Greičiau nei naršyklėje!
38 santykiai: Akadų kalba, Altajaus kalnai, Archeologija, Archeologinė kultūra, Armėnijos kalnynas, Balkanai, Bantų migracijos, Darfūras, Donas, Dravidai, Egiptiečių kalba, Elamas, Finougrai, Genetika, Hipotezė, Indo slėnio civilizacija, Indoeuropeistika, Indoeuropiečių kilmės paleolitinio tęstinumo teorija, Kalbų šeimos, Kurganų hipotezė, Lyginamoji kalbotyra, Mažoji Azija, Marija Gimbutienė, Mongolai, Nigerio-Kongo kalbos, Ponto stepė, Prokalbė, Samojedai, Semitų-chamitų kalbos, Tiurkai, Uralas (upė), Uralo kalbos, Virvelinės keramikos kultūra, Volga, 4 tūkstantmetis pr. m. e., 5 tūkstantmetis pr. m. e., 6 tūkstantmetis pr. m. e., 7 tūkstantmetis pr. m. e..
Akadų kalba
Akadų kalba – semitų kalbų grupės kalba, kuria buvo kalbama senovės Mesopotamijoje.
Nauja!!: Protėvynė ir Akadų kalba · Žiūrėti daugiau »
Altajaus kalnai
Altajaus kalnai, Altajus ( – „Aukso kalnai“) – kalnynas Centrinėje Azijoje, Rusijos, Kazachstano, Mongolijos ir Kinijos teritorijose.
Nauja!!: Protėvynė ir Altajaus kalnai · Žiūrėti daugiau »
Archeologija
Archeologija ('senovės mokslas', iš 'senas' + λόγος 'mokslas') – mokslas, tiriantis senovinių ir priešistorinių laikų žmonių materialinės kultūros paveldąbei hominidų fosilijas.
Nauja!!: Protėvynė ir Archeologija · Žiūrėti daugiau »
Archeologinė kultūra
Archeologinė kultūra – tam tikros teritorijos ir laikotarpio vienarūšių archeologinių radinių, statinių, ritualų (laidojimo papročių) kompleksas.
Nauja!!: Protėvynė ir Archeologinė kultūra · Žiūrėti daugiau »
Armėnijos kalnynas
Armėnijos kalnynas, Ararato kalnas Armėnijos kalnynas – kalnynas Turkijoje, Armėnijoje, Azerbaidžane, Gruzijoje ir Irane.
Nauja!!: Protėvynė ir Armėnijos kalnynas · Žiūrėti daugiau »
Balkanai
Politinis žemėlapis 2005 m. – Balkanų šalys pažymėtos žaliai Balkanai arba Balkanų pusiasalis – pusiasalis Europos pietuose, rytinėje dalyje.
Nauja!!: Protėvynė ir Balkanai · Žiūrėti daugiau »
Bantų migracijos
Šiuo metu bantų gyvenama teritorija (ruda spalva) Bantų migracijos – bantų kalbomis kalbančių tautų (bantu) priešistorinės migracijos juodojoje Afrikoje.
Nauja!!: Protėvynė ir Bantų migracijos · Žiūrėti daugiau »
Darfūras
Darfūras („Furų žemė“) – istorinis regionas ir istorinė valstybė dabartiniame vakarų Sudane.
Nauja!!: Protėvynė ir Darfūras · Žiūrėti daugiau »
Donas
Donas – upė Rusijoje, viena didžiausių ir svarbiausių Rytų Europos lygumoje.
Nauja!!: Protėvynė ir Donas · Žiūrėti daugiau »
Dravidai
Gondų moteris iš Madhja Pradešo Dravidai – Pietų Azijos tautų grupė, kalbanti dravidų kalbomis.
Nauja!!: Protėvynė ir Dravidai · Žiūrėti daugiau »
Egiptiečių kalba
Egiptiečių kalba gali reiškti.
Nauja!!: Protėvynė ir Egiptiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Elamas
Elamas – į rytus nuo Tigro išsidėsčiusi senovės šalis.
Nauja!!: Protėvynė ir Elamas · Žiūrėti daugiau »
Finougrai
Finougrai – istorinė etninė ir lingvistinė tautų grupė, kalbanti iš Uralo prokalbės kilusiomis finougrų kalbomis.
Nauja!!: Protėvynė ir Finougrai · Žiūrėti daugiau »
Genetika
DNR - paveldimos informacijos nešėja Genetika ('gimdyti') – biologijos mokslo šaka, tirianti genetinės medžiagos koduojamąinformaciją(pvz., genus), paveldimumo ir kintamumo dėsnius.
