Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Viešoji diplomatija

Indeksas Viešoji diplomatija

Viešoji diplomatija yra kintantis, su istoriniais tarptautinių santykių periodais glaudžiai susijęs reiškinys, kurio apibrėžimas nėra visiškai nusistovėjęs.

12 santykiai: Šaltasis karas, Cenzūra, Diplomatija, Galia (tarptautiniai santykiai), Globalizacija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kietoji galia, Nevyriausybinė organizacija, Propaganda, Ryšiai su visuomene, Tarptautiniai santykiai, Totalitarizmas.

Šaltasis karas

Ženevoje 1985 metais Šaltasis karas – geopolitinė, ekonominė ir ideologinė konfrontacija tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos bei jų sąjungininkų, trukusi nuo 1946 iki 1991 metų (nors faktiškai konfrontacija baigėsi jau 1989 m.). Sąvoka „karas“ čia yra sąlyginė, nes ši konfrontacija nebuvo karas tiesiogine to žodžio prasme.

Nauja!!: Viešoji diplomatija ir Šaltasis karas · Žiūrėti daugiau »

Cenzūra

Cenzūra (.

Nauja!!: Viešoji diplomatija ir Cenzūra · Žiūrėti daugiau »

Diplomatija

Iliustracija iš knygos "Codex diplomaticus Regni Poloniae et Magni Ducatus Lituanie". Vilnius, 1758–1764 m. Diplomatija visuma priemonių, kurių pagalba tarptautinės teisės subjektas (valstybė, tarpt. organizacija) yra atstovaujamas santykiuose su kitais subjektais.

Nauja!!: Viešoji diplomatija ir Diplomatija · Žiūrėti daugiau »

Galia (tarptautiniai santykiai)

Galia diplomatijoje ir tarptautinių santykių teorijose, ypač realizme, apibrėžiama kaip karinių, ekonominių, technologinių, diplomatinių ir kitokių galimybių suma esanti valstybės dispozicijoje.

Nauja!!: Viešoji diplomatija ir Galia (tarptautiniai santykiai) · Žiūrėti daugiau »

Globalizacija

Globalizacija – procesas, vykstantis socialinėje plotmėje, apimantis pačias įvairiausias visuomenės, valstybės bei kitų socialinių darinių veiklos sritis, jų aplinką, pasireiškiantis tarpusavio ryšių, ypač prekybos, intensyvėjimu, laisvu kapitalo judėjimu bei kultūriniais mainais viso pasaulio mastu.

Nauja!!: Viešoji diplomatija ir Globalizacija · Žiūrėti daugiau »

Jungtinės Amerikos Valstijos

Jungtinės Amerikos Valstijos, trumpiau Jungtinės Valstijos arba JAV, vadinama Amerika – valstybė Šiaurės Amerikoje.

Nauja!!: Viešoji diplomatija ir Jungtinės Amerikos Valstijos · Žiūrėti daugiau »

Kietoji galia

Kietoji galia tarptautiniuose santykiuose pasižymi galimybe sukelti norimas pasekmes per grasinimus arba už atlygį.

Nauja!!: Viešoji diplomatija ir Kietoji galia · Žiūrėti daugiau »

Nevyriausybinė organizacija

Nevyriausybinė organizacija – laisva piliečių valia įkurta organizacija, kuri siekia tarnauti visuomenės ar jos grupių labui, nesiekia pelno ir tiesioginio dalyvavimo valdant valstybę.

Nauja!!: Viešoji diplomatija ir Nevyriausybinė organizacija · Žiūrėti daugiau »

Propaganda

Baltijos valstybių okupacijai 1944 m Propaganda – tai bendravimo forma, kurios tikslas, pateikiant šališkus argumentus, daryti įtakąbendruomenės požiūriui arba pozicijai.

Nauja!!: Viešoji diplomatija ir Propaganda · Žiūrėti daugiau »

Ryšiai su visuomene

Ryšiai su visuomene (komunikacija) – veiksmai, kuriais informacijąskleidžiantis subjektas siekia formuoti priimančių auditorijų (tikslinių grupių) požiūrį į subjektą.

Nauja!!: Viešoji diplomatija ir Ryšiai su visuomene · Žiūrėti daugiau »

Tarptautiniai santykiai

Tarptautiniai santykiai – politologijos mokslo disciplina, nagrinėjanti valstybių užsienio politikątarptautinės sistemos rėmuose, įskaitant tarptautinių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinių korporacijų įtakąbei kitus valstybių tarpusavio santykių aspektus.

Nauja!!: Viešoji diplomatija ir Tarptautiniai santykiai · Žiūrėti daugiau »

Totalitarizmas

Totalitarizmas (Robert Conquest Reflections on a Ravaged Century (2000) ISBN 0-393-04818-7, page 74 Totalitarizmas susijęs su kokia nors ideologija arba pažiūrų sistema, kaip kad fašizmas, nacizmas arba komunizmas. Pagal totalitarizmo teorijąvyriausybė gali ir privalo kontroliuoti kiekvieno individo ir grupės kiekvienąveiksmąir interesą. Vyriausybė turi ne tik absoliučiąvykdomąjągalią, bet ir neribotas galimybes jątaikyti. Viskas yra jos kompetencijoje. Nors totalitarinis režimas formaliai leidžia ir net reikalauja iš piliečių aktyviai dalyvauti politiniame procese, tačiau iš tikrųjų žmonės nuo politikos yra visiškai atriboti, nes visur ir visada reikalaujama visiško vienbalsiškumo ir vienmintiškumo, o už kitokias nuomones baudžiama ir persekiojama. Žmogaus pajungimui valstybei tarnauja ir sudėtingas prievartos aparatas, klesti teroras ir savivalė. Terminas pradėtas naudoti 1920 ir 1930 aprašyti B. Musolinio fašistinę Italijąir nacių Vokietiją, po vienpartinių sistemų ten sukūrimo iki jų pralaimėjimo II Pasauliniame kare. Ir itališkasis fašizmas ir vokiškasis nacionalsocializmas iš esmės buvo pastangos sujungti skirtingas klases ir grupes siekiant vieno tikslo – stiprinti imperializmą. Po Antrojo pasaulinio karo pabaigos 1945 m. totalitarizmo sąvoka vis labiau pradėta naudoti apibūdinti Sovietų Sąjungos režimui. Nepaisant to, kad pati sąvoka iš pradžių taikyta Italijai, šiuolaikiniu supratimu fašistinis Italijos režimas, bent jau iki 1943 m. apibūdinamas kaip autoritarinis, o ne totalitarinis. Totalitarinis režimas egzistavo Vokietijoje Hitlerio laikais, buvusioje SSRS Stalino valdymo metais. Šiais laikais vienintele totalitarine valstybe plačiai pripažįstama Šiaurės Korėja, kitų valstybių įvardinimas kaip totalitarinių yra ginčytinas. Politinėje filosofijoje totalitarizmo šaknis kai kurie tyrinėtojai įžvelgia dar Platono pieštoje idealioje valstybėje. Pagrindiniai autoriai prisidėję prie totalitarizmo sąvokos suformavimo buvo Raymond Aron, Hannah Arendt, Z.Bžezinskis. H.Arendt totalitarizmąapibūdino kaip totalinio ir permanentinio individo pajungimo sistemą, būdingątiek Hitlerio, tiek Stalino valdymui.

Nauja!!: Viešoji diplomatija ir Totalitarizmas · Žiūrėti daugiau »

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »