Greičiau nei naršyklėje!
23 santykiai: Žygimantas Augustas, Barbora Radvilaitė, Grafas (titulas), Jonas Radvila II, Jonas Stanislovaitis Kęsgaila, Kęsgailos, Kražiai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mikalojus Radvila Juodasis, Mogiliavas, Pataurininkis, Reformacija, Rodūnia, Stalininkas, Tykocinas, Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika, Vilnius, Zadora, 1520 m., 1545 m., 1549 m., 1552 m., 1554 m..
Žygimantas Augustas
Žygimantas Augustas (Zigmantas Augustas; 1520 m. rugpjūčio 1 d. Krokuvoje – 1572 m. liepos 7 d. Knišine) – Žygimanto Senojo sūnus, Lenkijos karalius (1548–1572 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1544–1572 m.), kurio valdymo metu Lenkija ir LDK susijungė, sudarydamos konfederaciją – Abiejų Tautų Respubliką.
Nauja!!: Stanislovas Kęsgaila ir Žygimantas Augustas · Žiūrėti daugiau »
Barbora Radvilaitė
Barbora Radvilaitė (1520/1523 m. gruodžio 6 d. – 1551 m. gegužės 8 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikė, Goštautų valdų paveldėtoja, antroji Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto žmona, Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė konsortė (nuo 1550 m.). Pasak amžininkų, Barbora buvusi labai graži moteris – tiems laikams aukšta (apie 162 cm), liekna, šviesiaplaukė ir baltų dantų.
Nauja!!: Stanislovas Kęsgaila ir Barbora Radvilaitė · Žiūrėti daugiau »
Grafas (titulas)
Grafas – kilmingųjų titulas, žymintis rangąžemesnį nei markizo ar markgrafo (arba kunigaikščio, šalyse, kur markizo titulo nėra).
Nauja!!: Stanislovas Kęsgaila ir Grafas (titulas) · Žiūrėti daugiau »
Jonas Radvila II
Jonas Radvila (1516–1551 m.) – Lietuvos didžiojo maršalkos Jono Radvilos sūnus, Mikalijaus Radvilos Juodojo brolis.
Nauja!!: Stanislovas Kęsgaila ir Jonas Radvila II · Žiūrėti daugiau »
Jonas Stanislovaitis Kęsgaila
Jonas Stanislovaitis Kęsgaila (1549 m. Kražiuose – 1594 m. vasario mėn. Vilniuje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, valstybės veikėjas.
Nauja!!: Stanislovas Kęsgaila ir Jonas Stanislovaitis Kęsgaila · Žiūrėti daugiau »
Kęsgailos
Kęsgailos (lenk. Kieżgajłowie) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų ir didikų giminė, kilusi iš Deltuvos Ukmergės vietininko, vėliau Žemaitijos seniūno Mykolo Kęsgailos.
Nauja!!: Stanislovas Kęsgaila ir Kęsgailos · Žiūrėti daugiau »
Kražiai
Kražiai – miestelis Kelmės rajono savivaldybėje, 16 km į vakarus nuo Kelmės, prie kelio Kelmė–Varniai.
Nauja!!: Stanislovas Kęsgaila ir Kražiai · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Stanislovas Kęsgaila ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Mikalojus Radvila Juodasis
Mikalojus Radvila Juodasis (1515 m. vasario 4 d. Nesvyžiuje –1565 m. gegužės 28 d. Lukiškėse) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, ir reformacijos veikėjas.
Nauja!!: Stanislovas Kęsgaila ir Mikalojus Radvila Juodasis · Žiūrėti daugiau »
Mogiliavas
Mogiliãvas (arba Mogiliovas, Mahiliovas;,, psn. Magiliavas) – miestas rytų Baltarusijoje, nutolęs 200 km į rytus nuo Minsko.
Nauja!!: Stanislovas Kęsgaila ir Mogiliavas · Žiūrėti daugiau »
Pataurininkis
Taurininko herbas Pataurininkis – vienas iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos dvaro ir žemietijų valdžios pareigūnų.
Nauja!!: Stanislovas Kęsgaila ir Pataurininkis · Žiūrėti daugiau »
Reformacija
Reformacijos 500 m. jubiliejus Šilutės raj. Reformacija ('pertvarkymas') – religinis sąjūdis XVI-XVII a. Europoje, siekęs reformuoti Romos katalikybės doktriną, kultą, bažnyčią.
Nauja!!: Stanislovas Kęsgaila ir Reformacija · Žiūrėti daugiau »
Rodūnia
Ródūnia (arba Rodūnė) – miesto tipo gyvenvietė vakarų Baltarusijoje, prie Rodūnios upės, 20 km į pietus nuo Eišiškių ir 30 km į šiaurės vakarus nuo Lydos.
Nauja!!: Stanislovas Kęsgaila ir Rodūnia · Žiūrėti daugiau »
Stalininkas
Viduramžių Europos stalininkascaro stalininkas Stalininkas – XIII–XVIII a. rūmininko pareigos, kai kuriose šalyse – valdžios pareigūnas.
Nauja!!: Stanislovas Kęsgaila ir Stalininkas · Žiūrėti daugiau »
Tykocinas
Tykòcinas – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos Balstogės apskrityje, Tykocino valsčiuje, prie Narevo upės, Bebro upės žemumoje.
Nauja!!: Stanislovas Kęsgaila ir Tykocinas · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika
Vilniaus šv.
Nauja!!: Stanislovas Kęsgaila ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika · Žiūrėti daugiau »
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Nauja!!: Stanislovas Kęsgaila ir Vilnius · Žiūrėti daugiau »
Zadora
Zadora arba Budziszyn, Flamen, Flamma, Płomień, Płomieńczyk – Lietuvos ir Lenkijos bajorų herbas.
Nauja!!: Stanislovas Kęsgaila ir Zadora · Žiūrėti daugiau »
1520 m.
1520 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Stanislovas Kęsgaila ir 1520 m. · Žiūrėti daugiau »
1545 m.
1545 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Stanislovas Kęsgaila ir 1545 m. · Žiūrėti daugiau »
1549 m.
1549 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Stanislovas Kęsgaila ir 1549 m. · Žiūrėti daugiau »
1552 m.
1552 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Stanislovas Kęsgaila ir 1552 m. · Žiūrėti daugiau »
1554 m.
1554 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Stanislovas Kęsgaila ir 1554 m. · Žiūrėti daugiau »
