminas · Žiūrėti daugiau »
Tiurkų kalbos
Tiurkų kalbos – Altajaus kalbų grupė.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Tiurkų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Trakų kalba
Trakų kalba – indoeuropiečių šeimai priklausanti kalba, viena senųjų kalbų, vartotų Balkanuose Antikos laikais.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Trakų kalba · Žiūrėti daugiau »
Turkų kalba
Turkų kalba (Türkçe) – tiurkų kalbų grupės kalba.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Turkų kalba · Žiūrėti daugiau »
V amžius
Penktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 500 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir V amžius · Žiūrėti daugiau »
Vakarų slavų kalbos
Vakarų slavų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos slavų kalbų grupė.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Vakarų slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Vakernagelio dėsnis
Vakernagelio dėsnis – Šveicarijos kalbininko Jakobo Vakernagelio suformuluota taisyklė, nustatanti indoeuropiečių prokalbės bekirčių žodžių padėtį.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Vakernagelio dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Vandenvardis
Vandenvardis Vandenvardis arba hidronimas (jų visuma – hidronimija) – tikrinis bet kokio vandens telkinio (upės, ežero, jūros, tvenkinio, įlankos, brastos, upokšnio, griovio, pelkės ir kt.) pavadinimas.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Vandenvardis · Žiūrėti daugiau »
Vardininkas
Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Vardininkas · Žiūrėti daugiau »
Varovas
Varovas – žvėrių baidytojas, varytojas, žmogus su medžiokliniu šunimi ar be jo varantis žvėris medžiotojų link.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Varovas · Žiūrėti daugiau »
Veikslas
Véikslas – veiksmažodžio kategorija, rodanti veiksmo suvokimąlaiko atžvilgiu – ar veiksmas tebetrunka, ar baigęsis.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Veikslas · Žiūrėti daugiau »
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Veiksmažodis · Žiūrėti daugiau »
Veiksnys
Veiksnys – pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimąkas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Veiksnys · Žiūrėti daugiau »
Vertinys
Vertinys (arba kalkė – žodis arba žodžių junginys, kurio morfologinė arba semantinė struktūra sudaryta pagal kokios nors kitos kalbos pavyzdį, paprastai pažodžiui verčiant tos svetimos kalbos žodžio ar sakinio sudedamąsias dalis. Pavyzdžiui, pagal anglų kalbos žodžio skyscraper pavyzdį sudaryti vokiečių kalbos Wolkenkratzer, lietuvių kalbos dangoraižis, latvių kalbos debesskrāpis, rusų kalbos небоскрёб. Išskiriami keleto tipų vertiniai.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Vertinys · Žiūrėti daugiau »
VI amžius
Šeštasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 600 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir VI amžius · Žiūrėti daugiau »
Viačeslavas Ivanovas
Viačeslavas Ivanovas (1929 m. rugpjūčio 21 d. Maskvoje, Rusijoje – 2017 m. spalio 7 d. Los Andžele, JAV) – Rusijos kalbininkas, vertėjas, semiotikas ir antropologas.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Viačeslavas Ivanovas · Žiūrėti daugiau »
Vidurio Europa
Kultūriniai Europos regionai. Vidurio Europa – mėlyna Centrinė Europa, arba Vidurio Europa – regionas, užimantis ne visuomet taip pat nusakomąteritorijąEuropos centrinėje dalyje.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Vidurio Europa · Žiūrėti daugiau »
Vietininkas
Vietininkas – linksnis, nurodantis vietą(locus).
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Vietininkas · Žiūrėti daugiau »
VII amžius
Septintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 700 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir VII amžius · Žiūrėti daugiau »
Viktoras Martynovas
Viktoras Martynovas (1924 m. sausio 25 d. Odesa, Ukraina – 2013 m. sausio 25 d. Minskas, Baltarusija) – baltarusių kalbininkas.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Viktoras Martynovas · Žiūrėti daugiau »
Vladimiras Toporovas
Vladimiras Toporovas (1928 m. liepos 5 d. Maskvoje – 2005 m. gruodžio 5 d. Maskvoje) – vienas žymiausių pasaulio baltistų, Rusijos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Vladimiras Toporovas · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Vokiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Vysla
Vysla (lenk. Wisła, prūs. *Wīksla.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Vysla · Žiūrėti daugiau »
Wojciech Smoczyński
Voiciechas Slavomiras Smočynskis (g. 1945 m. kovo 12 d. Glovno kaime prie Lovičiaus, Lenkijoje) – Lenkijos baltistas ir slavistas, lyginamosios indoeuropeistikos mokslininkas.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir Wojciech Smoczyński · Žiūrėti daugiau »
XII amžius
Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir XII amžius · Žiūrėti daugiau »
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir XIX amžius · Žiūrėti daugiau »
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir XX amžius · Žiūrėti daugiau »
1858 m.
1858 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir 1858 m. · Žiūrėti daugiau »
1974 m.
1974 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir 1974 m. · Žiūrėti daugiau »
2008 m.
2008 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Slavų prokalbė ir 2008 m. · Žiūrėti daugiau »
