Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Lietuvos Statutai

Indeksas Lietuvos Statutai

Lietuvos Statutai – trys teisinių dokumentų rinkiniai, teisynai, sukurti XVI a. ir apibrėžę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisinės sistemos pagrindąiki pat 1840 m.

41 santykiai: Abiejų Tautų Respublikos Seimas, Albertas Goštautas, Aleksandras, Armėnai, Žygimantas Senasis, Europa, Kanonų teisė, Karaimai, Katalikybė, Kazimieras Jogailaitis, Kazimiero teisynas, Kodifikacija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis kancleris, Lietuvos didysis kunigaikštis, Livonijos karas, Magdeburgo teisė, Mikalojus Radvila II, Paprotinė teisė, Pavieto žemės teismas, Ponų taryba, Rusų Tiesa, Rusėnų kalba, Rusijos carystė, Rusijos imperija, Stačiatikybė, Teisynas, Totoriai, Vilniaus vaivada, XVI amžius, Zigmantas Vaza, 1468 m., 1501 m., 1522 m., 1529 m., 1564 m., 1564–1566 m. LDK reforma, 1566 m., 1588 m., 1649 m. Soboro teisynas, 1840 m..

Abiejų Tautų Respublikos Seimas

Varšuvos Karaliaus rūmuose Abiejų Tautų Respublikos Seimas – aukščiausias Lietuvos ir Lenkijos bendros valstybės – Abiejų tautų respublikos (lenk. Rzeczpospolita Obojga Narodów) įstatymų leidimo ir valstybinės valdžios organas, veikęs 1569–1795 m. Iš viso 1569–1793 m. įvyko 173 Seimai: XVI a. (nuo 1569 m.) – 30, XVII a. – 93, XVIII a. – 50.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir Abiejų Tautų Respublikos Seimas · Žiūrėti daugiau »

Albertas Goštautas

Albertas Goštautas įteikia Lietuvos Statutądidžiajam kunigaikščiui. Proginė lito moneta Albertas Goštautas (arba Albrechtas Goštautas, 1480 – 1539 m. gruodžio mėn.) – Lietuvos didikas iš Goštautų giminės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, Vilniaus vaivada, Lietuvos didysis kancleris ir Pirmojo Lietuvos Statuto autorius.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir Albertas Goštautas · Žiūrėti daugiau »

Aleksandras

Aleksandras (1461 m. rugpjūčio 5 d. Krokuvoje – 1506 m. rugpjūčio 19 d. arba 20 d. Vilniuje), Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1492 m. iki mirties) ir Lenkijos karalius (nuo 1501 m. spalio pradžios iki mirties).

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir Aleksandras · Žiūrėti daugiau »

Armėnai

Armėnų diaspora pasaulyje Urartu valstybė 743 m. Armėnų emigracija iš tėvynės Armėnai (hai) – Azijos tauta, kalbanti armėnų kalba, kuri sudaro atskirąindoeuropiečių kalbų šaką.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir Armėnai · Žiūrėti daugiau »

Žygimantas Senasis

Žygimantas Senasis (1467 m. sausio 1 d. – 1548 m. balandžio 1 d.) – Jogailaičių dinastijos LDK valdovas ir Lenkijos karalius (1506–1548).

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir Žygimantas Senasis · Žiūrėti daugiau »

Europa

Europa – viena iš pasaulio dalių, kartu su Azija sudaranti Eurazijos žemyną.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir Europa · Žiūrėti daugiau »

Kanonų teisė

''Concordia Discordatium Canonum'' – kanonų teisės sąvadas. 1140 m. Kanonų teisė – Romos Katalikų, Anglikonų Bažnyčios bei Rytų krikščionių bažnyčių teisė, teisės sistema (bažnytinės teisės dalis).

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir Kanonų teisė · Žiūrėti daugiau »

Karaimai

Karaimai (kartais dar žinomi kaip karaitai) – tiurkų grupės tauta.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir Karaimai · Žiūrėti daugiau »

Katalikybė

Katalikybė („bendras“) – Katalikų bažnyčios mokymo turinys, tikėjimo, moralės, religinio gyvenimo ir normų visuma, jų praktinis taikymas ir plėtojimas, stambiausia Krikščionybės šaka.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir Katalikybė · Žiūrėti daugiau »

Kazimieras Jogailaitis

Kazimiero Jogailaičio valdoma Lietuvos ir Lenkijos teritorija 1466 m. Kazimieras IV Jogailaitis (1427 m. lapkričio 30 d. Krokuvoje – 1492 m. birželio 7 d. Gardine), Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis (1440–1492 m.), Lenkijos karalius Kazimieras IV Jogailaitis (1447-1492 m.). Kazimieras Jogailaitis buvo Jogailos sūnus ir jaunesnysis Vladislovo III Varniečio brolis.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir Kazimieras Jogailaitis · Žiūrėti daugiau »

Kazimiero teisynas

Kazimiero teisynas – dokumentas, nurodantis LDK piliečių teises, paskelbtas 1468 m. Teisynas apima bau­džia­mą­ją, ci­vi­li­nę, ad­mi­nist­ra­ci­nę tei­ses ir teismą.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir Kazimiero teisynas · Žiūrėti daugiau »

Kodifikacija

III Lietuvos Statutas Kodifikacija – teisės normų sisteminimo būdas, tam tikrąteisinių santykių sritį reguliuojančias normas susisteminus apibendrinant, įtvirtinant viename teisės akte (teisyne).

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir Kodifikacija · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos didysis kancleris

Kanclerio herbas Lietuvos didysis kancleris – nuo XV a. vidurio aukščiausia Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės centrinės valdžios pareigybė.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir Lietuvos didysis kancleris · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos didysis kunigaikštis

Lietuvos didysis kunigaikštis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo titulas.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir Lietuvos didysis kunigaikštis · Žiūrėti daugiau »

Livonijos karas

Livonijos karas (1558–1583) buvo ilga karų serija tarp Rusijos carystės ir jos vakarinių kaimynų (Danijos-Norvegijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos karalystės ir Švedijos karalystės) dėl buvusio Livonijos ordino teritorijos kontrolės.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir Livonijos karas · Žiūrėti daugiau »

Magdeburgo teisė

Magdeburgo teisė – viena iš labiausiai paplitusių senųjų miestų teisės sistemų.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir Magdeburgo teisė · Žiūrėti daugiau »

Mikalojus Radvila II

Mikalojus Radvila II (1470 m. – 1521 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, valstybės veikėjas.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir Mikalojus Radvila II · Žiūrėti daugiau »

Paprotinė teisė

''Eike von Repgowo'' Oldenburgo saksų veidrodis – XIII a. paprotinės teisės rinkinys Paprotinė teisė – nerašytoji teisė; teisės normos (taisyklės), įgijusios teisinę galią, kadangi faktiškai jų buvo laikomasi kaip papročių ilgąlaiką.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir Paprotinė teisė · Žiūrėti daugiau »

Pavieto žemės teismas

Upytės pavieto teismo archyvas (pastatytas 1614 m.) Pavieto žemės teismas – nuo 1566 iki 1831 metų LDK veikę bajorų teismai.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir Pavieto žemės teismas · Žiūrėti daugiau »

Ponų taryba

Ponų taryba arba Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės taryba – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinės valdžios organas, kilęs iš Vytauto įsteigtos Didžiojo kunigaikščio tarybos, 1569 m. pagal Liublino unijos nuostatus kartu su Lenkijos karaliaus taryba (Rada królewska) tapusi Abiejų Tautų Respublikos senato dalimi.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir Ponų taryba · Žiūrėti daugiau »

Rusų Tiesa

Rusų tiesa (sen. rusų kalba: Правда рѹсьскаꙗ; „tiesa" reikšmės –, graik. διχαίομα – teisė, teisingumas) – apie 1280 m. sudarytas Rusios teisynas.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir Rusų Tiesa · Žiūrėti daugiau »

