Greičiau nei naršyklėje!
31 santykiai: Abiejų Tautų Respublika, Aleksandras Bogdanas Sapiega, Aleksandras Kristupas Naruševičius, Bavarija, Birželio 21, Jonas Dalmat-Isaikovskis, Jonas Jackus Oginskis, Jonas Kazimieras Pacas, Kristupas Mykolas Sapiega, Kristupas Naruševičius, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas, Lietuvos didysis raštininkas, Lietuvos didysis taurininkas, Lietuvos lauko etmonas, Lietuvos referentas, Naruševičiai, Orša, 1585 m., 1610 m., 1629 m., 1631 m., 1632 m., 1633 m., 1635 m., 1637 m., 1639 m., 1646 m., 1648 m., 1649 m., 1650 m..
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Nauja!!: Stanislovas Kristupas Naruševičius ir Abiejų Tautų Respublika · Žiūrėti daugiau »
Aleksandras Bogdanas Sapiega
Aleksandras Bogdanas Sapiega (1585–1635 m. sausis) – LDK valstybinis veikėjas, karaliaus rotmistras, Vitebsko pakamaris (nuo 1606 m.), Oršos seniūnas (nuo 1610 m.), Vitebsko kaštelionas (1613–1615 m.), Propoisko ir Čečersko seniūnas (nuo 1622 m.), Kryčavo seniūnas (iki 1631 m.), Lietuvos didysis taurininkas (1631–1632 m.).
Nauja!!: Stanislovas Kristupas Naruševičius ir Aleksandras Bogdanas Sapiega · Žiūrėti daugiau »
Aleksandras Kristupas Naruševičius
Aleksandras Kristupas Naruševičius (g. po 1616 m. – 1668 m. birželio 21 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos diplomatas, valstybės veikėjas.
Nauja!!: Stanislovas Kristupas Naruševičius ir Aleksandras Kristupas Naruševičius · Žiūrėti daugiau »
Bavarija
Bavarija, oficialiai Laisvoji Bavarijos valstybė – stambiausia plotu ir antra pagal gyventojų skaičių Vokietijos žemė, esanti pietryčiuose.
Nauja!!: Stanislovas Kristupas Naruševičius ir Bavarija · Žiūrėti daugiau »
Birželio 21
Birželio 21 yra 172-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 173-a).
Nauja!!: Stanislovas Kristupas Naruševičius ir Birželio 21 · Žiūrėti daugiau »
Jonas Dalmat-Isaikovskis
Herbas „Prus“ Jonas Dalmat-Isaikovskis (m. 1659 m.) – Smolensko kaštelionas 1659 metais, Lietuvos didysis medžioklis 1655 metais, Žemaitijos stalininkas 1645–1654 metais.
Nauja!!: Stanislovas Kristupas Naruševičius ir Jonas Dalmat-Isaikovskis · Žiūrėti daugiau »
Jonas Jackus Oginskis
Jonas Jackus Oginskis (arba, 1619 m. – 1684 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas.
Nauja!!: Stanislovas Kristupas Naruševičius ir Jonas Jackus Oginskis · Žiūrėti daugiau »
Jonas Kazimieras Pacas
Jonas Kazimieras Pacas (apie 1650–1696/1697) – LDK valstybinis veikėjas, Breslaujos pavieto maršalka (1684 m.), Lietuvos dvaro vėliavininkas (1687–1696 m.), Usviato seniūnas.
Nauja!!: Stanislovas Kristupas Naruševičius ir Jonas Kazimieras Pacas · Žiūrėti daugiau »
Kristupas Mykolas Sapiega
Kristupas Mykolas Sapiega (1607 m. rugpjūčio 10 d., Ružanai – 1631 m. rugpjūčio 17 d.) – LDK valstybinis veikėjas, Lietuvos didysis pastalininkas (1630–1631 m.) ir Lietuvos didysis raštininkas (1631 m.).
Nauja!!: Stanislovas Kristupas Naruševičius ir Kristupas Mykolas Sapiega · Žiūrėti daugiau »
Kristupas Naruševičius
Kristupas Naruševičius (g. apie 1570 m. – m. 1630 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos karinis ir valstybės veikėjas.
Nauja!!: Stanislovas Kristupas Naruševičius ir Kristupas Naruševičius · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Stanislovas Kristupas Naruševičius ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas – aukščiausias luominis Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės įstatymų leidimo ir valstybinės valdžios organas, veikęs 1445–1569 m. Seimąšaukė Didysis kunigaikštis, o tarpuvaldžiu – Ponų taryba.
Nauja!!: Stanislovas Kristupas Naruševičius ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos didysis raštininkas
Lietuvos didysis raštininkas – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnas, nepriklausęs pagal pareigas Senatui.
Nauja!!: Stanislovas Kristupas Naruševičius ir Lietuvos didysis raštininkas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos didysis taurininkas
Taurininko herbas Lietuvos didysis taurininkas – vienas iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos dvaro valdžios pareigūnų.
Nauja!!: Stanislovas Kristupas Naruševičius ir Lietuvos didysis taurininkas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos lauko etmonas
Lietuvos lauko etmonas (lenk. Hetman polny litewski) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės karo vadas, Didžiojo etmono pavaduotojas.
Nauja!!: Stanislovas Kristupas Naruševičius ir Lietuvos lauko etmonas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos referentas
Lietuvos referentas (kartais vadinamas Lietuvos referendorium) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnas, nepriklausęs pagal pareigas Senatui.
Nauja!!: Stanislovas Kristupas Naruševičius ir Lietuvos referentas · Žiūrėti daugiau »
Naruševičiai
Naruševičiai – XVI a. – XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų giminė.
Nauja!!: Stanislovas Kristupas Naruševičius ir Naruševičiai · Žiūrėti daugiau »
Orša
Òrša – miestas šiaurės rytų Baltarusijoje, prie Dniepro ir į jį įtekančios Oršicos upės.
Nauja!!: Stanislovas Kristupas Naruševičius ir Orša · Žiūrėti daugiau »
1585 m.
1585 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Stanislovas Kristupas Naruševičius ir 1585 m. · Žiūrėti daugiau »
1610 m.
1610 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Stanislovas Kristupas Naruševičius ir 1610 m. · Žiūrėti daugiau »
1629 m.
1629 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Stanislovas Kristupas Naruševičius ir 1629 m. · Žiūrėti daugiau »
1631 m.
1631 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Stanislovas Kristupas Naruševičius ir 1631 m. · Žiūrėti daugiau »
1632 m.
1632 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Stanislovas Kristupas Naruševičius ir 1632 m. · Žiūrėti daugiau »
1633 m.
1633 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Stanislovas Kristupas Naruševičius ir 1633 m. · Žiūrėti daugiau »
1635 m.
1635 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Stanislovas Kristupas Naruševičius ir 1635 m. · Žiūrėti daugiau »
1637 m.
1637 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Stanislovas Kristupas Naruševičius ir 1637 m. · Žiūrėti daugiau »
1639 m.
1639 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Stanislovas Kristupas Naruševičius ir 1639 m. · Žiūrėti daugiau »
1646 m.
1646 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Stanislovas Kristupas Naruševičius ir 1646 m. · Žiūrėti daugiau »
1648 m.
1648 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Stanislovas Kristupas Naruševičius ir 1648 m. · Žiūrėti daugiau »
1649 m.
1649 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Stanislovas Kristupas Naruševičius ir 1649 m. · Žiūrėti daugiau »
1650 m.
1650 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Stanislovas Kristupas Naruševičius ir 1650 m. · Žiūrėti daugiau »
