19 santykiai: Abėcėlė, Aktorius, Anglų kalba, Dainininkas, Diakritiniai ženklai, Dirbtinė kalba, Fonema, Fonetika, Intonacija, Kalbotyra, Leksikografija, Lotynų abėcėlė, Pasvirasis brūkšnys, Patologija, Prozodija, Raidė, Skiemuo, Užsienio kalba, Vertėjas.
Abėcėlė
250px Abėcėlė arba alfabetas – rašto sistemų rūšis, kuriai būdingi atskiri ženklai balsiams ir priebalsiams reikšti.
Nauja!!: Tarptautinė fonetinė abėcėlė ir Abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
Aktorius
Aktorius – teatro spektaklių, kino, televizijos filmų vaidmenų atlikėjas, vaidintojas.
Nauja!!: Tarptautinė fonetinė abėcėlė ir Aktorius · Žiūrėti daugiau »
Anglų kalba
Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.
Nauja!!: Tarptautinė fonetinė abėcėlė ir Anglų kalba · Žiūrėti daugiau »
Dainininkas
Dainininkas – profesionalus vokalistas, atliekantis dainas, romansus, operos, operetės, vodevilio arijas, t. y. naudojantis savo balsąkaip muzikos instrumentą.
Nauja!!: Tarptautinė fonetinė abėcėlė ir Dainininkas · Žiūrėti daugiau »
Diakritiniai ženklai
Diakritiniai ženklai (diakritikós – „skiriamasis“) – prie fonogramų pridedami ženkleliai – taškeliai, brūkšneliai, kabliukai ir pan., kurie žymi ypatingątarimąarba kirčiavimąnuo kitų panašių žodžių.
Nauja!!: Tarptautinė fonetinė abėcėlė ir Diakritiniai ženklai · Žiūrėti daugiau »
Dirbtinė kalba
Dirbtinė kalba – kalba, kurios žodynas ir gramatika yra specialiai sukurti vieno ar kelių žmonių, o ne natūraliai susiformavę istorijos eigoje.
Nauja!!: Tarptautinė fonetinė abėcėlė ir Dirbtinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Fonema
Fonema ( 'garsas') – mažiausias kalbos vienetas, turintis skiriamąjąreikšmę.
Nauja!!: Tarptautinė fonetinė abėcėlė ir Fonema · Žiūrėti daugiau »
Fonetika
Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą(kalbos garsus).
Nauja!!: Tarptautinė fonetinė abėcėlė ir Fonetika · Žiūrėti daugiau »
Intonacija
Intonãcija ('šaukiu, rėkiu, garsiai tariu') – frazės, sakinio ar viso teksto ištarimo būdas.
Nauja!!: Tarptautinė fonetinė abėcėlė ir Intonacija · Žiūrėti daugiau »
Kalbotyra
Kalbotyra, arba lingvistika – bendras mokslų, tiriančių natūralias kalbas, pavadinimas.
Nauja!!: Tarptautinė fonetinė abėcėlė ir Kalbotyra · Žiūrėti daugiau »
Leksikografija
Leksikografija - mokslo šaka, apimanti žodynų kūrimo praktikąir teoriją; spausdintų žodynų, žodyninio tipo veikalų visuma.
Nauja!!: Tarptautinė fonetinė abėcėlė ir Leksikografija · Žiūrėti daugiau »
Lotynų abėcėlė
Lotynų abėcėlė – plačiausiai paplitusi abėcėlinė rašto sistema pasaulyje.
Nauja!!: Tarptautinė fonetinė abėcėlė ir Lotynų abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
Pasvirasis brūkšnys
Pasvirasis brūkšnys (/) – tipografinis ženklas, šiuo metu dažniausiai vartojamas skaičių (2/3) arba matavimo vienetų (km/val) dalybai pažymėti.
Nauja!!: Tarptautinė fonetinė abėcėlė ir Pasvirasis brūkšnys · Žiūrėti daugiau »
Patologija
Patologija – ligų tyrimas ir diagnozavimas tiriant audinius, organus ar visąkūną(skrodimas).
Nauja!!: Tarptautinė fonetinė abėcėlė ir Patologija · Žiūrėti daugiau »
Prozodija
Prozodija ( 'kirtis') – antikinėje gramatikoje atsiradęs mokslas apie kirtį (pirmiausia graikų kalbos muzikinį), nagrinėjantis skiemenis kirčio ir trukmės atžvilgiais.
Nauja!!: Tarptautinė fonetinė abėcėlė ir Prozodija · Žiūrėti daugiau »
Raidė
Senovės graikų raidės ant vazos Raidė – abėcėlės (abugidos, abdžado) fonetinis rašto ženklas, taip pat kalbos garso rašmuo.
Nauja!!: Tarptautinė fonetinė abėcėlė ir Raidė · Žiūrėti daugiau »
Skiemuo
Skiemuo – trumpiausias garsinės kalbos vienetas, vienu kartu ištariama garsinė žodžio dalis, kurios pagrindąsudaro balsis arba dvibalsis (grynasis dvibalsis, mišrusis dvibalsis).
Nauja!!: Tarptautinė fonetinė abėcėlė ir Skiemuo · Žiūrėti daugiau »
Užsienio kalba
Užsienio kalba – kalba, kuri žmogui yra ne gimtoji.
Nauja!!: Tarptautinė fonetinė abėcėlė ir Užsienio kalba · Žiūrėti daugiau »
Vertėjas
Vertėjas – profesija, kuria užsiimantis asmuo perteikia žodinės kalbos arba teksto turinį iš vienos į kitąkalbą.
Nauja!!: Tarptautinė fonetinė abėcėlė ir Vertėjas · Žiūrėti daugiau »