Rusėnų kalba

Rusėnų kalba, arba rutėnų kalba (kiti pavadinimai, kurie skiriasi ukrainiečių ir baltarusių filologijoje: рутенский язык, староукраинский язык, южнорусский язык, русинский язык, славянский язык Великого княжества Литовского, канцелярский язык Великого княжества Литовского, старобелорусский литературный язык, белорусское письмо ir kt.) – rytų slavų kalba, buvusi oficiali kanceliarinė kalba Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a.–1696 m. Rusėnų kalba surašyti Lietuvos ir lietuvių kultūros fenomenai – Lietuvos Statutai, Lietuvos Metrika, metraščiai.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir Rusėnų kalba · Žiūrėti daugiau »

Rusijos carystė

Rusijos carystė – valstybė, gyvavusi nuo 1547 m. iki 1721 m. Rusijos carystės sostinė 1547–1712 m. buvo Maskva, vėliau, 1712–1721 m. – Sankt Peterburgas.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir Rusijos carystė · Žiūrėti daugiau »

Rusijos imperija

Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir Rusijos imperija · Žiūrėti daugiau »

Stačiatikybė

Ortodoksinė krikščionybė, stačiatikybė ( – tikratikystė) – krikščionių ortodoksų Bažnyčios mokymo visuma, antra pasaulyje ir Lietuvoje pagal tikinčiųjų skaičių krikščionybės kryptis.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir Stačiatikybė · Žiūrėti daugiau »

Teisynas

Hamurapio teisynas Teisynas – oficialus rašytinis teisės normų rinkinys sąvado forma, turintis teisinę (įstatymo) galią, todėl privalomas atitinkamų teisės santykių subjektams.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir Teisynas · Žiūrėti daugiau »

Totoriai

Žemėlapis: totoriai Тotoriai – tiurkų ir mongolų genčių grupės istorinis pavadinimas.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir Totoriai · Žiūrėti daugiau »

Vilniaus vaivada

Vilniaus vaivadijos herbasVilniaus vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Vilniaus vaivada – Vilniaus vaivadijos aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas, vaivadijos valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir Vilniaus vaivada · Žiūrėti daugiau »

XVI amžius

Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir XVI amžius · Žiūrėti daugiau »

Zigmantas Vaza

Zigmantas Vaza (1566 m. birželio 20 d. – 1632 m. balandžio 30 d.) – Lenkijos karalius (1587–1632 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1588–1632 m.), Švedijos karalius nuo 1592 m. iki buvo nuverstas 1599 m. Jis buvo Švedijos karaliaus Jono III ir jo pirmosios žmonos Kotrynos Jogailaitės sūnus.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir Zigmantas Vaza · Žiūrėti daugiau »

1468 m.

1468 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir 1468 m. · Žiūrėti daugiau »

1501 m.

1501 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir 1501 m. · Žiūrėti daugiau »

1522 m.

1522 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir 1522 m. · Žiūrėti daugiau »

1529 m.

1529 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir 1529 m. · Žiūrėti daugiau »

1564 m.

1564 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir 1564 m. · Žiūrėti daugiau »

1564–1566 m. LDK reforma

1564–1566 m.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir 1564–1566 m. LDK reforma · Žiūrėti daugiau »

1566 m.

1566 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir 1566 m. · Žiūrėti daugiau »

1588 m.

1588 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir 1588 m. · Žiūrėti daugiau »

1649 m. Soboro teisynas

1649 m. Soboro teisynas, Soboro statutas – Rusijos teisės sąvadas, XVII a. teisės paminklas; pirmasis Rusijos teisės istorijoje teisynas, įtraukęs visų teisės šakų galiojančias normas, įskaitant ir vad.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir 1649 m. Soboro teisynas · Žiūrėti daugiau »

1840 m.

1840 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvos Statutai ir 1840 m. · Žiūrėti daugiau »

Nukreipimus čia:

Antrasis Lietuvos Statutas, Antrasis Lietuvos statutas, I Lietuvos Statutas, II Lietuvos Statutas, III Lietuvos Statutas, Lietuvos Statutas, Lietuvos statutai, Lietuvos statutas, Pirmasis Lietuvos Statutas, Pirmasis Lietuvos statutas, Trečiasis Lietuvos statutas.

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »