Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Parsisiųsti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Tuvių kalba

Indeksas Tuvių kalba

Tuvių kalba – tiurkų kalbų šeimos kalba, vartojama tuvių tautybės žmonių, jie gyvena Tuvos Respublikoje (pietų Sibire), įeinančioje į Rusijos Federaciją, Mongolijoje ir Kinijoje.

27 santykiai: Abliatyvas, Aliatyvas, Altajaus kalbos, Chemčikas, Didysis Jenisiejus, Galininkas, Kalnų altajiečių kalbos, Kilmininkas, Kinijos Liaudies Respublika, Kirilica, Leksika, Linksnis, Lotynų abėcėlė, Mongolų kalba, Mongolų raštas, Mongolija, Naudininkas, Nazalizacija, Rusija, Sibiras, Sibiro tiurkų kalbos, Tiurkų kalbos, Tuva, Tuviai, Vardininkas, Vietininkas, 1930 m..

Abliatyvas

Abliatyvas (iš ablatus – nuneštas, atskirtas) – lotynų, senovės iranėnų kalbų linksnis, kuris dažniausiai reiškia atskirtį.

Nauja!!: Tuvių kalba ir Abliatyvas · Žiūrėti daugiau »

Aliatyvas

Aliatyvas (iš allāt- 'atnešti'), arba pašalio einamasis vietininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.

Nauja!!: Tuvių kalba ir Aliatyvas · Žiūrėti daugiau »

Altajaus kalbos

Altajaus kalbos apima maždaug 60 kalbų, kuriomis kalba apie 250 milijonų žmonių.

Nauja!!: Tuvių kalba ir Altajaus kalbos · Žiūrėti daugiau »

Chemčikas

Chemčikas – upė Rusijoje, vakarų Tuvoje; Jenisiejaus kairysis intakas.

Nauja!!: Tuvių kalba ir Chemčikas · Žiūrėti daugiau »

Didysis Jenisiejus

Didysis Jenisiejus, Bij Chemas – upė Rusijoje, Pietų Sibire, Tuvoje; dešinioji Jenisiejaus ištaka.

Nauja!!: Tuvių kalba ir Didysis Jenisiejus · Žiūrėti daugiau »

Galininkas

Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).

Nauja!!: Tuvių kalba ir Galininkas · Žiūrėti daugiau »

Kalnų altajiečių kalbos

Kalnų altajiečių kalbos dar vadinamos altajiečių kalba – tiurkų kalbų šeimos kalbų pogrupis.

Nauja!!: Tuvių kalba ir Kalnų altajiečių kalbos · Žiūrėti daugiau »

Kilmininkas

Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).

Nauja!!: Tuvių kalba ir Kilmininkas · Žiūrėti daugiau »

Kinijos Liaudies Respublika

Kinija, oficialiai Kinijos Liaudies Respublika (KLR) – valstybė Rytų Azijoje, ketvirta pagal teritorijąvalstybė pasaulyje ir didžiausia pagal gyventojų skaičių (JT vertinimu, 2023 m. aplenkta Indijos).

Nauja!!: Tuvių kalba ir Kinijos Liaudies Respublika · Žiūrėti daugiau »

Kirilica

Kirilica, taip pat kirilika.

Nauja!!: Tuvių kalba ir Kirilica · Žiūrėti daugiau »

Leksika

Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.

Nauja!!: Tuvių kalba ir Leksika · Žiūrėti daugiau »

Linksnis

Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.

Nauja!!: Tuvių kalba ir Linksnis · Žiūrėti daugiau »

Lotynų abėcėlė

Lotynų abėcėlė – plačiausiai paplitusi abėcėlinė rašto sistema pasaulyje.

Nauja!!: Tuvių kalba ir Lotynų abėcėlė · Žiūrėti daugiau »

Mongolų kalba

Mongolų kalba (Kirilica: монгол хэл, mongol hel; mongolų raštu:20px mongɣul kele)  – kalba, priklausanti mongolų kalboms, daugiausia vartojama mongolų.

Nauja!!: Tuvių kalba ir Mongolų kalba · Žiūrėti daugiau »

Mongolų raštas

Mongolų raštas (Монгол бичиг) – pirmoji iš keleto rašto sistemų, sukurtų mongolų kalbai užrašyti ir plačiausiai naudota iki kirilicos įvedimo 1946 m. Ji kilusi iš uigūrų rašto, kuris savo ruožtu yra tolimas finikiečių rašto palikuonis.

Nauja!!: Tuvių kalba ir Mongolų raštas · Žiūrėti daugiau »

Mongolija

Mongolija (mong. Монгол улс, 30px) – valstybė Azijoje, tarp Rusijos ir Kinijos.

Nauja!!: Tuvių kalba ir Mongolija · Žiūrėti daugiau »

Naudininkas

Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.

Nauja!!: Tuvių kalba ir Naudininkas · Žiūrėti daugiau »

Nazalizacija

Nazalizacija – fonetikoje vadinamas garso tarimas nuleidžiant minkštąjį gomurį, dėl ko dalis oro išeina ne pro burną, bet pro nosį.

Nauja!!: Tuvių kalba ir Nazalizacija · Žiūrėti daugiau »

Rusija

Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.

Nauja!!: Tuvių kalba ir Rusija · Žiūrėti daugiau »

Sibiras

       Sibiro federalinė apygarda        Geografinis Sibiras        Sibiras plačiąja (tradicine) prasme Sibiras – didelis gamtinis regionas, užimantis rytinę Rusijos dalį ir iš dalies sutampantis su Šiaurės Azija.

Nauja!!: Tuvių kalba ir Sibiras · Žiūrėti daugiau »

Sibiro tiurkų kalbos

Sibiro tiurkų kalbos, dar vadinamos šiaurės arba šiaurės rytų tiurkų kalbomis – viena iš 6 tiurkų kalbų atšakų.

Nauja!!: Tuvių kalba ir Sibiro tiurkų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Tiurkų kalbos

Tiurkų kalbos – Altajaus kalbų grupė.

Nauja!!: Tuvių kalba ir Tiurkų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Tuva

Tuva, Tuvos Respublika – federacinė respublika pietų Rusijoje, pietiniame Sibire.

Nauja!!: Tuvių kalba ir Tuva · Žiūrėti daugiau »

Tuviai

Tuviai (sav. тывалар) – tiurkų tauta, gyvenanti pietų Sibire, daugiausia Sajanų ir Altajaus kalnuose.

Nauja!!: Tuvių kalba ir Tuviai · Žiūrėti daugiau »

Vardininkas

Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.

Nauja!!: Tuvių kalba ir Vardininkas · Žiūrėti daugiau »

Vietininkas

Vietininkas – linksnis, nurodantis vietą(locus).

Nauja!!: Tuvių kalba ir Vietininkas · Žiūrėti daugiau »

1930 m.

1930 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Tuvių kalba ir 1930 m. · Žiūrėti daugiau »

Nukreipimus čia:

Tuviečių kalba.

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »