Greičiau nei naršyklėje!
13 santykiai: Aleksandras Ulanas, Antrasis ulonų Lietuvos Kunigaikštienės Birutės pulkas, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas, Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Raudonoji armija, Tarpukario Lietuvos kariuomenė, Tarpukaris, VI amžius, XVIII amžius, 1730 m., 184-oji šaulių divizija (1 formuotė), 1937 m..
Aleksandras Ulanas
Aleksandras Ulanas (? – apie 1740 m. Studziankoje) – LDK vėliavos totorių pulko rotmistras, LDK totorių pulko pulkininkas.
Nauja!!: Ulonai ir Aleksandras Ulanas · Žiūrėti daugiau »
Antrasis ulonų Lietuvos Kunigaikštienės Birutės pulkas
Alytuje (1936 m.) Antrasis ulonų Lietuvos Kunigaikštienės Birutės pulkas – Lietuvos kariuomenės karinis kavalerijos dalinys, veikęs 1920–1940 m. ir dislokuotas Kaune, nuo 1926 m. Alytuje.
Nauja!!: Ulonai ir Antrasis ulonų Lietuvos Kunigaikštienės Birutės pulkas · Žiūrėti daugiau »
Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas
Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas (DKB UB) – Lietuvos ginkluotųjų pajėgų karinis dalinys, esantis Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtyje.
Nauja!!: Ulonai ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas · Žiūrėti daugiau »
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Ulonai ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Ulonai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Raudonoji armija
Raudonosios armijos paradas Charkove, 1920 m. Raudonoji armija (visas pavadinimas Darbininkų ir valstiečių Raudonoji armija) – Sovietų Rusijos ir Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos karinių pajėgų pavadinimas 1918–1946 m. Vėliau ši armija pervadinta į Tarybinę Armiją.
Nauja!!: Ulonai ir Raudonoji armija · Žiūrėti daugiau »
Tarpukario Lietuvos kariuomenė
Lietuvos kariuomenė 1938 m. Kareivių priesaika Pėstininkų daliniai žygiuoja per Žiežmarius po apmokymų 1921 m. Pirmoji tarpukario Lietuvos kariuomenės priesaika Tankas „Kerštas“ manevruose 1924 m. Mechanizuoto dalinio kariai 1928 m. Inžinierinio dalinio kariai 1930 m. Tarpukario Lietuvos kariuomenė – iki 1940 m.
Nauja!!: Ulonai ir Tarpukario Lietuvos kariuomenė · Žiūrėti daugiau »
Tarpukaris
Europa 1929 – 1938 m. Tarpukariu (1918–1939 m.) dabartiniame Vakarų pasaulyje laikomas periodas nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo pradžios.
Nauja!!: Ulonai ir Tarpukaris · Žiūrėti daugiau »
VI amžius
Šeštasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 600 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Ulonai ir VI amžius · Žiūrėti daugiau »
XVIII amžius
Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Ulonai ir XVIII amžius · Žiūrėti daugiau »
1730 m.
1730 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Ulonai ir 1730 m. · Žiūrėti daugiau »
184-oji šaulių divizija (1 formuotė)
184-oji šaulių divizija (1 formuotė) – Raudonosios Armijos junginys, egzistavęs 1940-1941 m., sudarytas iš buvusios Lietuvos kariuomenės dalinių.
Nauja!!: Ulonai ir 184-oji šaulių divizija (1 formuotė) · Žiūrėti daugiau »
1937 m.
1937 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Ulonai ir 1937 m. · Žiūrėti daugiau »
