Greičiau nei naršyklėje!
16 santykiai: Astryna, Chreptavičiai, Jonas Liutauras Chreptavičius, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis iždininkas, Lietuvos dvaro paiždininkis, Martynas Chreptavičius, Stanislovas Milanovskis, 1492 m., 1501 m., 1502 m., 1507 m., 1508 m., 1509 m., 1511 m., 1527 m..
Astryna
Astrynà (arba Ostryna) – miesto tipo gyvenvietė vakarų Baltarusijoje, Gardino srityje, 47 km į rytus nuo Gardino, prie Astrynos upės.
Nauja!!: Teodoras Bogdanas Chreptavičius ir Astryna · Žiūrėti daugiau »
Chreptavičiai
Chreptavičių dvaras Ščiorsuose, XIX a. antra pusė, Napoleonas Orda Chreptavičių dvaras Biešankovičiuose, XIX a. antra pusė, Napoleonas Orda Chreptavičiai, kartais dar vadinami Chreptavičiais-Liutaurais arba Bohurinskiais (Voluinėje) – LDK didikų giminė, pirmąkartąužfiksuota XV a. pab.
Nauja!!: Teodoras Bogdanas Chreptavičius ir Chreptavičiai · Žiūrėti daugiau »
Jonas Liutauras Chreptavičius
Jonas Liutauras Chreptavičius (?-1513) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas, Lietuvos dvaro paiždininkis.
Nauja!!: Teodoras Bogdanas Chreptavičius ir Jonas Liutauras Chreptavičius · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Teodoras Bogdanas Chreptavičius ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos didysis iždininkas
Didžiojo iždininko herbas Lietuvos didysis iždininkas – vienas aukščiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnų.
Nauja!!: Teodoras Bogdanas Chreptavičius ir Lietuvos didysis iždininkas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos dvaro paiždininkis
Iždininko herbas Lietuvos dvaro paiždininkis – vienas aukščiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnų.
Nauja!!: Teodoras Bogdanas Chreptavičius ir Lietuvos dvaro paiždininkis · Žiūrėti daugiau »
Martynas Chreptavičius
Martynas Chreptavičius (m. 1526 m.) – LDK valstybinis veikėjas, Lietuvos didysis žirgininkas (1495–1509), Lietuvos didysis medžioklis (1505–1509), Zliabinsko (1497) ir Žaludkas vietininkas (1501), Lietuvos dvaro paiždininkis (1502–1504).
Nauja!!: Teodoras Bogdanas Chreptavičius ir Martynas Chreptavičius · Žiūrėti daugiau »
Stanislovas Milanovskis
Stanislovas Milanovskis (m. 1509) – Karūnos dvaro paiždininkis 1501–1506 metais, Aleksandro Jogailaičio dvaro paiždininkis 1499 metais, karaliaus dvariškis.
Nauja!!: Teodoras Bogdanas Chreptavičius ir Stanislovas Milanovskis · Žiūrėti daugiau »
1492 m.
1492 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Teodoras Bogdanas Chreptavičius ir 1492 m. · Žiūrėti daugiau »
1501 m.
1501 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Teodoras Bogdanas Chreptavičius ir 1501 m. · Žiūrėti daugiau »
1502 m.
1502 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Teodoras Bogdanas Chreptavičius ir 1502 m. · Žiūrėti daugiau »
1507 m.
1507 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Teodoras Bogdanas Chreptavičius ir 1507 m. · Žiūrėti daugiau »
1508 m.
1508 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Teodoras Bogdanas Chreptavičius ir 1508 m. · Žiūrėti daugiau »
1509 m.
1509 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Teodoras Bogdanas Chreptavičius ir 1509 m. · Žiūrėti daugiau »
1511 m.
1511 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Teodoras Bogdanas Chreptavičius ir 1511 m. · Žiūrėti daugiau »
1527 m.
1527 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Teodoras Bogdanas Chreptavičius ir 1527 m. · Žiūrėti daugiau »