Nauja!!: Protėvynė ir Genetika · Žiūrėti daugiau »
Hipotezė
Hipotezė („spėjimas“).
Nauja!!: Protėvynė ir Hipotezė · Žiūrėti daugiau »
Indo slėnio civilizacija
3000–1500 m.
Nauja!!: Protėvynė ir Indo slėnio civilizacija · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropeistika
Indoeuropeistika – tarpdisciplininė ir kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti senovės indoeuropiečius – jų prokalbę, proreligiję, protėvynę, plėtrą.
Nauja!!: Protėvynė ir Indoeuropeistika · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių kilmės paleolitinio tęstinumo teorija
Indoeuropiečių kilmės paleolitinio tęstinumo teorija - indoeuropiečių kalbų kilmės teorija, teigianti, kad indoeuropiečių kalbos kilo Europoje ar greta jos dar paleolito laikais, ten susikūrus pirmosioms vidurinio ar naujojo paleolito laikotarpio gyvenvietėms.
Nauja!!: Protėvynė ir Indoeuropiečių kilmės paleolitinio tęstinumo teorija · Žiūrėti daugiau »
Kalbų šeimos
Pasaulio kalbos Pasaulio kalbų šeimos Kalbų šeimos ir jų pogrupiai Pasaulio kalbos gali būti skirstomos į kalbų šeimas.
Nauja!!: Protėvynė ir Kalbų šeimos · Žiūrėti daugiau »
Kurganų hipotezė
Vidurinio Stogo kultūra). Tamsiai oranžine spalva pažymėta teritorija, indoeuropiečių apgyvendinta apie 2500 m. pr. m. e., oranžine spalva – teritorija, apgyvendinta apie 1000 m. pr. m. e. Kurganų kultūra Kurganų hipotezė (arba „teorija“, „modelis“) – vienas iš indoeuropiečių kilmės aiškinimų, pagal kurį Ponto stepėje archeologinės kurganų kultūros (sąvoka apimanti duobinių kapų kultūrąir jos pirmtakes) žmonės greičiausiai kalbėjo indoeuropiečių prokalbe.
Nauja!!: Protėvynė ir Kurganų hipotezė · Žiūrėti daugiau »
Lyginamoji kalbotyra
Lyginamoji kalbotyra (arba lyginamoji filologija) – kalbotyros mokslo atšaka, nagrinėjanti kalbų tarpusavio ryšius.
Nauja!!: Protėvynė ir Lyginamoji kalbotyra · Žiūrėti daugiau »
Mažoji Azija
Mažoji Azija (žalia) Turkijos topografinis žemėlapis. Jos azijinė dalis sudaro AnatolijąMažoji Azija, arba Anatolija – pusiasalis Azijos žemyno vakaruose, tarp Juodosios jūros ir Viduržemio jūros, į rytus nuo Bosforo sąsiaurio ir Egėjo jūros.
Nauja!!: Protėvynė ir Mažoji Azija · Žiūrėti daugiau »
Marija Gimbutienė
Birutė Marija Alseikaitė-Gimbutienė (Marija Gimbutas, merg. Birutė Marija Alseikaitė, 1921 m. sausio 23 d. Vilniuje – 1994 m. vasario 2 d. Los Andžele; 1994 m. gegužės 8 d. perlaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse) – lietuvių kilmės archeologė ir antropologė, archeomitologijos pradininkė, tyrusi Europos neolito ir bronzos amžiaus kultūras bei suformulavusi Kurganų hipotezę.
Nauja!!: Protėvynė ir Marija Gimbutienė · Žiūrėti daugiau »
Mongolai
Mongolai – tauta, gyvenanti Rytų Azijos žemyninėje dalyje.
Nauja!!: Protėvynė ir Mongolai · Žiūrėti daugiau »
Nigerio-Kongo kalbos
Nigerio-Kongo kalbos – viena iš didžiausių pasaulio kalbų šeimų.
Nauja!!: Protėvynė ir Nigerio-Kongo kalbos · Žiūrėti daugiau »
Ponto stepė
Ponto stepė Ponto stepė arba Ponto-Kaspijos stepė – didelės bemiškės teritorijos Europos rytiniame pakraštyje, tarp šiaurinio Juodosios jūros kranto vakaruose ir Kaspijos jūros bei Uralo kalnų rytuose.
Nauja!!: Protėvynė ir Ponto stepė · Žiūrėti daugiau »
Prokalbė
Prokalbė – istorinės kalbotyros sąvoka, apibūdinanti dažniausiai hipotetinę, rekonstruojamą, egzistavusiąanksčiau kalbą, iš kurios išsirutuliojo viena, keletas, visa grupė giminingų kalbų arba visa kalbų šeima.
Nauja!!: Protėvynė ir Prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Samojedai
Samodų (samojedų) kalbų geografija Samojedai, arba samodai – grupė mažų tautelių, gyvenančių daugiausiai šiauriniame Sibire bei šiaurės rytinėje Rusijos Europos dalyje.
Nauja!!: Protėvynė ir Samojedai · Žiūrėti daugiau »
Semitų-chamitų kalbos
Semitų-chamitų kalbos, arba afroazinės kalbos – kalbų šeima, paplitusi šiaurės ir rytų Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose.
Nauja!!: Protėvynė ir Semitų-chamitų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Tiurkai
Tiurkai, tiurkų tautos – Eurazijos tautų grupė, vienijama kultūros, istorijos ir etnolingvistinių elementų.
Nauja!!: Protėvynė ir Tiurkai · Žiūrėti daugiau »
Uralas (upė)
Uralas, Žajikas), iki 1775 m. Jaikas – upė Pietų Urale, Rusijoje (Baškortostane, Čeliabinsko sr., Orenburgo sr.) ir Kazachstane (V. Kazachstano ir Atyrau sr.). Prasideda šiaurės rytų Baškortostane, Uraltau kalnagūbryje. Teka Uralo kalnais iki Orsko į pietus, toliau pasuka į vakarus, nuo Uralsko vėl teka į pietus. Įteka į Kaspijos jūrąžemiau Atyrau. Žemupyje išsišakoja į dvi atšakas: Jaicąir Zolotojų. Vaga labai vingiuota, gausu meandrų. Didžiausi intakai: Didysis Kumakas, Orė, Ilekas, Utva (kairieji), Tanalykas, Sakmara, Kušumas (dešinieji). Net 80 % metinio Uralo nuotekio nuteka pavasarinio potvynio metu. Tuo metu upė išplatėja iki 10 km, o žiotyse – keliasdešimt kilometrų. Aukštupyje užšalusi lapkričio-balandžio mėnesiais, vidurupyje ir žemupyje – nuo lapkričio pabaigos iki kovo pradžios. Įrengtas hidroelektrinių kompleksas. Žvejyba (eršketai, sevriugos, silkės, ešeriai). Prie Uralo upės įsikūrę šie miestai: Verchneuralskas, Magnitogorskas, Orskas, Novotroickas, Orenburgas (Rusija), Oralas, Čiapajevas, Atyrau (Kazachstanas). Uralo upė dažnai laikoma Azijos – Europos geografine riba.
Nauja!!: Protėvynė ir Uralas (upė) · Žiūrėti daugiau »
Uralo kalbos
Uralo kalbos – iš Uralo prokalbės kilusi kalbų šeima, apimanti apie 30 kalbų, kuriomis šneka apie 20 milijonų žmonių.
Nauja!!: Protėvynė ir Uralo kalbos · Žiūrėti daugiau »
Virvelinės keramikos kultūra
Virvelinės keramikos kultūra, arba laivinių kovos kirvių kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, maždaug 3200–1800 m.
Nauja!!: Protėvynė ir Virvelinės keramikos kultūra · Žiūrėti daugiau »
Volga
Volga (mord. Рав,; antikos laikais vadinta Ra, viduramžiais – Itilis) – ilgiausia Europos upė europinėje Rusijos dalyje.
Nauja!!: Protėvynė ir Volga · Žiūrėti daugiau »
4 tūkstantmetis pr. m. e.
Ketvirtasis tūkstantmetis prieš mūsų erąprasidėjo 4000-aisiais pr.
Nauja!!: Protėvynė ir 4 tūkstantmetis pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
5 tūkstantmetis pr. m. e.
Penktasis tūkstantmetis prieš mūsų erą – tūkstantmetis, trukęs nuo 5000-ųjų m. pr.
Nauja!!: Protėvynė ir 5 tūkstantmetis pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
6 tūkstantmetis pr. m. e.
Šeštasis tūkstantmetis prieš mūsų erąprasidėjo 6000-aisiais pr.
Nauja!!: Protėvynė ir 6 tūkstantmetis pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
7 tūkstantmetis pr. m. e.
Septintasis tūkstantmetis prieš mūsų erąprasidėjo 7000-aisiais pr.
Nauja!!: Protėvynė ir 7 tūkstantmetis pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
